Lietuvoje auginami kelių veislių galvijai, kurie yra atsparūs žemoms aplinkos temperatūroms ir žiemai būdingi gamtos reiškiniai jiems nėra pavojingi. Ūkiniai gyvūnai, pagal fiziologinius poreikius galintys ištisus metus naudotis laisvo laikymo teikiamais privalumais, mieliau renkasi galimybę būti lauke. Tokiais atvejais, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, svarbiausia, kad gyvūnai gautų pakankamai maistingo ir įvairesnio pašaro bei vandens, rašoma pranešime.
Suaugę galvijai, arkliai, avys ar kiti gyvūnai, kurie yra prisitaikę prie lauko sąlygų, žymiai geriau ir sveikiau jaučiasi lauke, tačiau pučiant žvarbiam vėjui, lyjant ar sningant jų buvimą lauke reikėtų riboti. Geriausias būdas – atverti tvarto duris, kad gyvūnai galėtų išeiti į lauką savo noru, kai lauke bus jiems priimtinos oro sąlygos.
Primenama, kad gyvūnų laikymo patalpos žiemą turi būti užsandarintais langais ir durimis, paliekant tik ventiliacijai skirtas angas. Svarbu, kad nesusidarytų skersvėjai. Ūkiniuose pastatuose gyvūnai turi būti apsaugoti ne tik nuo jų sveikatai nepalankių oro sąlygų, bet ir nuo graužikų bei kitų kenkėjų. Be to, laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų rūšį, veislę, amžių ir lytį. Šaltuoju metų laiku reikia kreikti tvartus pakankamu kiekiu sausų pakratų, aprūpinti tinkamais kiekiais vandens, daugiau šerti įvairesniais pašarais, nes per šalčius jiems reikia daugiau maisto kūno temperatūrai palaikyti.
Esant blogoms oro sąlygoms, lauke ilgą laiką nereikėtų palikti ir gyvūnų augintinių, ypač trumpaplaukių, labai jauno ar vyresnio amžiaus šunų ir kačių. Voljeruose ar prie būdos pririšti kiemo šunys turi turėti galimybę pasislėpti nuo kritulių, šalčio ir vėjo. Šunų šeimininkai privalo pasirūpinti tinkamo dydžio, sandariomis ir šiltomis būdomis, kad į jas neprilytų ar nepripustytų sniego. Būda turėtų būti pakankamai didelė, kad augintinis galėtų patogiai tupėti ar gulėti, tačiau ir ne per didelė, kad išsilaikytų kūno šiluma. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, grindys turi būti pakeltos keletą centimetrų nuo žemės ir padengtos drėgmę sugeriančia medžiaga. Šuns namelio landa turėtų būti atsukta į priešingą vyraujančiam vėjui kryptį ir uždengta drėgmei nepralaidžia medžiaga. Būtina nuolat patikrinti vandens dubenėlį, nes vanduo turi būti šviežias ir neužšalęs. Dėl to žiemą geriau naudoti ne metalinius, o plastikinius dubenėlius maistui ir vandeniui. Dėl tinkamos gyvūno augintinio poreikius atitinkančios mitybos visada galima pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ar specialistu. Taip pat būtina prižiūrėti šuns kailį, nes purvinas ir sulipęs jis nepakankamai sulaiko šilumą.
Susiruošus ilgesniems pasivaikščiojimams, šalčiui jautresnius šunis patartina aprengti specialiais, kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią dengiančiais drabužėliais. Pasivaikščiojimų metu reikėtų nuolat stebėti, ar ant augintinio letenų nėra susidariusių kietų sniego kamuoliukų, kurie gali nutrinti pėdutes iki žaizdų. Šuns letenas, ausis ir uodegas būtina apžiūrėti po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke, patikrinti, ar nėra nušalimų. Jeigu kyla tokių įtarimų, reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju. Druska ir kitos cheminės medžiagos, žiemą dažnai naudojamos sniegui ir ledui tirpdyti, gali dirginti augintinio pėdų pagalvėles, todėl po pasivaikščiojimo reikia nuvalyti šuns letenas drėgnu rankšluosčiu.
Pasak veterinarijos specialistų, esant šaltiems orams, negalima palikti augintinio vieno automobilyje – jam didelis šaltis toks pat pavojingas, kaip ir vasaros karštis. Šaltuoju metų laiku, pavyzdžiui, katės mėgina nuo šalčio slėptis po automobilių variklių gaubtais ir dėl to dažnai nukenčia, patiria įvairių traumų ar net žūsta. Todėl vairuotojams prieš užvedant automobilius patartina juos apžiūrėti.