Skelbiame kiek anksčiau Delfi publikuotą tekstą apie šią trąšą.
Pelenai lieka, sudegus augaliniams likučiams. Juose yra 74 elementai iš periodinės cheminių elementų lentelės, t. y. daugiau nei pusė visų žemės plutos elementų.
Ypač daug juose silicio, kalio, kalcio ir fosforo, taip pat kitų makroelementų: magnio, geležies, sieros, augalams būtinų mikroelementų – boro, mangano, vario, cinko, molibdeno ir kt.
Iš ko sudaryti pelenai
Mineralinė pelenų sudėtis gali stipriai skirtis, priklausomai nuo to, kokie augalai sudegė ir kokiomis sąlygomis jie augo. Pavyzdžiui, beržo malkų pelenuose yra iki 40 proc. kalcio, 12–13 proc. kalio, 5–6 proc. fosforo ir 2–3 magnio.
Lyginant medžio ir žolinių augalų pelenus, pirmuosiuose žymiai daugiau kalcio, bet mažiau kalio, kurio kiekis, tarkime, šiaudų pelenuose yra 20–30 proc. Jaunų šakelių peleningumas (procentinis pelenų masės ir deginamos masės santykis) yra didesnis nei kamienų peleningumas. Lapų ir kitų daržo augalų – bulvių, kukurūzų, saulėgrąžų, burokėlių dalių pelenai turi daug elementų, reikalingų augalams.
Tręšimo pelenais pliusai ir tik vienas minusas
Pelenai dėl savo sudėties yra puiki alternatyva mineralinėms trąšoms. Tėra vienas minusas – pelenuose visiškai nėra azoto, kurio gana didelis kiekis būtinas augalams pavasarį ir vasaros pradžioje. Jei jūsų dirva – ne juodžemis, būtina naudoti trąšas, kuriose yra azoto. Tik geriausia nepatręšti tokiomis trąšomis vienu metu su pelenais (tai pasakytina ir apie organines trąšas, pvz., karvės mėšlą), antraip neteksite didelio kiekio azoto – jis virsta amoniaku ir išgaruoja. Kartu su pelenais nenaudokite fosforo trąšų: visų pirma, jose ir taip yra fosforo, antra, vyksta šarminga reakcija, kurios metu augalai praktiškai negali įsisavinti fosforo.