Latvijos universiteto Botanikos sodo gėlininkė Kristine Taupmane delfi.lv prašymu sudarė dažniausiai žmonių soduose pastebimų nuodingų augalų sąrašą, kuriuos sodinant ir prižiūrint reikia būti ypač atsargiems. Būtinai mūvėkite gumines pirštines, o po darbo kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu, jokiu būdu nelieskite nešvariomis rankomis veido ar akių.
Nuodingi augalai: pakalnutės, baltažiedės plukės, pentiniai, sinavadlapiai vingiriai, sinavadai, šilagėlės, baltašaknės, diktonai, karpažolės, kurios išskiria odą ir gleivinę dirginančias sultis.
Karštą, saulėtą dieną geriau neiti prie diktonų – kad ir kaip gražiai jie žydi, jie gali suerzinti odą ar netgi sukelti ilgai negyjančių žaizdelių.
Iš svogūninių augalų nuodingi yra narcizai, tigrinės lelijos, azijietiškos lelijos, vėlyviai ir kardeliai. „Kad šie augalai nuodingi, ypač patartina įsidėmėti turintiems naminių gyvūnų ir stebėti, kad šie neitų prie minėtų gėlių“, – aiškino gėlininkė.
Lelijų, narcizų, tulpių, rytinių hiacintų, raudminų ir gloriozų nuodingos šaknys arba svogūnėlis.
Pakalnučių nuodingi vaisiai, uogos, sėklos, o plukių sultyse yra anemonino – žmogui toksiškos medžiagos, todėl nuskynus šių gėlių reikia kruopščiai nusiplauti rankas. Iš mėlynų kurpelių žiedų gamindavo stiprius nuodus. Pakramčius šių žiedų pykins, paleis vidurius, o jei didelis kiekis jų sulčių pateks į kraują, gresia mirtis.
„Nuodingos ir hortenzijos, gebenės, žalčialunkiai, raganės, kurios labai gražiai žydi“, – teigė K. Taupmane.
Gebenių nuodingi lapai, hortenzijose yra cianogeninių glikozidų, o žalčialunkių nuodingos visos dalys.
Gėlininkės teigimu, prie nuodingų medžių priskirtini europinis ožekšnis, kuris rudenį subrandina gražius rožinius vaisius, o iš spygliuočių – europinis kukmedis, jo visos dalys nuodingos.