Paveikia grybas
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad tokius medžiuose pastebimus darinius sukelia grybai – ragangrybiai, todėl pats reiškinys vadinamas „raganos šluota“.
„Toje vietoje sparčiai ima daugintis medžio ląstelės, medis išaugina šakeles, toks kuokštas primena šluotą. Todėl tokie radiniai imti liaudiškai vadinti „raganų šluotomis“, nes kas daugiau gali palikti šluotą medyje, jei ne ragana“, – juokavo gamtininkas.
Anot jo, daugiausiai „raganų šluotos“ aptinkamos lapuočiuose, tačiau gali pasitaikyti ir eglėse ar pušyse. Kadangi ragangrybiai plinta sporomis, „raganų šluotų“ dažnai galima aptikti ir ant gretimų medžių.
Nemažai žmonių „raganų šluotomis“ pavadina medžiuose augančius amalus, tačiau tai skirtingi reiškiniai, pasakoja pašnekovas: „Amalas yra parazituojantis augalas, kuris žaliuoja visais metų laikais, o raganų šluota yra to paties medžio tankiai suaugusios šakelės, kurios, jei medis meta lapus, taip pat jų netenka.“
„Raganų šluotos“ medžiui neigiamo poveikio neturi.
Gamtininkas tikina, kad jei miške ant pušies viršūnės žmogus pamato „raganos šluotą“, gali ją supainioti su plėšriojo paukščio lizdu – tokios tankios ir didelės jos būna. O kartais iš tiesų taip nutinka, kad koks suopis ant „raganos šluotos“ ima ir susikrauna lizdą, nes šakų sutankėjimas yra patogi vieta įsikurti.
D. Makavičius sako, kad kai kurie žmonės „raganų šluotų“ net specialiai ieško: „Tos šluotos būna sunkios, todėl kartais nulūžta. Tada jų galima rasti nukritusių ant žemės. Yra selekcininkų, kurie ieško jų ir skiepija į savo sodinukus, kad gautų dekoratyvią formą.“
Gali sukelti ir virusai
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad „raganos šluotą“ taip pat gali sukelti bakterijos, virusai, vabzdžiai, erkės, fiziologiniai sutrikimai.
Aukšliagrybių klasės, ragangrybio genties grybai pažeidžia įvairių sumedėjusių augalų šakas – vienoje vietoje išsprogsta ir suželia jų miegantys pumpurai, iš kurių vystosi daug lygiagrečiai augančių plonų ūglių.
Tokių ūglių lapai būna smulkūs, gelsvai žali, raukšlėti arba užsiraičiusiais kraštais, su balzganu aukšlių sluoksniu apatinėje pusėje.
Lietuvoje dažnos alksnių, beržų „raganos šluotos“. Alksnių „raganos šluotą“ sukelia daugialapis ragangrybis, beržų „raganos šluotą“ ant karpotojo beržo – išpūstasis ragangrybis, ant plaukuotojo beržo – beržinis ragangrybis.
Pasitaiko ant vaismedžių
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad „raganų šluotų“ galima pamatyti ir soduose ant vaismedžių.
Slyvų „raganos šluotą“ sukelia šluotdarys ragangrybis, vyšnių – vyšninis ragangrybis. Bulvių ir žemuogių „raganos šluotą“ sukelia fitoplazmos genties bakterijos.
Sergančių augalų ūgliai ploni, žemaūgiai, išaugę gausiomis puokštėmis, lapai smulkūs, šviesiai žali, žiedų nebūna arba jie išauga deformuoti sterilūs
D. Makavičius sako, kad aptikus „raganų šluotą“ sode, ją reikia išgenėti. „Praktiškai bet koks medis gali būti pažeistas ragangrybio: šermukščiai, vyšnios, trešnės ir t.t.
Jei sodas neapleistas, paprastai sodininkai šluotas išgeni, o šakas sudegina, kad neliktų grybo sporų ir jis neplistų.“
