Alternariozė
Beje, šia liga dažniausiai serga pomidorai, augantys pietiniuose regionuose, tačiau galima kai kuriais metais aptikti jos atvejų ir šiauriau. Alternariozė ypač suaktyvėja krentant dažnoms ir labai gausioms rasoms, kai smulkiai, bet ilgai lyja, tai yra, kai oras tiesiog persisunkia drėgme ir ji tvyro ore.
Pirmuosius šios ligos požymius galima aptikti ant visiškai žalių pomidoro vaisių. Tereikia atidžiau pažiūrėti jų vaiskotį ir ten pamatysite iš pradžių visai mažytes dėmėles, kurios vėliau vis didės. Jeigu šiuo laikotarpiu lyja, o oro temperatūra gana aukšta, tai paėmus pomidoro vaisių į rankas galima pajausti, kad jis aksominis, tarsi persikas. Iš tikrųjų, šitas pomidoras yra padengtas sporomis, kurios subrendusios ir pučiant stipriam vėjui pateks ant kaimyninių pomidorų ir juos užkrės.
Tuo pat metu galima pastebėti ir dėmes ant lapų, esančių pačioje augalo apačioje. Iš pradžių dėmės ant apatinių lapų yra nedidelės, paskui jos didėja tiesiog kasdien, kol galiausiai apima didžiąją lapo dalį, sutrikdo fotosintazės procesus ir pražudo lapus.
Įveikti alternariozę gali padėti bordo skystis, padedantis kovoti su fitoftoroze (pomidorų maru). O jeigu jūs norite, kad alternariozė niekada nepasirodytų jūsų sklype, laikykitės sėjomainos principų, nesodinkite augalų pernelyg tankiai, kovokite su piktžolėmis, tręškite dirvožemį ir rinkitės šiuolaikines pomidorų veisles, kurios pasižymi stipresniu imunitetu, taigi, yra atsparesnės ligoms.
Bakteriozės
Pradėkime nuo bakterinės nekrozės arba stiebo vidurio nekrozės. Viskas prasideda nuo nesubrendusių pomidorų – ant jų, atidžiau įsižiūrėjus, galima pamatyti balsvą tinkliuką, o ant tų vaisių, kurie jau spėjo prinokti, atidžiau apžiūrėjus, tiesiai vaisiaus prisitvirtinimo vietoje pamatysite pora rudos spalvos žiedelių. Tokį vaisių perpjovus iš jo ims tekėti balzganas skystis, o ir viduje paprasčiausiai nebus jokio minkštimo.
Įdomu tai, kad vos palietus pažeistą vaisių, jis nukris, kartais sergantys vaisiai nukrenta net vėjui papūtus. Žinoma, tokius vaisius būtina iškart surinkti iš sklypo ir sudeginti, kad užkratas nepatektų į dirvožemį.
Tuo pačiu metu pažeistų augalų lapai, paprastai pradedant nuo pačių jauniausių, tų, kurie yra viršūnėje, aktyviai vysta kartais net nepakeisdami spalvos. Įsižiūrėjus atidžiau, ant pomidoro stiebo maždaug 20 centimetrų aukštyje galima pamatyti rusvas dėmeles. Praėjus kelioms dienoms stiebas plyšta ir iš jo išteka skystis, primenantis puvinį ir gleives.
Juodoji dėmėtligė
Dar viena liga, nuo kurios pomidorai pūva tiesiog ant šakų, yra juodoji dėmėtligė. Beje, jai visiškai nesvarbu, kur augalai auga – lauke ar šiltnamyje.
Pirmuosius ligos požymius atidžiai įsižiūrėjus galima pastebėti tik naudojant didinamąjį stiklą – matosi labai smulkios tamsiai žalios dėmelės ant lapų. Žinoma, praeis vos pora dienų ir šios dėmės gerokai išsiplės, o paskui pajuos – tai subrendęs užkratas, pasirengęs toliau plisti ir užkrėsti kaimyninius vaisius.
Ant vaisių pirmiausia galima išvysti blizgančius, aliejų primenančius, lašelius, iškilias dėmeles – kai kurie tai laiko rauplių apraiška.
Norint užkirsti kelią šiai ligai, negalima augalų sodinti labai tankiai ir būtina taikyti sėjomainos principus. Aktyviausiai liga vystosi didelių rūkų laikotarpiu ir kai lyja smulkiai ir su vėju – taip sporos išplinta dideliais atstumais.
Jeigu bakteriozė pasiekė jūsų sklypą, tai dažniausiai padės tik visiškas augalų pašalinimas iš lysvių. Nuėmus visą derlių senus lapus, stiebus ir vaisius būtina pašalinti iš sklypo.