Pomidorus auginantys sodininkai iki šiol nesutaria, ar reikėtų tręšti pomidorų daigus. Viena pusė tvirtina, kad daigai vis dar maitinasi maistinėmis medžiagomis, kurių buvo sėklose. Kita pusė tvirtina: „Duokite jiems šiek tiek trąšų! Daigams reikia stipraus starto“.
Kita vertus, užaugę pomidorai kažkuo primena paauglius: jų tiesiog neįmanoma permaitinti. Taigi susipažinkime su pagrindinėmis daigų tręšimo taisyklėmis.
Ar reikia trąšų, sėjant pomidorų sėklas?
Pomidorų sėkloms nereikia papildomų medžiagų, kad jos sudygtų: sėklose būna pakankamai maistinių medžiagų, kad prasikaltų pirmieji tikri lapeliai.
Patį paprasčiausią ir optimaliausią žemių mišinį pomidorų daigams gausite sumaišę durpes, daržo žemę, lapų puvenas arba kompostą, upės smėlį arba vermikulitą (2:1:1:0,5). Tokiame mišinyje pomidorų daigai gali augti iki pikiavimo. Jei naudojote rūgščias viršutines durpes, jūsų žemių mišinys bus gana rūgštus, todėl į kibirą mišinio dar suberkite 1 stiklinę medienos pelenų arba 3 – 4 šaukštus dolomito miltų.
Maistinis gruntas tolesniam daigų auginimui
Daugelis patyrusių sodininkų rekomenduoja netręšti pomidorų, kol jie nepersodinami į didesnius indelius. Po pikiavimo (kuris atliekamas ne anksčiau, kai pasirodo du tikrieji lapeliai) turite du variantus. Arba jūs persodinate daigus į universalų gruntą ir patręšiate juos skystomis trąšomis – po lapeliais ir po šaknimis, arba sodinate daigus į kur kas maistingesnį substratą. Pastaruoju atveju bazinė receptūra praturtinama 10 g karbamido, 30 – 40 g superfosfato ir 10 – 15 g kalio trąšų. Šias medžiagas galima pakeisti kompleksinės trąšomis, kuriose didesnę dalį sudaro fosforas ir kalis, o mažesnę – azotas, pavyzdžiui, 5:10:5 arba 5:10:10.
Jei naudojate gerą kompostą, jums nebereikia pridėti azoto: pradinei augimo stadijai (t.y. netrukus po to, kai persodinsite daigus) pridėkite tik fosforo.
Auksinė taisyklė: prieš tręšimą daigus būtina palaistyti, o trąšos, skirtos šaknims, neturi patekti ant lapelių (jos būna kur kas stipresnės, negu trąšos, pilamos po lapeliais).
Daigų persodinimas į individualius indelius po pikiavimo
Kokių elementų reikia pomidorų daigams? Visuomet patikimiau rinktis kompleksines trąšas su visais būtiniausiais mikroelementais, ir štai pagrindinės priežastys:
Fosforas turi lemiamos reikšmės šaknų vystymuisi ir augimui, taip pat vaisiams. Taigi fosforas yra svarbi maistinė medžiaga pradinėje sodinuko vystymosi stadijoje, o tuomet – mezgant vaisius.
Azotas yra atsakingas už lapiją, tačiau pernelyg daug azoto gavę augalai tampa stambūs ir užmezga mažai vaisių arba visai jų neužmezga.
Kalis padeda augalams greitai augti, sužydėti ir užmegzti vaisius, skatina fotosintezę ir stiprina augalų atsparumą kai kurioms ligoms.
Kalcis yra būtinas šaknų ir lapų augimui, taip pat vaisių (pomidorų) tvirtumui užtikrinti.
Magnis padeda išsaugoti augalo žalumą, pagerina žydėjimą ir vaisių kokybę.
Boras ir cinkas reikalingi žydėjimui ir net vaisių nokimui.
Kaip suprasti, kad pomidorams nepakanka maistinių medžiagų?
Pomidorų sodinukai būna dar labai jauni, kad jų lapai išduotų kažkokias rimtas problemas. Tačiau visuomet reikėtų stebėti, ar neatsiranda pageltusių lapelių – būtent jie parodo, kad augalą reikėtų patręšti. Jei sodinukams šiek tiek trūks azoto, naudokite subalansuotas trąšas, pavyzdžiui, santykiu 8:8:8 arba 10:10:10. Tręšdami pomidorų sodinukus, stenkitės nepadauginti azoto. Priešingu atveju išauginsite žalią ir vešlų gigantą, kuris duos labai mažai pomidorų.
Jei nuspręsite patręšti pomidorus papildomomis medžiagomis, visuomet naudokite silpną (1/4 stiprumo) trąšų pomidorams tirpalą ar perpus atskiestas universalias trąšas sodinukams. Stebėkite, ar žemių paviršiuje neatsiranda druskų kristalų – jos liudys, kad augalas buvo pertręštas.
Tvirti pomidorų sodinukai, tinkami persodinimui į gruntą
Kodėl pomidorų šaknų sistema turi daug reikšmės? Trąšų pomidorams parinkimas neturės jokios reikšmės, jei augalas nesugebės pasisavinti maistinių medžiagų, kurios pateks į žemę. Kad pomidorų šaknys būtų sveikos, turite įsitikinti, kad laistote augalą taip, jog šaknys vystytųsi gilyn. Pomidorai ne tik augs aukštyn ir platyn, bet ir pradės šakotis, todėl pasidarys sunkūs ir gali pradėti lūžinėti. Šiame etape labai svarbu nepripilti daug vandens – turite suteikti augalo šaknims galimybę vystytis gilyn, ieškant drėgmės.