Oro drėgnumo lygis
Visus kambarinius augalus galima suskirstyti į:
-subtropinius (žiemą laikomi vėsiai: +5– 10 laipsnių temp.),
-tropinius (žiemą laikomi šiltai: +18–22 laipsniai temp.).
Subtropiniais laikomi citrusiniai augalai, oleandrai, araukarijos, puskiparisiai, kukmedžiai, kolchidinės gebenės. Tropiniais laikomi bromelijiniai, marantiniai, palmės, daugelis aroninių augalų.
Daugumai augalų tinkamas oro drėgnumas – 75–80 proc. Jeigu neturite galimybės įrengti žiemos sodo su drėgnu mikroklimatu, teks rinktis tokias rūšis, kurios gerai laikosi ir esant nedidelei drėgmei: fikusus, aroninių šeimos augalus, sukulentus, fatsiją.
Augalų auginimas iš kauliuko
Egzotiniai vaisiai dažnai turi kauliukus, o šie neretai sudygsta, tad galite pamėginti užauginti iš kauliukų savus augalus. Žiemą pasirinkimas didelis: granatai, persimonai, datulės, avokadai, mangai, ličiai, mandarinai.
Pirmiausia nuvalykite nuo kauliuko minkštimą, kad jis nepūtų žemėje (daigai gali pasirodyti tik po kelių mėnesių). Nakčiai pamerkite kauliukus į vandenį. Paskui užkaskite kauliukus į dirvožemį, įstatę vertikaliai, kad viršutinis galiukas būtų padengtas žeme maždaug 1 cm. Ideali temperatūra kauliukams sudygti: +22–24 laipsniai.
Iki pasirodys daigai, viršutinį žemės sluoksnį apipurkškite vandeniu iš buteliuko su purkštuku, vos žemė padžius.
Vaismedžių žiemos sodas
Dabar labai populiarūs vaismedžių žiemos sodai. Vesti vaisius gali citrusiniai augalai (citrinos, apelsinai, greipfrutai), kavamedis, nykštukinis granatmedis, amerikinė agava, valgomasis ananasas, avokadas, skiautėtalapis fikusas.
Žiemą šiems augalams reikia žemesnės temperatūros (apie +10–15 laipsnių), todėl neturint įstiklintos lodžijos bus sunku juos užsiauginti bute.
Atžalos
Žiemą patalpose daugelis augalų išleidžia daug atžalų (fuksijos, granatai, tradeskantės, kinrožės). Kadangi trūksta šviesos, atžalos išstypsta, auga su ilgais tarpubambliais. Daugeliui kyla noras nedelsiant nujauti atžalas. Kad augalai pereitų į priverstinę ramybės būseną ir nustotų aktyviai augti, reikia sumažinti temperatūrą iki 12–14 laipsnių šilumos. Arba padidinti apšvietimą (kol nepakanka esamos dienos šviesos), kad augalai galėtų įprastai augti.
Jei neturite tokios galimybės, apkarpius atžalas, jas nugnybus ims augti naujos atžalos, jos irgi bus plonytės, be to, augalai išeikvos daug jėgų jų suformavimui. Šiuo atveju geriau palikti ūglius iki vasario pabaigos–kovo pradžios. Nugnybti galima tik nereikalingus fikusų pumpurus arba pavienius – granatams, jei staiga jų atsirado (o tai rodo, kad augalams per šilta).
Lapinių augalų priežiūra
Švelnius lapus reikia kas savaitę nuplauti po dušu, didelių augalų lapus nušluostyti drėgna kempinėle. Kad lapai blizgėtų, būna specialių priemonių, kurių pagrindas – natūralus vaškas.
Tiesa, dracenos, paparčiai ir marantiniai tokių priemonių nemėgsta – lapai gali pagelsti, atsiranda dėmių.
Ciklamenai
Optimali temperatūra ciklamenams žydėjimo metu: naktį +10–12 laipsnių, dieną +16–18. Esant aukštesnei temperatūrai žydėjimas vyksta greičiau.
Žydinčius augalus galima patręšti kompleksinių trąšų tirpalu žydintiems augalams (kartą per 2 savaites, po pusę dozės). Geltoni lapai – ženklas, kad trūksta drėgmės – nepamirškite palieti ciklameno, kai išsausėja viršutinis dirvožemio sluoksnis, ir reguliariai apipurkšti lapų, neužpurkšdami vandens į centrą.
Valero sprigės
Valero sprigės, kurios vasarą augo gėlyne, sunkiai žiemoja karštuose, sausuose butuose. Geriausia rugpjūtį nupjauti šakeles ir pamerkti į vandenį, kad išleistų šaknis. Šakelės su šaknimis lengvai žiemos, bus vešlios, gausiai šakosis ir mažiau stiebsis į aukštį.
Norint laikyti žiemą Valero spriges, reikia šviesios, vėsios (+15 laipsnių) patalpos, laistoma saikinga (kai viršutinis dirvožemio sluoksnis padžiūva 2–3 cm). Jei dažnai laistoma esant vėsiai temperatūrai, augalas gali susirgti bakterioze – tada ant lapų atsiranda išplaukusių juodų dėmių. Tokiu atveju kelis kartus paliekite dirvožemį specialiu antibakteriniu preparatu.
Orchidėjos falenopsiai
Kad falenopsis gausia žydėtų, nudžiūvusią žiedynkočio dalį nupjaukite prieš pirmąjį sustorėjimą. Palaipsniui sustorėjimas išbrinks ir po kelių mėnesių susiformuos nauja šluotelė. Likusi dalis augs, greitai ant jos atsiras naujų žiedų.
Sansevjeros daiginimas
Pats paprasčiausias būdas padauginti sansevjerą – sudaiginti lapus. Įprastai šaknys pasirodo per 6–8 savaites. Kaip tik bus pavasaris ir galėsite persodinti kambarinius augalus.
Aštriu peiliu statmenai supjaustykite lapą į 5 cm ilgio dalis. Nakčiai sudėkite šias augalo dalis ant popierinio rankšluosčio, kad padžiūtų pjūviai. Lygiomis dalimis sumaišykite smėlį, durpes ir perlitą.
Suspauskite ir paliekite pasigamintą mišinį. Patepkite padžiūvusias pjūvių vietas šaknų augimą stimuliuojančia priemone. Padarykite negilias duobutes ir įstatykite lapų dalis į žemę, į 1 cm gylį.
Įstatykite stulpelių ar pan. ir pririškite prie jų kiekvieną daiginamą dalį. Palaistykite ūglius, kad dirvožemis tolygiai būtų drėgnas. Laikykite ūglius išsklaidytoje šviesoje 20–25 laipsnių šilumoje, kol jie įsišaknys.