Apie tai kalbėta laidoje Delfi tema.
„Dabar laikas stebėti, ar nėra ligų. Jau mačiau daug obuolių puvinio. Naudokite cheminius preparatus ir genėkite taip, kad medžio laja būtų kuo geriau vėdinama“, – aiškina T. Gurskas.
Jis pabrėžia, kad dabar sode tinkamas laikas šviesinamajam obelų genėjimui – iškarpomi ūgliai, kurie užstoja obuolius ar kriaušes. Kai derlius gauna saulės jie žiemą ne taip suvysta odelė, geriau žiemoje, būna spalvingesni. Kenkėjai nenori pulti tokių vaisių, kuriuos lengvai gali pasiekti paukščiai ir juos sulesti.
„Šiame genėjime tiesiog apkerpame obuolius ir leidžiame jiems „pakvėpuoti“ saule“, – paprastai metodiką apibūdina T. Gurskas.
Rugpjūtis jau antra vasaros pusė ir nerekomenduojama tręšti vaismedžių. Jų nereikia skatinti augti ir leisti naujus ūglius, kurie nespės sumedėti ir žus žiemą. Tręšti galima veją, žolinius augalus. Dabar reikia rūpintis tik tuo, kad užtektų drėgmės, mulčiuoti, tvarkyti pomedžius.
T. Gurskas įvardina ir gana dažną klaidą, kurią daro sodininkai – kai pjauna veją, žole mulčiuoja vaismedžius ir vaiskrūmius. Lyjant iš žolės išplaunamos organinės medžiagos, neleidžia perkaisti šaknims ir, prasidėjus pirmoms šalnoms, jų nesušaldo.
Tačiau žolė negali liesti kamieno ir sluoksnis neturi būti per storas. Kita klaida – lapkritį šis mulčas neišvežamas. Tai ideali vieta kurtis pelėms, kurios nugraužia šaknis ir pavasarį augalas žūsta.
Teisingas žolės mulčas – maždaug 5 cm atstumu nuo kamieno maždaug 30 cm atstumu, tačiau ne per storai. Vienu kartu didelio sluoksnio žolės nedėti, nes ji pradeda kaisti. Užtenka vieno sluoksnio 5 cm aukščio. Per vasarą jie sukris. Rekomenduojama nepatingėti ir laikas nuo laikos mulča ir pomedį subadyti šakėmis, kad šaknys gautų oro.