Tai jonažolinių (Hypericaceae) šeimos žolinis augalas. Jonažolės stiebas stačias, viršūnėje išsišakojęs, užauga iki 0,7 m aukščio, saulėtose vietose stiebas paprastai yra rausvai rudos spalvos, prie pamato formuojantis nemažai atžalų, rašo portalas miskininkas.eu.
Lapams būdingas priešinis išsidėstymas, juose plika akimi matosi daug persišviečiančių liaukučių. Geltoni žiedai susitelkia šakų viršūnėse. Paprastoji jonažolė žydi birželio – rugpjūčio mėnesį. Vaisius – pailga ruda dėžutė, kurioje subręsta tamsiai rudos labai smulkios sėklos. Vaistinėje žaliavoje yra fenolinių junginių: hipericino, rutino, kavos rūgšties, taip pat aptinkama eterinių aliejų, rauginių medžiagų, karotinoidų, organinių rūgščių.
Jonažolės nuoviras naudojamas sunkiai gyjančių žaizdų dezinfekavimui, kaip sutraukianti ir priešuždegiminė priemonė. Jonažolės preparatai šiuo metu labai populiarėja, nes yra nustatyta, kad jie raminančiai veikia nervų sistemą, gelbsti esant lengvoms depresijos formoms ar nemigai. VVKT yra užregistravusi net 24 preparatus su jonažole. Tačiau šio augalų alkaloidų sąveika su sintetiniais antidepresantais gali įtakoti minėtų vaistų farmakodinamiką. Todėl jonažolę vartoti reikia tik gydytojui rekomendavus. Taip pat reikia žinoti, kad jonažolė padidina jautrumą saulės spinduliams, taigi ją naudoti gydymosi tikslais geriau rudens-žiemos laikotarpiu.
Jonažolei auginti geriausiai tinka priesmėlio ar priemolio dirvožemiai. Dirva rudenį giliai suariama, du kartus kultivuojama, suakėjama, siekiant kuo geriau sunaikinti visas piktžoles. Dauginama sėklomis, kurios yra sėjamos rudenį arba pavasarį. Tačiau pavasarinė sėja pasiteisina labiau: sėklos geriau sudygsta, ir augalai greičiau bei vešliau auga. Todėl mūsų klimato sąlygomis rekomenduojama sėti balandžio pabaigoje. Sėjama eilėmis, 0,5 m tarpueiliais, sėklų nereikia įterpti, o tik privoluoti.
Daigai labai smulkūs, todėl pirmaisiais auginimo metais reikia stropiai šalinti piktžoles. Vaistinei žaliavai žydėjimo metu pjaunama visa žolė, t.y. apie 30 cm ilgio stiebai. Vaistinė žaliava turi būti iškart džiovinama, nes šviežiai nupjauti stiebai greitai pajuoduoja. Antraisiais ir trečiaisiais auginimo metais vaistinę žaliava galima ruošti net du kartus per vegetacijos sezoną. Vėliau jonažolės plotas išretėja, todėl jį reikia atnaujinti.