Šio vabalo padaromi nuostoliai didžiuliai. Publikuojame jau skelbtą ir atnaujintą Delfi tekstą apie kovą su šiuo kenkėju.
Dori daržininkai dažnai priversti rinktis – ar puoselėti kurmius, kurie mintai šiais kenkėjais, ar mėginti stoti į nelygią kovą.
Norintiems imtis represijų prieš sodo ir daržo kenkėjus pateikiame keletą feisbuke plintančių patarimų, kaip liaudiškomis priemonėmis naikinti kurklius. Tiesa, ar visos priemonės veiksmingos užtikrinti negalime.
Į butelį įpilti alaus ir įkasti į žemę taip, kad kurkliai galėtų įlįsti, bet negalėtų pabėgti iš butelio. Juos trauks kvapas, tačiau skystyje paprasčiausiai nuskęs.
Sodinti žemaūgius serenčius. Legenda byloja, kad šių augalų piktieji kenkėjai nemėgsta.
Saulėgrąžų aliejų ir vandenį suplakti ir pilti į urvelius. Galima kiaušinių lukštus smulkiai sutrupinti sumaišyti su aliejumi ir dėti į landas. Kurkliai ėda ir sprogsta.
Muiliną vandenį pilti i kurklio landą ir laukt, kol išplaukia. Patarimo autorius rašo, kad tai išbandyta ir veiksminga.
Juodasis pūdymas. Nieko nesėti, daug kartų kultivuoti. Taip išdaiginamos piktžolių sėklos. Lervos visokios neturi kuo maitintis.
Rudenį iškasate apie 1 metro gylio duobę, į ją pridėkit šviežio arklių mėšlo. Žiemą, kai lauke minus 10, tą mėšlą iškasat ir iškratot sklype. Į mėšlą būna sulindę kurkliai žiemoti ir neturėdami priedangos nuo šalčio žus.
Tręšti daržą vištų mėšlu. Vabalai nekenčia jo kvapo ir traukia pas kaimynus.
Kurklys
Gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose.
Kurklys – visaėdis (polifagas), maitinasi šaknimis, šakniavaisiais, taip pat ir sliekais, lervomis, kitais vabzdžiais. Nimfos daugiau augalėdės.
Pavasarį, gegužės mėnesį, kai įšyla žemė, kurkliai pradeda poravimosi sezoną, kuris trunka iki birželio galo. Patinėliai kurkia išlindę iš urvų, kartais urvuose, dažniausiai drėgnose vietose. Kad sustiprinti garsą, jie išrausia piltuvėlio formos urvus, kurie veikia kaip stiprintuvas. Tyliomis naktimis kurkimas girdimas iki 1 km atstumu.
Patelės skraido ieškodamos kurkiančių patinų, poruojasi. Kiaušinius deda specialioje kameroje arti žemės paviršiaus, kad įšildytų saulė. Po 1–2 savaičių išsirita 4–5 mm ilgio nimfos, kurios yra tarsi suaugėlių kopijos, tik be sparnų, ir šviesesnės.
Žinoma, kad patelė saugoja lizdą su kurkliukais ir juos prižiūri iki 1 nėrimosi. Nimfos auga besinerdamos, pereina 7–8 ūgius (laikotarpius tarp nerimųsi).
Nimfos auga 2–3 metus, paskutiniais metais rudenį arba pavasarį išsineria, tapdamos suaugėliais. Kurkliai žiemoja iki 1–1,5 metro gylio urve, sausose vietose. Žiemoti kartais pasirenka mėšlo krūvas, ten kartais ir kiaušinius sudeda.
Wikipedia