Keli pastarieji metai parodė, kad po pirmųjų šalnų grįžta ilgas ir šiltas ruduo. Saulėtos bobų vasaros dienos traukte traukia į lauką, todėl išnaudokite jas darbams darže. Yra keli būdai daržą paruošti žiemojimui.
Nesikeičianti tradicija – gilus kasimas
Jei jūsų daržo dirvožemis sunkus, molingas, geriausia naudoti tradicinį žemės dirbimo būdą – iš rudens giliai suarti arba sukasti žemę. Šaltis ją išpurens, todėl pavasarį daržo dirva greičiau pradžius ir bus galima anksčiau pasėti daržovių.
Gilus žemės įdirbimas naikina piktžoles ir kenkėjus. Atsidūrusius žemės paviršiuje juos sulesa paukščiai. Specialistai rekomenduoja būtinai giliai išdirbti lauką, kuriame augo ankstyvosios bulvės, nes taip sunaikinama didžioji dalis spragšių.
Kasant arba ariant dirvą, įterpiamos trąšos – mėšlas, mineralinės medžiagos, durpės ar kompostas.
Daugelis daržininkų lengvoms dirvoms praturtinti dabar sėja sideratus – tarpinius augalus. Tinka siauralapiai lubinai, baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai. Trumpos vegetacijos augalai ilgą rudenį spėja ne tik sudygti ir užaugti, bet ir pražydėti – pavasarį apkasti ar aparti jie padidina dirvožemyje humuso kiekį, pagerina dirvos struktūrą ir sumažina piktžolėtumą.
Idealus laikas kalkinimui
Jei daržo augalai skursta, gali būti, kad dirvožemis tapo pernelyg rūgštus. Ypač linkę rūgštėti smėlingi dirvožemiai. Rūgštėjimą skatina gausus amonio salietros naudojimas, rūgštūs lietūs, kalcio trūkumas. Kad dirvožemis surūgštėjo, signalizuoja atsiradusios samanos, asiūkliai, trispalvės našlaitės. Deja, kol kas tuo užsiima palyginti nedaug daržininkų.
Tai signalas, jog dirvai būtinas kalkinimas. Kalkinti rekomenduojama tik rudenį, nes ne visi daržo augalai kalkes mėgsta. Šviežios kalkės ypač nepatinka bulvėms, bet kalkintoje dirvoje nenori augti ir morkos, agurkai, pomidorai, ankštinės kultūros.
Dirvos rūgštingumui mažinti nebūtinai reikia kalkių. Tinka medžių pelenai, kuriuose gausu kalcio, kalio ir fosforo. Geriausiai dirvą barstyti geriausia lapuočių medžių pelenais, tik nieko nelaukiant, reikia juos apkasti – antraip išpustys vėjas.
Nebrangi ir labai vertina medžiaga yra dolomitmilčiai, praturtinantys dirvą kalciu ir magniu. Jie lėčiau veikia dirvožemio struktūrą, tačiau ne taip greitai išplaunami, kaip kalkės ir vienodžiau pasklinda.
Šiltnamiui būtina dezinfekcija
Baltosiomis garstyčiomis arba žieminiais rugiais galima apsėti ir šiltnamio žemę – jai atsinaujinimo reikia dar labiau nei daržo dirvožemiui.
Tačiau prieš sėjant tarpinius augalus, šiltnamį reikia gerai išvalyti: išrauti visas piktžoles ir surinkti augalų liekanas. Ilgai nelaukite, nes žemesnėje kaip 12 laipsnių temperatūroje dezinfekcijos priemonės nebeveikia.
Jei nenorite naudoti chemikalų, šiltnamio žemę galite pabarstyti pelenais, o konstrukcijas smarkiai apipurkšti kalio muilo arba indų ploviklio skiediniu.
Jei žiemą šiltnamis bus uždengtas, patariama į jį primesti kuo daugiau sniego – jis taps dirvožemiui geriausia mineraline trąša.