„Esame miesto žmonės. Kai nusipirkome žemę, labai aktyviai skaitėm, domėjomės, ką galėtume pasisodinti. Vyras atrado, kad yra toks augalas žilakrūmis, kurio uogose yra visa Mendelejevo lentelė elementų, ir kad jis yra labai naudingas sveikatai. Taip jis ir atsirado mūsų kieme“, – pasakoja Nijolė.

Anot jos, į sodybą šeima užsuka retai, tad krūmas auga tarsi savaime. Taip jau 15 metų. Šiuo metu jis kaip tik jau sunokino uogas.

„Šiandien buvom užsukę, uogos jau dera, jau galima valgyti. Kadangi į sodybą atvažiuojame tik kartais, ypatingai krūmo neprižiūrim: papildomai netręšiame, nepurškiame, tik palaistome.

Krūmas mūsų nėra labai didelis, kai žmonės nuolat gyvena ir labai prižiūri gal jie ir dideli išauga. Buvo ir nušalęs, ir nudžiūvęs, išlikdavo po šakelę, bet kažkaip ataugdavo ir uogų net duoda“, – kalba moteris.

Ji pasakoja, kad uogos itin saldžios ir skanios.

„Augalas žalias, žiedukai nedideli. Uogos raudonos, mažos, kai prinoksta viduje matosi tokie tarsi taškiukai. Sėkla didelė, pačios uogos nėra tiek daug. Bet jei tokios vertingos kaip sakoma, tiek daug turi mikroelementų, tai gal ir mažo kiekio pakanka“, – pasakoja ji.

Žilakrūmio uogos

Uogų paprastai Nijolė su vyru pasiskindavo rugpjūčio pradžioje, tačiau šiemet jas ragauja 2 savaitėmis anksčiau.

„Jos jau saldžios, neturi rūgštumo. Suvalgai ir jauti tą saldumą, jis toks išliekantis. Aišku, ji turi būti gerai prinokusi. Jei nesunokusi, šiek tiek traukia burną. Reikia laikyti kuo ilgiau ant krūmo, kad prinoktų“, – tikina ji.

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad žilakrūmių žinoma apie 90 rūšių. Augalas paplitęs Pietų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, didžiausia įvairovė Rytų Azijoje.

Tai lapus metantis arba visžalis krūmas, neaukštas medis, retai liana. Lapai dažnai sidabriški, linijiški, lancetiški arba kiaušiniški, lygiakraščiai. Žiedai po kelis sukrauti ant šoninių ūglių.

Vaisius – sultingas arba miltingas, rutuliškas arba kiaušiniškas kaulavaisis su 1 sėkla.

Amerikinis žilakrūmis, standžialapis žilakrūmis, gausiažiedis žilakrūmis, dygusis žilakrūmis, skėtinis žilakrūmis yra dekoratyviniai augalai.

Tankiažiedis žilakrūmis ir siauralapis žilakrūmis – vaistiniai augalai, jų vaisiai valgomi švieži arba naudojami gėrimams gaminti.

Lietuvoje introdukuotos 3 rūšys. Dažniausiai auginamas amerikinis žilakrūmis, gana retai – siauralapis ir gausiažiedis žilakrūmiai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)