Jų auginimas skatinamas išmokomis, tačiau žemdirbiai tikina, kad parama – ne svarbiausia paskata.
Mažina išlaidas ir tausoja aplinką
Daug kur laukuose dabar galima išvysti žaliuojančius ir jau žydinčius augalus. Tai įvairių mišinių tarpiniai pasėliai. Pažangūs ūkininkai jau ne vienerius metus augina posėlinius, arba dar kitaip vadinamus sideralinius augalus.
Žemdirbiai tikina, kad juos augina ne tik dėl Žalinimo programos reikalavimų – sideraliniai augalai yra puikūs dirvos gerintojai, suteikiantys jai daugiau gyvybės ir padidinantys humuso kiekį. Jų auginimas taupo ne tik ūkininkų išlaidas, bet ir tausoja aplinką.
Kėdainių rajono Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas, ūkininkas Šarūnas Šiušė sako dar prieš 5 metus pradėjęs domėtis tarpiniais pasėliais ir jų teikiama nauda, poveikiu dirvožemiui. Dabar vis labiau aktualesni tampa aplinkosauginiai reikalavimai, žemės ūkio gamyba spraudžiama į aštrius konkurencinius rėmus, todėl žemdirbiai imliai ieško pažangių technologijų, kurios taupytų sąnaudas, tausotų aplinką, ir žinoma, neleistų alinti brangiausio jų turto – žemės.
„Anksčiau žiemai palikdavome pliką žemę, tai sudaro galimybę trąšoms išsiplauti ir dėl CO2 išmetimų negerai, todėl žemdirbiai sulaukia daug priekaištų. Dabar sėjame tarpinius pasėlius, kurie po derliaus nuėmimo kaupia trąšų likučius, paskui jas vėl atiduoda kultūrinėms augalams, kuriuos auginame toliau. Tokiu būdu neleidžiame į upelius išplauti azoto, fosforo ir kitų trąšų. Taip pat taupome savo išlaidas, nes trąšos yra brangios“, – aiškino ūkininkas.
Puikūs dirvos gerintojai
Dar vienas tarpinių pasėlių privalumas – jie puikūs dirvos gerintojai. „Ne vienerius metus juos sėjant po derliaus nuėmimo matome, kaip gerėja žemės struktūra, dirvožemis įgauna daugiau gyvybės, dirba sliekai, mikroorganizmai, gerėja terpė kultūriniams augalams augti. Mes taikome beariminę žemdirbystę, paliekame šiaudus, reikia, kad jie mineralizuotųsi ir kad daugiau humuso kauptųsi viršutiniame dirvos sluoksnyje“, – pasakojo bendrovės vadovas.
Iš šiemet bendrovės ir ūkininko laukuose gražiai auga iškart po javapjūtės pasėti tarpiniai pasėliai. „Visi mišiniai, kuriuos pasėjome, įspūdingai atrodo, kaupia daug masės. Mišiniai įvairūs, į jų sudėtį įeina saulėgrąžos, facelijos, baltosios ir rudosios garstyčios, avižos, ridikai, dobilai“, – vardijo bendrovei vadovaujantis ir savo ūkį turintis Š. Šiušė.
Tarpiniai pasėliai bus palikti per žiemą, o pavasarį prieš sėją įterpti į dirvą. Kiti ūkininkai juos įterps šiemet ir sės žiemines kultūras.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausia nauda pasiekiama, kai tarpiniai pasėliai išlaikomi per žiemą. Lėtas jų irimas pagausina humuso kiekį. Pavasarį minimaliai dirbdami žemę įterpsime juos į dirvą ir sėsime augalus“, – aiškino ūkininkas.
Jis pripažino, kad Lietuvoje dar nedaug patirties, kaip naudoti tarpinius augalus. Todėl mokomasi iš vakariečių, eksperimentuojama.
„Mes bendraujame su prancūzais, kokie turėtų būti tarpinių pasėlių mišiniai, ką po ko sėti. Vieni mišiniai tinka prieš sėjant ankštines kultūras, kiti – prieš javus, cukrinius runkelius, rapsus. Svarbu, kad sėjomainoje nepasikartotų tos pačios rūšies augalai, nes gali persinešti ligos ir kenkėjai“, – sakė Š. Šiušė.
Galima palikti per žiemą
AB „Linas Agro“ produktų vadybininkas Vilmantas Petrauskas pastebėjo, kad iškart po javapjūtės pasėti ir drėgmės gavę tarpiniai pasėliai gana gražiai auga, stelbia piktžoles.
„Jei ūkininkai ketina posėlį palikti per žiemą, tai jį galima ir vėliau sėti. Bet jeigu planuojama po posėlio šiemet sėti žieminius kviečius ar kitas kultūras, reikėjo kuo anksčiau pasėti. Juk ir dėl žalinimo reikalavimų posėlinius augalus reikia išlaikyti mažiausiai 8 savaites, jeigu deklaruojami posėliniai pasėliai“, – sakė jis.
Bendrovės „Linas Agro“ atstovas atkreipė dėmesį, kad anksčiau pasėtas posėlis gali peraugti, augalai gali subrandinti sėklas, tuomet vietoj norimo efekto atsiras problemų, nes naudą teikiantys augalai gali virsti piktžolėmis.
„Jeigu posėliai neperaugo ir nepradėjo brandinti sėklų, juos galima palikti iki pavasario. Tada sukauptos maisto medžiagos perkeliamos pavasarį sėjamiems augalams, taip pat tokiu atveju išsaugomas dirvos drėgmės režimas, žemės birumas. Bet jeigu posėliniai augalai subręsta, juos reikia kuo greičiau susmulkinti ir įterpti į dirvą“, – patarė V.Petrauskas.
Posėliui tinkami augalai yra skirtingi: vieni auga greičiau, kiti lėčiau. Pasak „Linas Agro“ vadybininko, anksti nuėmus derlių galima sėti įvairiausius mišinius augalų, kurie ilgiau vystosi, pavyzdžiui avižas, facelijas, dobilus ir kt. „Bet jeigu sėja nusitęsia, tai sudėtingų kultūrų negali sėti, nes jos nespės užaugti, ir nebus teigiamo efekto. Sėjant po rugpjūčio vidurio gelbėja garstyčios ir ridikai“, – pastebėjo jis.
Taupo trąšas ir naikina piktžoles
Pastaraisiais metais sideralinės kultūros vis plačiau auginamos mūsų ūkiuose. Žemės ūkio specialistų manymu, tai skatina ne tik išmokos. Posėlio ir įsėlio auginimas yra tinkamas žalinimo reikalavimams išpildyti ir išmokai gauti.
„Žemdirbiai pradeda įvertinti, kad tarpinius pasėlius auginti verta ne tik dėl išmokų. Juk yra problemų dėl sėjomainos, humuso kiekio mažėjimo. Tarpiniai pasėliai padeda spręsti šias problemas. Juos įterpiant išsaugomos maisto medžiagos ir sutaupoma trąšų, kovojama su piktžolėmis. Kai užauginama biomasė antžeminėje ir požeminėje dalyje, išpurenama žemė, pagerėja maisto medžiagų ir oro judėjimas dirvoje. O jeigu žiūrėsime į perspektyvą, po 7–10 ir dar daugiau metų galima bus kalbėti apie biohumuso dirvoje atstatymą. Tai gana ilgas procesas, po 1–2 metų dar negalime pastebėti apčiuopiamo rezultato dirvoje“, – aiškino V.Petrauskas.
Eksperimentuoja, kokie mišiniai tinkamiausi
Panašu, kad posėlinių augalų bus vis daugiau auginama, dabar žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai aktyviai beldžiasi į mokslo institucijų duris prašydami rekomendacijų, kokius pasirinkti mišinius, kad pasiektų didžiausią efektą.
„Dabar vyksta intensyvios paieškos, kokiu atveju kokį posėlį auginti. Pavyzdžiui, yra rekomendacijų, kad po garstyčių ir ridikų netinka sėti rapsus, nes tai yra tos pačios rūšies augalai, todėl gali būti problemų dėl ligų. Šiuo atveju reikia kitų mišinių. Garstyčios ir ridikai tinka, kai sėsime miežius, kviečiukus ar kitas kultūras“, – sakė „Linas Agro“ atstovas.
Jis užsiminė, kad šiemet atliekama nemažai tyrimų ir bandymų, kaip posėlinėse sistemose panaudoti įvairesnius augalus – avižas, grikius ir kt. „Įvertinę rezultatus, kitais metais galėsime pasiūlyti įvairesnį spektrą posėliams skirtų mišinių“, – pažadėjo V. Petrauskas.