Žemės ūkio ministerija AKM apimtuose rajonuose ūkininkus, laikančius nuo 1 iki 100 kiaulių, skatina pereiti prie triušių, kalakutų ar kitų gyvūnų auginimo. Susiviliojusieji pasiūlymu galės gauti iki 1500 eurų paramą kitiems gyvūnams įsigyti, o už kiekvieną atsisakytą kiaulę – 100 eurų.
Jeigu nuo griežtėjančių biosaugos reikalavimų ir kontrolės pavargę ūkininkai ims spėriai skersti savo šnipuotąsias, tautinio paveldo mėsos produktų gamintojams bus sudėtingiau gauti kokybiškos lietuviškos kiaulienos.
Ieško lietuviškos kiaulienos
Raseinių rajone įsikūrusio ekologinio ūkio savininkė Audronė Žilienė neabejoja, kad raginimas atsisakyti kiaulių auginimo gali stipriai smogti tautinio paveldo mėsos produktų gamybai. Ji pati augina senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules, iš kurių mėsos pagal senuosius receptus gamina kumpius, dešras, nugarines ir kitus nuo seno populiarius gaminius. Šie gaminiai Lietuvą reprezentuoja tarptautinėse parodose.
Ūkininkė pasiryžusi žūtbūt išsaugoti savo genofondines kriukses, tačiau ji negali abejingai stebėti, kaip smulkūs ūkininkai stumiami iš rinkos.
„Skaudžiausia, kad per mažai stengiamasi padėti žmonės išlaikyti tas kiaules. Ką mūsų Vyriausybės žmonės, darantys tokias nesąmones, ateityje atsakys tautai, kaip pasiteisins prieš savo anūkus, kai bus sunaikintas kiaulininkystės ūkis? Nuo senovės kiauliena yra tradicinis mūsų maistas. Visokios mėsos turiu, bet kiauliena yra skaniausia ir ją gali valgyti kasdien“, – DELFI kalbėjo A. Žilienė.
Pakruojo bendrovės „Kanrugėlė“, gaminančios ir tautinio paveldo mėsos produktus, vadovas Virgaudas Kanauka taip pat skeptiškai vertina ministerijos planą. Jo įsitikinimu, lietuviškų kiaulių naikinimas blogai atsilieps mūsų tautiniam paveldui.
„Man atrodo, kad bus liūdna. Lietuvis be kiaulienos – ne lietuvis. Gamindami tautinio paveldo gaminius turime ieškoti geros kokybės šviežios lietuviškos kiaulienos. Neįsivaizduoju, kaip bus toliau“, – DELFI aiškino V. Kanauka.
Senoviški lašinukai – deficitas
Specialistai pastebi, kad tautinio paveldo produktų autentišką skonį ir taip nelengva išsaugoti, nes beveik išnyko lašininio tipo Lietuvos vietinės kiaulės. Senesni žmonės prisimena jų labai skanią mėsą: minkšti lašinukai, geras raumenukas, labai minkšta oda. Dabar labiau populiarios raumeningos veislės.
„Anksčiau lašiniai buvo kelių pirštų storio, o dabar tokių su žiburiu tenka ieškoti. Prasidėjo naujos mados, pirkėjai šiais laikais nori šoninės. Augintojus didieji prekybos centrai „išmokė“, kad stori lašiniai vitrinoje neva negražiai atrodo“, – apgailestavo V. Kanauka.
Kai kurie tautinio paveldo puoselėtojai nuogąstauja, kad sumažėjus lietuviškos kiaulienos, gamintojai bus priversti rinktis lenkišką. Juolab, kaip teigiama, nėra juodai ant balto surašyto reikalavimo, kad tautinio paveldo produktas turi būti pagamintas būtinai iš vietinės žaliavos. Jos kilmę paprašo nurodyti ekspertai, kai produkciją sertifikuojama.
„Lenkiškos kiaulienos neprisiveži, tai jau nebus lietuviškas paveldas. Žinome, kad tai kita kokybė. Be to, labai svarbu, kad iš skerdyklos gamintojas skerdieną gautų greitai“, – tikino bendrovės vadovas.
Įžvelgia dar vieną naikinimo bangą
A. Žilienė priminė, kad anksčiau mažai žemės turinčius žmones valdžia skatino atsisakyti ūkininkavimo, nes neva maži ūkiai neišgyvens.
„Dabar ne vienam iš tų, kuris atsisakė auginti karvutę ar kiaulę, maisto pristinga, o jie būtų turėję ką prisidurti prie pensijų. Manau, kad dabar vyksta naujas etapas – kiaulių išnaikinimas. Man atrodo, dėl to maro sekama daug pasakų liaudžiai. Nesuprantu, kodėl mes sau kenkiame“, – svarstė žinoma ūkininkė.
V. Kanauka netiki, kad ūkininkai puls uždarinėti kiaulių fermas. Jo nuomone, maras praeis ir vėl viskas stos į normalias vėžes.
„Reikia atsižvelgti ir į žmogaus psichologiją – jeigu jis visą gyvenimą augino kiaules, tai kito ir nemoka daryti. Ne pirmos jaunystės ūkininkui pradėti mokytis auginti, pavyzdžiui, triušius yra problema. Be to, reikalingos investicijos“, – pastebėjo gamintojas.
Dėl griežtų reikalavimų išbrangs
Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, kiaulių maras nėra kažkoks išgalvotas baubas, skirtas didžiųjų susidoroti su mažaisiais ar mažųjų susidoroti su didžiaisiais. Kiaulių maras yra apėmęs daugiau nei pusę Lietuvos ir sparčiai plinta Žemaitijos link.
Valdžios atstovai tvirtina, kad tiesioginių draudimų laikyti kiaules nebus. Norintiems ir toliau užsiimti kiaulininkyste augintojams bus skiriama iki 1500 eurų kiaulių biosaugos priemonėms įsigyti ar atnaujinti. Taip pat numatyta dar labiau sugriežtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolę.
Tačiau VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos pastebėjimu, auginant 2–3 kiaules ir laikantis pačių griežčiausių reikalavimų, jos ypatingai išbrangs. Be to, tokiems mažiems ūkiams šie reikalavimai bus fiziškai sunkiai įgyvendinami.
Alternatyva nesudomino
Kaip rašė DELFI, dar pavasarį kai kurie ekspertai ir ūkininkai siūlė drąsią alternatyvą – pasinaudoti AKM sukeltomis problemomis ir Briuselyje pasigrumti dėl paramos modernioms kompaktiškoms kiaulių fermoms, kuriose būtų įdiegtos efektyvios biologinės saugos priemonės, statyti.
Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, šiuo atveju tai būtų strateginis sprendimas, kuris spręstų ne tik apsirūpinimo kiauliena, bet ir grūdų žaliavos eksporto klausimą. Dabar į mūsų rinką įvežama daugiau nei pusė suvartojamos kiaulienos. Prisiminus tarpukario metus, kai Lietuva garsėjo bekonų eksportu į Europą, tokia statistika bado akis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas yra priminęs ir Italijos pavyzdį. Sardinijos saloje jau ne vieną dešimtmetį fiksuojamas AKM ir ten požiūris į tą ligą yra paprastesnis. Jeigu iškrenta kiaulės fermoje, viskas ten utilizuojama, dezinfekuojama ir praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris gana neilgas, vėl auginamos kiaulės.