Augina įvairiausias veisles
„Pomidorus auginu nuo tada, kai baigiau studijas ir ėmiau savarankiškai gyventi, o kolekcionuoti veisles pradėjau turbūt nuo kokių 2015 m. Anksčiau auginau gėles, jas parduodavome ir likdavo tuščias šiltnamis. Atrodė toks didelis plotas nenaudojamas, todėl nusprendžiau pabandyti pasodinti pomidorų.
Pabandžiau, augo gerai, tada dar vienus, dar kitus pamėginau. Taip išėjo, kad gėlių vis mažėjo ir dabar jau daug metų jų visai neauginu“, – pasakoja pašnekovė.
V. Juškevičienė sako, kasmet išbandanti 250–300 naujų pomidorų veislių ir jų jau yra surinkusi ne vieną tūkstantį. Ji augina ne tik naujai sukurtas veisles, bet ir senas, paveldines veisles, kurių amžius skaičiuojamas dešimtmečiais.
„Pabandau, aprašau, o kitąmet vėl perku kitas, nes labai įdomu, smalsu pamatyti, paragauti. Jų selekcininkai kasmet sukuria naujų.
Turiu du didelius šiltnamius. Viename pomidorus auginu žemėje, o kitame – maišuose (polietileniniuose vazonuose). Kadangi pavasarį prekiauju jų daigais, tokie yra auginimo reikalavimai“, – pridūrė ji.
Kaip išsirinkti veisles
Agronomė sako, kad pirmiausia norintys auginti pomidorus turi pagalvoti kokių skonių, dydžių ir spalvų nori.
„Kiekvienas mėgsta vis kitokius pomidorus. Vieniems patinka stambūs, kitiems – smulkesni, taip vadinami vyšniniai. Nerekomenduočiau susipirkti vien stambių ar vien smulkių pomidorų sėklų, geriau išlaikyti įvairovę, bus daugiau spalvų, formų ir skonių. Vaikai dažniausiai mėgsta smulkiavaisius pomidorus, aš tokius sodinu dėl anūkų, o mes mėgstame stambesnius.
Siūlau paplanuoti taip, kad pomidorų užderėtų įvairių spalvų ir formų, nes jų yra be galo daug. Nuo baltos iki baklažano juodos, margų, įvairių atspalvių. Kai renkuosi, stengiuosi, kad jų būtų visokių. Ir lėkštėje gražiau atrodo ir skoniai būna skirtingi kiekvienam pagal pomėgius“, – siūlo pašnekovė.
Ji nerekomenduoja rinktis labai daug ankstyvų veislių, nes šios dažniausiai yra žemos, raudonų atspalvių, tad gali pabosti.
Geriausia sėti, kalba agronomė, įvairaus derėjimo laiko veisles – ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. Vėlyvo derėjimo veislių, kitaip vadinamų žieminių, ji nesiūlo sodinti daug. Pomidorai ima nokti vėlai ir ilgai stovi nuskinti, tačiau skonis jų ne toks geras kaip kitų. „Užteks ir vieno daigo“, – tikina V. Juškevičienė.
„Yra vidutinio derėjimo laiko veislių, pomidorai pradeda derėti vasarą ir dera iki vėlyvo rudens (lapkričio vidurio), kol nušąla. Tai yra ilgo derėjimo laiko veislės. Mano manymu, tai labai geras variantas“, – pridūrė ji ir pasiūlė nuvykti į pomidorų parodas, kurios vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir kur galima gyvai pamatyti pačių įvairiausių veislių.
„Veisliniai pomidorai geri tuo, kad išsaugo savo tėvines savybes, galima susirinkti sėklas, sėti ir auginti nežinia kiek metų. Parduotuvėje žiemą kartais pasitaiko veislinių pomidorų, paprastai jie būna brangūs, bet galima susirinkti jų sėklas ir sėti vėliau.
Su hibridinėmis veislėmis nėra garantijos, kad išaugs tai, ką valgei, bet kasmet sėjant ne vieną daigą ir atrenkant skanius vaisius, kitąmet sėklas iš jų sėjant vėl, gaunamos stabilios veislės“, – paaiškino.
Kada, kaip ir kur sėti
V. Juškevičienė sako, kad pomidorų sėjimo laikas labai priklauso nuo to, kur bus auginami daigai – kambaryje ar šiltnamyje.
„Kambaryje labai šilta, daigai greitai stiebiasi aukštyn. Aš sėju šiltnamyje, ten temperatūra būna žema, apšvietimas geras, daigai auga gerokai lėčiau. Sėju vasario viduryje. Vėlyvąsias, žiemines veisles logiška sėti anksčiau, nes jos ilgai auga iki derėjimo pradžios. Jei labai ankstyvą veislę pavyktų pasodinti anksti, tai ir derliaus pradžia bus anksčiau.
Visiems žmonėms, kas daigus augina kambaryje, kovo antroje pusėje į pabaigą reikėtų pradėti sėti, nes jie paskui vargsta su daigais, šie labai išbėga, išilgėja.
Nuo to, kur augini daigus ir kada juos pasodinsi į nuolatinę vietą, priklauso sėjimo laikas. Jei sodinti žada lauke, reikia sėti kuo vėliau, turi būti pasibaigusios šalnos, greičiausiai balandžio mėnesį. Reikia žiūrėti pagal orus“, – tikina pašnekovė.
Sėjos kalendoriais pomidorų auginimui vadovautis ji nesiūlo: „Pasitaiko, kad skirtinguose kalendoriuose siūlomos skirtingos sodinimo datos. Nesakau, kad Mėnulio fazės augalų augimui neturi įtakos, turi, bet ilgo augimo augalams, o pomidorai yra trumpai augantis sezoninis augalas ir jam tai negalioja.“
Pašnekovė sako, kad vos pradeda dygti pomidorų sėkla, iš žemės pasirodo kilputė, reikia augimo temperatūrą mažinti, ypač naktimis, o apšvietimą didinti. Net rekomenduojama tris paras nuolat šviesti.
Ji taip pat pasakė, kad ant palangių auginamų daigų šaknys dažnai šąla, nes net jei kambaryje temperatūra aukšta, palangė išlieka šalta ir daigai prastai auga.
„Dažniausiai ties dirvos paviršiumi daigas pabąla ir žūsta. Reikia, kad šaknims būtų ne per šalta.
Iškart išnešti į lauką negerai, reikia daigus pripratinti prie pasikeitusių sąlygų. Pavasarinė saulė labai apdegina daigus, ant lapų atsiranda sausos baltos dėmės.
Išneštus iš kambario juos geriausia pridengti agro plėvele, išnešti ne saulėtą dieną. Geriausiai grūdinti po truputį – išnešti keliom valandom, vėl parsinešti į namus. Taip jie pratinami prie saulės šviesos.
Sodinti į dirvą galima kai jos temperatūra yra ne mažesnė nei 8 laipsniai. Daigus geriau sodinti giliau į žemę iki pirmų tikrų lapelių. Pomidoras iš stiebo leidžia šaknis ir kai jis yra pasodintas giliau, išauga stipresnis šaknynas. Į žemę pasodinti augalai labai greitai sutvirtėja“, – pasakoja V. Juškevičienė.
Vėliau pomidorus reikia genėti, rišti, laistyti, tręšti.
„Nors kai kurie žmonės pomidorus tręšti vengia, tai būtina. Kitaip elgiamasi labai egoistiškai. Kad augalas išaugintų vaisių, jis iš žemės ima maistines medžiagas, jeigu nieko žemei neduodi, ją nualini.
Pomidorus svarbiausia lieti tolygiai. Nėra kažkokio vieno grafiko. Tai priklauso nuo dirvos, pavyzdžiui, jei tai smėlis, vanduo labai greitai nubėga žemyn, o jei dirva sunki, paviršiniai vandenys aukštai, lieti reikės retai. Jei saulėta ir vėjuota, žemė greitai džius ir lieti reikės daugiau“, – pridūrė agronomė.
