Žievė apsaugo medį nuo nepalankių išorės sąlygų. Dėl saulės, žvarbaus vėjo, didelių temperatūros svyravimų, graužikų, žievė darosi grubi, skeldėja, sluoksniuojasi ir tampa puikia terpe kenkėjams bei infekcijoms. Pro žievę tiek vieniems, tiek kitiems papulti labai paprasta – vabzdžių lervoms tai patys geriausi namai, ypač kai žievė pasitinka taip svetingai - suskeldėjusi ir atšokusi.
Paprasčiau tariant, medžių balinimas yra ne reikalingas, o būtinas, kad žiemą ir ankstyvą pavasarį apsaugotų nuo nudegimų ir temperatūrų svyravimų, šiltesniu metų laiku – nuo vabzdžių, kurių lervos apsigyvena žievėje, o visais metų laikais – nuo užklystančių praalkusių gyvūnų.
Kada balinti
Sodininkai rekomenduoja sodo medžius balinti 2-3 kartus per metus. Pagrindinis ir būtinas balinimas turėtų būti atliekamas rudenį (spalio-lapkričio mėnesiais), pakartotinis – vasarį arba kovo pradžioje. medžius balinti būtina esant sausam orui ir nesant šalnų - kad mišinys gerai išdžiūtų, prisitvirtintų prie kamieno ir tinkamai atliktų pagrindinę funkciją.
Didžiausią grėsmę žievei kelia saulėtos vasario ir kovo dienos, kuomet nebalintas kamienas gali įšilti iki 9-11 laipsnių, medis nubunda ir pradeda judėti sula, kuri naktį temperatūrai vėl nukritus iki -10 laipsnių, vėl užšąla. Taip svyruojant temperatūrai pažeidžiami medžio audiniai, formuojasi šalčioplaišos. Balta kalkių spalva atmuša saulės spindulius ir neleidžia medžiui įšilti iki pabudimui tinkamos temperatūros. Balintas medis pabus kiek vėliau, tačiau tai jį apsaugos nuo žalingų pavasarinių šalčių.
Jeigu rudenį nubalinti medžių nepavyko, vasario mėnesį tai padarykite kuo anksčiau, kai tik leis oro sąlygos. Vėlesnis balinimas pavasarį atliks tik dekoratyvinę funkciją. Jeigu su rudeniniu balinimo vajumi suspėjote, pavasarinį, pakartotinį balinimą galite atlikti ir vėliau – kovo ar balandžio mėnesį.
Trečiasis balinimas turėtų būti atliekamas vasaros viduryje, tačiau jis nėra būtinas, jei medžiai nubalinti geros sudėties kalkių mišiniu ir sluoksnis nėra apsilupęs ar nuplautas lietaus. Paprastai kalkių sluoksnis gali laikytis ir veiksmingai tarnauti iki 1 metų.
Kaip balinti
Daugelyje prekybos vietų galite nusipirkti jau paruoštų balinimo mišinių, kuriuos tereikia sumaišyti su vandeniu, todėl pasiruošti balinimo procesui jau nebėra sudėtinga.
Kad balinimui skirtas mišinys leistų žievei kvėpuoti, tačiau kartu ir greitai nenusiplautų, į balinimo mišinius papildomai dedamos medžiagos, kurios padeda mišiniui prilipti prie kamieno – tai gali būti molis, ūkinis muilas, pienas, kazeino arba PVA klijai.
Jei vaismedis jau subrendęs, o žievė stora ir atšokusi, prieš balinimą teks pašalinti ir dalį jos. Paprasčiausia tai daryti sumetaliniu šepečiu, peiliu ar kitu aštriu įrankiu – paprasčiausiai braukite per kamieną ir atsilupusi žievė, kerpės, samanos pačios nukris. Svarbu nepersistengti, kad nepažeistumėte kamieno.
Patyrę sodininkai pataria balinti visą kamieną nuo šaknies iki pirmųjų šakų, taip pat apatines šakas iki trečdalio jų ilgio. Viso medžio balinimas taip pat nepakenktų, bet, savaime, suprantama, priklausomai nuo medžio dydžio, tai gali ir ilgai trukti, ir kainuoti brangiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog jauniems medeliams per didelė kalkių koncentracija gali ir pakenkti, todėl jei naudojate kalkes, balindami jauną kamieną, dvigubai sumažinkite kalkių kiekį, naudokite akrilinius, emulsinius dažus. Bet kuriuo atveju jauniems medžiams balinimas yra gyvybiškai svarbus, ypač juos pasodinus rudenį, kuomet iš medelyno medelis patenka į saulei atvirą erdvę ir temperatūrų svyravimams tampa ypač jautrus.