Soduose paprastai auginami dviejų rūšių lazdynai – paprastasis lazdynas, kurio riešutai apvalūs, o kepurėlės trumpos, ir stambusis lazdynas (Lombardijos riešutas), kurio vaisiai pailgi, o kepurėlės – ilgos. Pastariesiems reikia padėti išsilaisvinti iš goželių, rašo rus.delfi.lv.
Kad lazdynas žydėtų ir duotų gerą derlių, jį reikia sodinti saulėtoje vietoje, nes pavėsyje jis subrandins mažiau vaisių ir jie bus mažesni.
Lazdynas gali užaugti iki 7 m aukščio ir 4 – 5 m pločio. Jei krūmai nebus genimi, laikui bėgant jie taps labai tankūs ir į jų vidų nepateks saulės spinduliai – dėl to sumažės jų derlius. Todėl kas dvejus ar trejus metus lazdyną reikėtų apgenėti: palikite keletą stipriausių jaunų ūglių, o silpnas šakas nupjaukite.
Jei lazdyno negenėsite, po kurio laiko jį teks apipjaustyti labai kardinaliai. Tokiu atveju visos krūmo šakos patrumpinamos iki pusės metro ilgio. Augalas ramiai atlaiko tokį genėjimą, tačiau derliaus teks laukti bent porą metų.
Tręšti lazdynus nėra pats teisingiausias sprendimas. Jauni krūmai, gavę trąšų, stipriai išstyps, bet derliaus teks laukti gana ilgai.
Lazdynai apsidulkina kryžminiu būdu, todėl sklype reikia sodinti bent du skirtingų veislių krūmus, kurie žydėtų tuo pačiu metu. Taip pat nepamirškite, kad balandžio mėnesį žydint lazdynams, pasklis šviesiai geltonos žiedadulkės – kai kuriems žmonėms jos gali sukelti alergiją.
Nuo apdulkinimo iki riešutų pasirodymo praeina pusė metų, o tai, kad riešutai jau sunoko, parodo šviesiai ruda lukšto spalva. Nepatartina raškyti dar neprinokusių riešutų, nes jie greitai išdžius ir sukietės. Taigi riešutus skinkite tik tuomet, kai jie bus prinokę. Tuomet padėkite juos ant padėklo ir leiskite išdžiūti. Vėsioje ir sausoje vietoje nevalytus riešutus galima laikyti iki vienerių metų.