Žinoma, daug kas nori, kad gėlės pražystų kuo anksčiau, bet ar įmanoma tai pasiekti? Kokius dekoratyvinius krūmus ir svogūnines gėles vertėtų rinktis?
Į ką reikėtų atsižvelgti, sodinant jas sode? Į šiuos klausimus atsako „Kesko Senukai Latvia“ produktų specialistė Lina Spurė, pasidalijusi dailaus pavasarinio sodo gudrybėmis.
Tulpių ir hiacintų svogūnėliams svarbus šaltis
Kadangi svogūninės gėlės – tulpės, narcizai ir hiacintai – tradiciškai sodinamos rudenį, galima pamanyti, kad mes jau pavėlavome. Tačiau L. Spurė ramina: dar ne vėlu pasirūpinti, kad mūsų sode ar balkonų vazonėliuose balandžio ar gegužės mėnesiais sužydėtų šios spalvingos pavasario gėlės, rašo delfi.lv.
„Kad prabustų naujam sezonui, svogūnėliai bent mėnesį turi pailsėti šaltyje. Jei svogūnėliai pasodinami į žemę rudenį, tuomet jie šaltį pajunta natūraliai. Tačiau net ir dabar, jei žemė nėra įšalusi, šių gėlių svogūnėlius galima pasodinti į žemę – jie vis tiek dar gaus savo šalčio dozę ir sutelks jėgas žydėjimui“, – sakė L. Spure.
Kitas variantas – mėnesiui padėti gėlių svogūnėlius į šaldytuvą, o tada sukišti į žemę. „Šaldytuve svogūnėlius geriausia laikyti ant popierinio rankšluosčio vaisių ar daržovių stalčiuje, nes jiems reikia ne tik šalčio, bet ir kuo mažiau drėgmės. Taip jie gaus tolygią šalčio dozę, ir tai bus dar geriau, negu laikyti juos vėsiame rūsyje, kur dalis svogūnėlių sulimpa. Kai tik žemė suminkštėja, juos galima drąsiai pasodinti, tik ne taip giliai, kaip rudenį, nes šie svogūnėliai turės mažiau laiko pralįsti pro žemes. Užtenka svogūnėlius užberti 1 – 2 cm storio žemių sluoksniu“, – pasakojo sodininkystės ekspertė.
Ar galima sode persodinti svogūnines gėles iš vazonėlių?
Kadangi dabar parduotuvių lentynose spalvingai žydi svogūninės gėlės vazonėliuose, kyla klausimas, ar verta jas vėliau persodinti savo sode? Tai drąsiai galima daryti, bet geriau rudenį, nes mažai tikėtina, kad dar šiuo sezonu šios gėlės pražys antrą kartą. Geriau leiskite joms pailsėti, rudenį pasodinkite jas į žemę ir jau pavasarį laukite naujų žiedų.
„Žmonės dažnai daro vieną klaidą – gėlei nužydėjus, bando nurėžti visus jos lapus. To negalima daryti! Lapai turi nuvysti ir nudžiūti, nes prieš ramybės periodą augalas per juos pasisavina maistines medžiagas. Liautis laisčius augalą taip pat reikia pamažu, o ne iš karto. Tik tada, kai žemė ilgą laiką išlieka drėgna, ir augalas nustoja siurbęs vandenį, tai būna ženklas, kad jis užsnūdo, ir laistymą galima nutraukti.
Palaukite, kol žemės visiškai išdžius, ir tik tada ištraukite svogūnėlius ir padėkite juos į šaltą rūsį ar šaldytuvą. Labai svarbu, kad tai būtų sausa vieta, nes patys svogūnėliai yra sausi, ir neturėtų liestis vienas su kitu“, – kalbėjo ekspertė.
Hiacintus ir narcizus galima sodinti net į vandenį
Latvijoje pamažu populiarėja įdomus gėlių auginimo metodas – hiacintų ir narcizų sodinimas į vazą su vandeniu ar hidrogeliu.
„Europoje toks hiacintų auginimo būdas ypač praktikuojamas per Kalėdas, tačiau jį galima pasitelkti ir pavasarį“, – teigė L. Spurė.
Tokiam auginimo būdui puikiai tinka smėlio laikrodžio formos vazos, nes tai užtikrina, kad vandenyje mirks ne visas svogūnėlis, o tik labai svarbi jo šaknų dalis – gėlių svogūnėliai, kaip ir įprasti svogūnai, labai bijo puvimo. Ypač naudingi šiuo atžvilgiu yra vandens gelio rutuliukai, kurie tolygiai aprūpina augalą drėgme ir jo nesupūdo.
Pačios atkakliausios pavasario gėlės – trispalvės našlaitės
Kalbant apie pavasarines gėles sode, būtinai reikia paminėti ryškiąsias našlaites, kurios tikrai yra vienos ilgiausiai žydinčių gėlių tiek sode, tiek balkonų vazonuose ir želdynuose. Pasodintos anksti pavasarį, jos gali žydėti iki vėlyvo rudens, o kartais net iki gruodžio! Našlaitės gali žydėti stambiais ar smulkiais žiedais – pastarosios net yra atsparesnės, negu stambiažiedės. Pasodintos sode, jos pradės savarankiškai daugintis ir kitais metais vėl pradžiugins žiedais. Našlaitės stambiais žiedais yra hibridinės, ir, kaip ir kitos hibridinės veislės, jos dauginasi prasčiau. Maža to, kitais metais jos gali sukrauti mažiau ir kitokio atspalvio žiedų.
Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti apie šias gėles:
Nors iš esmės yra nereiklios, našlaitės mėgsta drėgmę.
Parduotuvėje pirkti našlaičių daigai dažniausiai būna labai gerai patręšti. Jei persodindami juos sode pamiršite juos patręšti, daigai gali žūti.
Našlaitės gali užaugti labai didelės ir peraugti, tačiau jeigu jas apkarpysite, prie šaknų palikdami vos kelis lapelius, jos vėl ataugs.
Našlaites labai mėgsta sraigės, todėl turėkite galvoje, kad šios gėlės vilios sraiges iš viso sodo ir su tuo teks kovoti.
Pavasarį žydintys dekoratyviniai krūmai ir medeliai
Lina Spurė taip pat atkreipia dėmesį, kad pavasario šaukliais gali būti ne tik gėlės. Puikiu pasirinkimu gali tapti dekoratyviniai krūmai ir vaismedžiai, pradedantys žydėti anksti pavasarį.
Pavyzdžiui, forsitijos pradeda žydėti dar tuomet, kai aplinkui visi augalai dar būna pliki. Tačiau nepamirškite, kad šį krūmą reikia genėti, nes kitaip jis peraugs. Geriausia iš jo formuoti 1 m aukščio ir 1 m skersmens rutulį ir tą reikėtų daryti iškart po žydėjimo.
Kiekvienais metais Latvijos soduose vis dažniau pražysta magnolijos.
„Anksčiau matydavome tik baltąsias magnolijas, dabar daugėja rožinių ir kitų atspalvių gėlių su dideliais, puošniais ir kvapniais žiedais. Tačiau jas sodinti reikėtų vėlyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje, todėl jei rinksitės magnoliją jau dabar, iki to laiko ją reikėtų auginti vazone. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad magnolijos nemėgsta pelkėtų vietų, todėl jas geriau sodinti aukštesnėje vietoje. Daugiau nieko jos nereikalauja. Be to, kai kurios magnolijų veislės turi ypač dekoratyvius lapus, todėl šie augalai sodą puošia net vasarą“, – pasakojo L. Spurė.
Ilgą laiką sklandė mitas, kad mūsų klimatas yra per šaltas dekoratyvinėms vyšnioms – sakuroms. „Tačiau mes matome, kad parkuose jos puikiai išgyvena ir pražysta kiekvieną pavasarį“, – sakė ekspertė, paneigdama įsitikinimą, kad sakuros yra per brangios ir tinka tik Japonijos ar Azijos klimatui.
Kaip matote, neilgai trunkantys 25 laipsnių šalčio žiemos periodai sakuroms nekenkia. Sakurų žiedai gali būti balti, rausvi arba tamsiai raudoni, o jų žydėjimo trukmė priklauso nuo vėjo stiprumo. Jei vėjas nestiprus, sakurų žiedais galima grožėtis dvi ar tris savaites.
Šį egzotiškų krūmų ir medžių sąrašą galima papildyti dekoratyviniais persikais, kurie žydi raudonais žiedais, ir dekoratyviniais migdolais, kurie užauga žemesni – maždaug iki 1,5 m, bet žydi prašmatniais žiedais. „Šiuos dekoratyvinius medžius ir krūmus galima sodinti į vieną ansamblį maždaug 1 – 10 m atstumu, nelygu planuojamas augalų aukštis. Pavyzdžiui, pirmame plane galėtų augti žemaūgiai migdolai ir forsitijos, o antrame plane – dekoratyviniai persikai ir sakuros“, – patarė ekspertė.