Europos Sąjungoje (ES) taikomi griežčiausi augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai pasaulyje. O Lietuvoje, kuri kartu su Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, Danija ir Suomija priskiriama šiaurės šalių zonai, taikomi vertinimo standartai – dar aukštesni, rašoma pranešime.
„Deja, nors ES galime džiaugtis saugiausiu maistu pasaulyje, gyventojus vis viena pasiekia pagrindo neturintys mitai. Melagienos ir mūsų regiono realybės neatitinkantys faktai neretai atkeliauja iš kitur, kur reguliavimas laisvesnis, o ir preparatai naudojami kitokie, nei Lietuvoje ar ES. Visa painiava kyla ir iš to, kad augalų apsaugos produktus, tiek natūralius ir susintetintus, tiek saugius ir uždraustus apibūdiname vienu žodžiu – pesticidai“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.
Mitas: mūsų valgomas maistas užterštas pesticidais
Pasak ekspertės, per metus ES yra ištiriama daugiau nei 67 tūkst. maisto produktų ėminių, siekiant nustatyti ar juose nėra augalų apsaugos produktų ar trąšų likučių. Europos maisto saugos agentūros (EFSA) duomenys rodo, kad 96,1 proc. regione užaugintų vaisių, daržovių ir kitų žemės ūkio produktų nerasta jokių pesticidų likučių pėdsakų, o Lietuvoje šis rodiklis dar geresnis – 98,3 proc. produkcijos yra visiškai švari. Svarbu pabrėžti, kad netgi turėję likučių mėginiai nebūtinai viršijonormas ir taip pat buvo saugūs vartoti.
„Mažai kam žinoma, kad augalų apsaugos produktų likučiams taikomi itin aukšti normatyvai: visų pirma laboratorinių tyrimų metu nustatoma saugi riba. Tuomet šis skaičius padalijamas iš 100 ir gautas rezultatas tampa standartu, kurio turime laikytis. Tad reikalavimai yra 100 kartų griežtesni nei saugi norma“, – sako Z. Varanavičienė.
Ekspertė pateikia analogiją: vairuotojams kelių eismo taisyklėse yra taikomas reikalavimas laikytis saugaus 25 m. atstumo nuo priešais esančio automobilio važiuojant 50 km/val. greičiu. Kas būtų jei kelyje galiotų augalų apsaugos produktų likučiams taikomi reikalavimai? Turėtume laikytis 2,5 km atstumo važiuodami 50 km/val.
Mitas: pesticidai nereikalingi auginant maistinius augalus
Tai nėra tiesa, nes augalus puola ne tik įvairūs kenkėjai ar šliužai, naikinantys derlių, bet ir grybinės ar virusinės infekcijos, kurios gali sumažinti derliaus kokybę arba padaryti neatitaisomą žalą, dėl kurios galima prarasti visą pasėlį.
„Jei kai kuriuos kenkėjus dar galima savo sode rinkti mechaniškai, o graužikus gaudyti spąstais, tokie metodai sunkiai įsivaizduojami šimtų hektarų plotą užimančiuose ūkiuose. Sistemiškai nesprendžiant kenkėjų ir ligų problemų, jos plinta, nuo to nukenčia derlius ir švaistomi ištekliai – kasmet dėl ligų ir kenkėjų netenkame 40 proc. derliaus, tad pasitelkdami mokslą turime ūkininkauti tvariai“, – sako Z. Varanavičienė.
Mitas: pesticidai pražūtingi žmonėms, gyvūnijai ir aplinkai
Naujų pesticidų tyrimai trunka apie dešimtmetį, kol jie patvirtinami Europos Komisijos ir patenka pas žemės ūkio kultūras nuo kenkėjų ir ligų saugančius ūkininkus. Augalų apsaugos produktų registravimas yra toks pats sudėtingas, kaip vaistų žmonėms, o leistinų ES ir Lietuvoje naudoti produktų sąrašas griežtai kontroliuojamas. Tokie sudėtingi procesai yra tam, kad žemės ūkyje būtų naudojami tik saugūs augalų apsaugos produktai, nustatomos tikslios ribos saugumui.
„Turime ekspertus, atliekame tyrimus, kad kontroliuotume augalų apsaugos produktų naudojimą, apsaugotume žmones, gyvūniją bei aplinką nuo jų galimo neigiamo poveikio. ES su šia užduotimi susitvarkome puikiai, mūsų regione užauginamas maistas – vienas saugiausių pasaulyje“, – teigia Z.Varanavičienė.
Tiesa, ji teigia, kad institucijoms būtina griežčiau kovoti su juodąja rinka, nes joje parduodami produktai dažniausiai būna arba uždrausti, arba neturi atliktų reikalingų tyrimų, kad būtų užtikrinamas saugumas.
Mitas: pesticidai patenka į vandens telkinius ir gruntinį vandenį ir juos užteršia
Verta pažymėti, kad šalia vandens telkinių augalų apsaugos produktų naudojimas yra draudžiamas, tą griežtai kontroliuoja įvairios institucijos. Pažeidinėti šiuos reikalavimus ūkininkui būtų finansiškai skausminga. O patekę į dirvožemį augalų apsaugos produktai suyra – tik suyrančius produktus patvirtina ir leidžia naudoti Europos Komisija. Taigi, jie į gruntinius vandenis nepatenka.
„Augalų apsaugos produktai gaminami ir naudojami taip, kad vandens telkiniams pavojaus nekeltų. Tiesa, pesticidų negalima tapatinti su kitais žemės ūkyje naudojamais preparatais, prisotintais azoto, pavyzdžiui – trąšomis, mėšlu ar kompostu. Šie preparatai gali patekti į vandens telkinius“, – sako Z. Varanavičienė.
Mitas: ūkininkai be saiko purškia pesticidus ant augalų
Pesticidus ūkininkai naudoja pagal „mažiausio reikiamo kiekio“ principą tam, kad nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai ir augalams. Viršiję leistinas ribas ūkininkai negalėtų parduoti savo produkcijos, ji neatitiktų net pašarams keliamų reikalavimų ir ją tektų sunaikinti.
„Be to, augalų apsaugos produktai yra palyginti brangūs ir ūkininkai naudoja juos tik esant būtinybei, nes perteklinis naudojimas reiškia ekonominius nuostolius ūkiams. Taip pat reikia nepamiršti, kad kartais purškiami visai ne augalų apsaugos produktai, o maisto medžiagos – mikroelementai ar net vanduo, tada nereikia bijoti purkštuvų laukuose“, – sako Z. Varanavičienė
Mitas: natūralios kilmės augalų apsaugos produktai saugesni, nei sintetiniai
„Natūralus produktas jokiu būdu nereiškia saugus ar sveikas. Reikia prisiminti, kad natūralūs yra ir nikotinas, alkoholis, tie patys mikotoksinai, susidarantys mikroskopiniais grybais užkrėstuose javuose“, – sako Z. Varanavičienė.
Pasak ekspertės, šiuo metu chemijos pramonė juda link biopesticidų kūrimo, kurie atliepia plintantį natūralumo poreikį, tačiau reikia nepamiršti, kad kovojant su kenkėjais, saugant derlių, būtina užtikrinti priemonių efektyvumą ir jų įvairovę. Biopesticidams kenkėjai greičiau gali tapti atsparūs, tad ūkininkams gali tekti grįžti prie tradicinių augalų apsaugos būdų. Tiek vienų, tiek ir kitų produktų naudojimą derėtų sumaniai derinti, nepamirštant sėjomainos ir kitų agronomijos mokslo klasikinių metodų.