Apie tai, kokios šios apželdinimo srities tendencijos kalbėjome su laidoje Delfi Tema.
„Lietuvoje po truputį įsibėgėja natūralistinio želdinimo tendencijos ir terasose bei balkonuose šį sezoną madingos daugiamečių augalų kompozicijos su žoliniais augalais. Nauja tendencija – apželdina ir plokščius stogus, nes vien baldų, kurie ten pastatomi, jau nebeužtenka, norisi ir žalumos“ – dėsto Gytis Lietvaitis, aplinkos inžinierius ir juokauja, kad šie metai bus palmių ir kitų egzotinių augalų mėgėjams priminimas kurioje klimato juostoje mes gyvename.
Jis sako, kad kol kas dar mėgstama balkonus ir terasas užsodinti vienmečiais augalais, tik tie augalai vis įvairesni, ieškoma ir kitokių augalų, jų formų. Auginami medžiai, krūmai, daugiametės gėles.
„Tačiau prieš ieškant augalų reikia pradėti nuo esminio dalyko – reikia išsiaiškinti, ką galima daryti jūsų terasoje ar balkone. Paprasčiau – kokį svorį gali išlaikyti konstrukcija, nes medis kartu su vazonu pakankamai sunkus daiktas. Jei tai naujos statybos būstas, reikalingų duomenų galima klausti pardavėjo, kad jis nurodytų kiek galima apželdinti terasą ir kokia jos laikomoji galia“, – esminius dalykus aiškina G. Lietvaitis.
Kai pastatas senas ir nėra archyvinių duomenų reikia kreiptis į ekspertus, kurie nustato kokia konstrukcijų laikančioji galia. Tai brangu ir užtrunka.
Kalbame apie intensyvų apželdinimą, ne mažus vazonus su gėlėmis. Saviveikla reikėtų neužsiimti.
„Tam, kad tinkamai augtų šilokai ar panašūs augalai, naudojami puošti stogai, jiems reikalingas 5-7 centimetrų specialaus inžinerinio substrato sluoksnis, kuriame dirvožemis ne pagrindinė sudedamoji dalis. Tiesiog supylus prekybos centre pirktą substratą nepavyks užtikrinti drenažo ir tinkamo oro kiekio. Vienas kvadratinis metras su tokiu drenažu apie 100 kilogramų. Balkonai projektuojami atlaikyti 250-300 kg apkrovą. Vienas didelis vazonas su medeliu 50x50 cm. Jei planuotumėte augalais užsodinti visą balkoną, reikėtų didelio žemių sluoksnio, kuris sudaro apie 1 toną kvadratiniam metrui. Tai per daug rizikinga. Stogai atlaiko didesnes apkrovas ir žinant vietas, kur atsparumas didesnis, galima sodinti didesnius augalus“, – aiškina G. Lietvaitis.
Specialių augalų terasoms nėra, tačiau sodinant reikia atkreipti dėmesį į pasaulio šalis, kiek saulės augalas gaus. Be to, augalui gyvenimas vazone pakankamai didelis išmėginimas ir reikia rinktis kuo ištvermingesnius augalus ir tokius, kurių šaknims nereikia daug vietos ir kurie nebijo pavasarinio užmirkimo. Substrato apatinė dalis būna įšalus, viršutinė atitirpusi ir susidaro „pliurza“, kuri pražudo augalą.
Augalui svarbiausia trys dalykai: vazono dydis, substratas ir kokie augalai parinkti.