Mėgstamiausios veislės
Ramygalietė ūkininkė Salvina Kievinienė geriausiai žinoma kaip pomidorų augintoja, mat jų kasmet užaugina daugiau nei 80 skirtingų rūšių. Tačiau moteris augina ir kitas daržoves bei vaisius, pavyzdžiui, arbūzus, moliūgus. Kaip tik šiuo metu ji džiaugiasi sėkmingu moliūgų derliumi, kurio nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose.
„Moliūgus auginu jau daugelį metų. Net ir pati negalėčiau tiksliai įvardyti, kiek laiko tuo užsiimu. Puikiai atsimenu, kad pirmieji metai buvo atradimo metai. Mane žavėjo dekoratyviniai moliūgėliai, kurie iki šiol man atrodo tobuli: visi skirtingi, įdomūs, gražūs. Tuomet jų užaugo nedaug, tačiau kiekvienais metais plėčiau moliūgų veislių skaičių, o dabar jau žinau, kokie yra skaniausi, populiariausi ir labiausiai žmonėms reikalingi“, – dėstė S. Kievinienė.
Šiemet ji rinkosi auginti tik labiausiai mylimas veisles.
„Kepiniams naudoju ‚Muscat de provence‘ veislę, kurie puikiai išsilaiko net iki pavasario. Sriubai – sviestiniai, kurių auginu dvi veisles. Prieš ketverius metus įvedžiau japoniškus moliūgus. Šie puikiai tinka kūdikių maistui gaminti. Taip pat turiu moliūgų aliejaus gamybai. Na, ir, žinoma, auginu dekoratyvinius bei helovininius moliūgus. Dekoratyvinių šiais metais lyg tyčia išaugo nedaug, tačiau vis tiek jie labai populiarūs. Norvegijoje jų kaina už vienetą – aštuoni eurai, o štai aš prekiauju po vieną eurą“, – atskleidė ūkininkė.
Kainos pas ramygalietę nesikandžioja. ‚Muscat de provence‘ bei sviestiniai moliūgai kainuoja po 1–1,20 Eur už kilogramą. Visi kiti, įskaitant helovininius – po 60 cnt už kilogramą.
Ūkininkė džiaugėsi, kad šis sezonas moliūgams buvo palankus.
„Aš moliūgų daigus sodinu į šiltnamį, kad būtų greičiau. Tačiau pavasaris ir birželio pirmoji savaitė buvo tikrai nepalankios. Vis dėlto antrąją birželio savaitę pasodinau daigus. Maniau, kad nieko nepavyks, tačiau dabar džiaugiuosi puikiu derliumi. Gražaus rudens dėka užaugo net ir muskatiniai moliūgai. Tiesa, jie neužaugo dideli kaip su ankstesniais metais, mat pavykdavo užauginti net iki 15 kilogramų gražuolius“, – paaiškino ji.
Kasmet jaučiamas vis didesnis Helovino šventės populiarėjimas.
Populiarėja Šiurpnaktis
Anot moters, kasmet jaučiamas vis didesnis Helovino šventės populiarėjimas.
„Jei prieš dešimt metų ši šventė buvo visai nepopuliari, pernai net pritrūkau moliūgų, kuomet visi išgraibstė juos skaptavimui! Turiu užsodinusi tik 20 arų, todėl nors kiekis ir nebūna mažas, tačiau vis tiek ribotas. Šiemet išaugo nedideli moliūgai, bet klientai jau iš anksto užsisako parkų puošimui, gyvenamųjų namų kiemams, darželių rankdarbiams ir t. t. Aš ir pati labai mėgstu skaptuoti.
Visuomet pasipuošiame namus, kiemą tiek helovininiais, tiek dekoratyviniais moliūgais“, – pasakojo S. Kievinienė.
„Mėginau Ramygaloje įvesti tokią skaptavimo iniciatyvą, tačiau ji nelabai prigijo. Matyt, dar reikia laiko. Vis dėlto Helovino mėgėjų klientų rate netrūksta. Man ir pačiai patinka pasipuošti taip, kad šviestų žvakelės viduje. Daug kas sako, kad tai – amerikiečių šventė, tačiau kodėl jos neįsileisti pas mus? Aš esu už Heloviną! Žinoma, pabaisų galėtų ir nebūti, bet moliūgai – labai gražu. Jaunimas šią šventę pamėgo, todėl, manau, ji tik populiarės“ , – tikino moliūgų augintoja.
Ūkis dėl populiarėjančios šventės
Na, o Karoliui Busėnui iš Piniavos šie metai yra pirmieji, kai pradėjo ūkininkauti ir oficialiai atidarė „Liepos ūkį“. Liepa – šešiametė K. Busėno dukra, kuri taip pat aktyviai prisideda prie ūkio gerovės.
„Nusprendėme auginti moliūgus su tendencija, kad populiarėja Helovino šventė Lietuvoje. Ji jau švenčiama mokyklose, darželiuose. Taip pat populiarėja ir siaubo parkai, kuriuose reikalingas didelis kiekis moliūgų. Be abejo, ir privatūs pirkėjai renkasi moliūgus kaip dekoro detalę savo kiemuose. Moliūgais apsėjome 80 arų“, – kalbėjo ūkininkas bei pridūrė, kad šiemet pavyko gauti jaunojo ūkininko paramą, todėl darbai sekėsi kur kas paprasčiau.
Jis pripažino, jog lietuviai vis dažniau ieško daržovių be chemijos, todėl nori įsigyti sveikai užaugintų gėrybių.
„Ūkyje turime įvairių rūšių moliūgų: nuo didelių oranžinių, tinkamų skaptavimui, bei dekoratyvinių iki sviestinių, tinkančių naudoti maistui, sriuboms, pyragams, sultims ir panašiai. Moliūgus sėjome gegužės pabaigoje, kai baigėsi šalnos. Verta pripažinti, kad derlius gana nemažas. Džiaugiamės, kad buvo tinkamos oro sąlygos. Didžiausias moliūgas svėrė net 28 kilogramus“, – džiaugėsi vyras.
Taip pat „Liepos ūkyje“ šeima augina ir vis labiau populiarėjančius šitakio (Shiitake) grybus.
„Jie yra puikaus skonio, be to – daug kur pritaikomi maisto gamyboje, tinka džiovinti ar liofilizuoti“, – sakė jis.