Lapus, ant kurių pavyksta aptikti kokių nors ligų požymių, vabzdžių lervų ar pan., reikia sunaikinti – sudeginti arba užkasti. Taip be jokių chemikalų užkirsite kelią daugelio kenkėjų antplūdžiui ir ligų protrūkiui. Per kartą galimos žalos rizikos, aišku, nepašalinsite. Tačiau jei pažeistus lapus naikinsite kasmet, būtinybė kovoti su kenkėjais ilgainiui sumažės.
Ką daryti su lapais
Sveiki lapai – sodui naudinga organinė medžiaga. Ąžuolų lapai nėra linkę perpūti, todėl jais galima uždengti šalčiui jautrius augalus. Pavasarį lapus bus nesunku pašalinti. Lapus galima panaudoti ir kaip mulčią – apdėti jais žemę aplink medžius ir krūmus. Jei taip padarysite, žiemą lapai saugos nuo šalčio augalų šaknis, o pavasarį ir vasarą – padės išlaikyti drėgmę ir neleis želti piktžolėms. Augalus, kurių šaknys išsiraizgiusios dirvos paviršiuje, tikrai reikia mulčiuoti. Tokiems augalams priskiriami rododendrai, magnolijos ir, aišku, patys jautriausi šalčiui krūmai – hortenzijos, budlėjos, bugieniai ir kt.
Per vasarą medžių lapuose susikaupia maisto medžiagų, kurias augalai per šaknis gauna iš dirvos, todėl sveikus lapus patartina apdoroti ir sugrąžinti į dirvą. Veiksmingai pūvantys lapai yra tinkamas komposto papildas. Nukritusius lapus galima susmulkinti žoliapjove ir išbarstyti pievoje. Jie taps natūraliomis, vejai naudingomis trąšomis.
Jei spalį vis dar šilta, galima paskutinį kartą metuose nupjauti žolę. Gazoną rekomenduojama nugrėbti, kad ant jo neliktų nukritusių vaisų, uogų, šakelių ir panašių smulkių šiukšlių, trukdančių į dirvą patekti orui ir žiemą galinčių sukelti pelijimo procesą. Negerai, jei ant vejos liks stambių lapų: pavasarį jie trukdys augti žolei.
Kai medžiai numeta lapus, reikia apeiti sodą ir patikrinti, ar augalai nepaveikti pažeidimų ir neapimti ligų. Aptiktas pažeistas šakas ir medžius iki žiemos reikia nupjauti. Spalis – tinkamiausias metas lapuočiams medžiams ir krūmams sodinti. Visus dekoratyvinius, konteineriuose auginamus augalus galima sodinti iki pat šalčių.
Dengiame gėles
Rododendrus ir kitus panašius augalus prieš žiemą reikia gausiai palieti. Kai dirva įšals, krūmų šaknys nebepajėgs perduoti drėgmės, o saulėje ir vėjyje esantys lapai vis tiek ją garins. Todėl iki žiemos visi lapai turi gauti užtektinai vandens.
Spalį, dar neužėjus šalčiams, reikia nupjauti daugiamečius augalus, pašalinti nušalusius lapus ir ūglius. Šalčiui jautrias daugiametes gėles reikia iškasti ir pernešti į patalpą. Tuos daugiamečius augalus, kurių virš žemės esančios dalys žiemą nunyksta, reikia mulčiuoti durpėmis, pušų žieve ir medžių lapais. Dirvai pašalus, mažiau žiemai pakančias daugiametes gėles – pentinius, alūnes, gvazdikus – reikia apkloti eglišakiais. Jais derėtų pridengti ir neseniai pasodintas gėles, taip pat tas, kurios auga nepalankiausių orų sąlygų veikiamose vietose. Apkarpydami gėles, stenkitės pernelyg jų nenutrumpinti, taip pat nedenkite jų per anksti. Dekoratyvinių varpinių žolių, šilokų, astilbių ir alūnių karpyti apskritai nereikia.
Sodiname tulpes
Spalis – tulpių sodinimo metas. Kitos pavasarinės svogūninės gėlės jau ne mažiau kaip mėnesį turi būti savo vietose, tačiau tulpes reikia sodinti ne anksčiau kaip spalį, kai oro temperatūra svyruoja nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos. Tulpės, atsižvelgiant į jų svogūnėlių dydį, sodinamos į iš anksto supureną ir palaistytą dirvą, maždaug 10–15 centimetrų gylyje. Tarp svogūnėlių reikia palikti apie 10 centimetrų ilgio tarpus. Galima paberti specialių trąšų. Svogūnėlius kartais patariama apiberti pelenais ir smėliu. Užėjus šalčiams, tulpės užberiamos mulčiu, padedančiu išlaikyti reikalingą temperatūrą ir drėgnumą.
Spalį aktyvus augalų augimas baigiasi ir oro temperatūra vis rečiau pakyla virš 5 laipsnių. Tik pakrantės rajonuose mėnesio pradžioje kartais dar pavyksta pamatyti žydinčių rožių. Jei taip yra, vadinasi, rožės dar nepasirengusios žiemai. Norint optimaliai paruošti rožes žiemos sąlygoms, reikia nukarpyti visus pumpurus ir išpjaustyti jaunus, nesutvirtėjusius ūglius. Jei augalą apgadino kenkėjai, būtina pašalinti ir sunaikinti visus pažeistus lapus. Tik kai nubyra visi lapai, rožė laikoma pasirengusia žiemai. Rožės paprastai apdengiamos tik tada, kai keletą dienų išsilaiko 3–5 laipsnių šaltis. Dažniausiai jo sulaukiama lapkritį ar netgi gruodį, todėl spalio mėnesį žiemai reikia ruošti tik ilgakotes ir vijoklines rožes. Jas reikia nulenkti prie žemės į specialiai paruoštą vietą, išklotą spygliuočių medžių šakomis.