Kaip paruošti sodą žiemai? Štai keli naudingi patarimai.
1. Medžiai ir krūmai reikalauja sanitarinio sutvarkymo. Būtina pašalinti ligotas ir sausas vaismedžių šakas, o pjūvių vietas dezinfekuoti vario sulfato tirpalu. Sausas bei ligotas krūmų šakas taip pat nugenėkite, tas pats galioja ir ūgliams.
2. Pavasarį skiepyti vaismedžiai jau turėjo būti paaugę 50-60 centimetrų. Pats laikas pakeisti kuoliukus į aukštesnius ir užtikrinti ūgliams griežtai vertikalią padėtį. Jeigu parišimai įsispaudė į kamieną, būtina juos atlaisvinti.
3. Nuo vaismedžių žievės būtina pašalinti kenkėjus – jeigu apžiūrėsite pagrindines šakas, juos pamatysite plika akimi. Kalba su lervomis ir vikšrais trumpa – nuvalyti ant popieriaus ir sudeginti. Pasislėpę žemėje prie šaknų šalnų nepakels, jeigu žemę supurensite – padarykite tai, tuo pačiu įberdami dolomito miltų dirvožemiui deoksiduoti. Kad būtumėte visiškai užtikrinti, pagrindines medžių ir krūmų šakas išpurkškite geležies sulfato tirpalu.
4. Rožės jums tikrai padėkos, jeigu jas paruošite žiemai. Pašalinkite visus nesubrendusius miniatiūrinių rožių žiedynus, o hibridines būtina nupjauti pusės metro nuo žemės aukštyje, pašalinant visus liaunus ūglius. Tada visus rožių krūmus reikia užpilti 20-25 centimetrų žemės sluoksniu, ant viršaus dar apie 10 centimetrų pripilti durpių. Jeigu turite galimybių, apklokite jas spygliuočių šakomis, jeigu ne – plėvele. Tačiau plėvele galima dengti tik tada, kai ateis tikri šalčiai.
5. Jeigu uždengimo žiemai reikalaujantys krūmai (tos pačios rožės, deucija, budėja ir pan.) yra labai aukšti, juos galima prilenkti prie žemės, panaudojus tvirtas dideles medžių šakas.
6. Išsikerojusias medžių ir krūmų šakas reikia paremti, kitaip nuo sunkaus šlapio sniego jos gali nulūžti.
7. Apatinę vaismedžių dalį reikia aprišti spygliuočių šakomis, nendrėmis ar specialiu tinkliuku – tai apsaugos juos nuo graužikų.
9. Leiskite pirmosioms šalnoms „sudeginti“ jurginų lapus, vėliau stiebus nupjaukite 5 centimetrų aukštyje ir gumbus iškaskite. Juos nuplaukite ir jeigu yra pažeistų vietų, jas išpjaukite. Tada 10-14 dienų džiovinkite gumbus patalpoje, kurioje temperatūra neviršija 12 laipsnių, paskui padėkite į žiemojimo vietą.
10. Daugumą gėlių gumbų reikia laikyti 2-8 laipsnių temperatūroje. Optimali saugojimo drėgmė yra 80 procentų.
11. Daugumą šakniastiebius ir šakniagumbius turinčių gėlių, pavyzdžiui, plukes ir vėdrynus taip pat reikia iškasti, apdoroti fungicido tirpalu ir išdžiovinti kambario temperatūroje. Paskui joje ir saugoti.
12. Daugiametes žoles prieš žiemą reikia nupjauti 8-10 centimetrų aukštyje ir nepamiršti užberti šviežia žeme. Ne išimtis ir hibridinės korėjietiškos chrizantemos, kurios dar gali jus džiuginti savo žiedais, tačiau labai svarbu nepražiopsoti pirmųjų rimtų šalnų ir laiku jas nupjauti, o paskui uždengti durpių sluoksniu.
13. Tulpes, narcizus ir hiacintus iškart po pirmųjų šalnų reikia uždengti lapais ar medžio pjuvenomis, kurių sluoksnis turi siekti iki 10-15 centimetrų. Nepakenks, jeigu ant viršaus uždėsite spygliuočių šakų.
14. Jeigu ruošiatės prieš žiemą sėti gėles, sėkite į konteinerius su dirvožemiu, kurie šiek tiek išlys iš žemės. Tai leis pavasarį lengvai surasti daigus.
15. Lysvių žemę rudenį reikia perkasti, tačiau „stambiai“ – kasti iki 30 centimetrų gylio, nesmulkinant grumstų. Taip žemė geriau peršals, sukaups daugiau drėgmės ir greičiau atšils. Tuo pačiu galite įterpti trąšų.
16. Tas pats galioja ir vadinamosioms sodinimo duobėms būsimiems medžiams ir krūmams – jas geriausia iškasti rudenį.
17. Nuo pievos ir gėlynų surinkite sausus lapus, samanas ir negyvą žolę. Jeigu kažkur pieva „nuplikusi“, užsėti ją reikia irgi rudenį.
18. Peršlapusius ir „purvinus“ lapus, samanas bei kitas organines šiukšles surinkite į specialią komposto dėžę, tada viską perkaskite ir palaistykite specialiu tirpalu (2 kubiniai centimetrai mielių ir 400 gramų cukraus 10 litrų vandens) – tai paspartins puvimą. Vienam kubiniam metrui komposto reikia 30 litrų vandens.
19. Gerai atrodančių sausų lapų į kompostą geriau nemeskite, jais galima dengti augalus. Taip pat į kompostą negalima mesti ir kenkėjų pažeistų lapų ar supuvusių vaisių, nes juose gali gyventi kenkėjų lervos. Tiesiog viską, kas kelia įtarimą, surinkite ir užkaskite.
20. Augalus, kurių negalima iškasti, apsaugokite nuo vėjo skydais, ant pačių lysvių užmeskite spygliuočių šakų ir „gerų“ lapų.
21. Braškėms ir žemuogėms apsaugos nuo šalčio reikia labiau nei kitiems, todėl atėjus tikriems šalčiams lysves tankiai užklokite spygliuočių šakomis, šapais ar spygliais. Venkite pjuvenų ir kitų „tankių“ ir labai izoliuojančių medžiagų (pavyzdžiui, plėvelės).
22. Tai, ką reikia iškasti, iškaskite ir specialiuose konteineriuose nuneškite į patalpas, kuriose temperatūra neviršija nulio. Tai galioja, pavyzdžiui, buksmedžiams, fuksijoms, palergonijoms.