Tarptautinės konsultavimo ir inžinerijos įmonės „Pöyry“ miškininkystės ir medienos sektoriaus vadovo Petterio Pihlajamakio teigimu, Lietuva turi galimybę sukurti stiprią miškininkystės industriją, tačiau tam reikalingas vietinių, o ypatingai užsienio investuotojų susidomėjimas.
„Pirmiausia turi būti gera terpė investicijoms. Esate Europos Sąjungos dalis, o tai didelis pliusas siekiant tarptautinių investorių, tačiau, kai šalyje nėra stabilumo, kalbant apie situaciją miškuose, tada pritraukti pinigus yra labai sunku“, – sako suomis.
Pasak jo, natūralu, kad tarptautinės bendrovės seka naujienas ir politinius sprendimus šalyse, kuriose ketina investuoti, o priklausomai nuo situacijos, priima sau palankius sprendimus.
„Tiksliai nepamenu, bet girdėjau, kad Vokietijos ar Austrijos įmonė rimtai ruošėsi investuoti į Lietuvos miškininkystės pramonę, tačiau netikėtai pasirinko kitą šalį. Spekuliuočiau, kad viena to priežasčių buvo labai aukštos medienos kainos visose Baltijos šalyse, tačiau kita priežastis, manau, buvo būtent neaiškumai dėl miškų kirtimo apribojimų. Visiems yra svarbus stabilumas, o kol kas Lietuvoje jo nėra“, – teigia specialistas.
Paklaustas, kaip turėtų elgtis valstybė, kad šalis taptų patraukli užsienio investuotojams, P. Pihlajamakis sako, kad svarbiausia yra tinkamai ir argumentuotai paruošti visuomenę.
„Žmonės turi turėti reikiamą informaciją, kuria turi pasirūpinti atitinkamos institucijos. Prieš priimant bet kokį sprendimą, visuomenė turi būti informuojama. Ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse matome gamtos aktyvistais apsimetančius asmenis, kurie turi savų interesų, todėl labai svarbu, kad viskas, kas susiję su miškininkyste, būtų pateikiama argumentuotai, aiškiai ir moksliškai paremta informacija.
Žinau, kad dabar tai yra labai opi problema jūsų šalyje, diskusijos verda nuolatos, todėl noriu pasakyti, kad miškininkystės sektorius Lietuvoje gali turėti puikią ateitį, nes potencialo ir resursų yra daug, tačiau turite rasti bendrą sutarimą tarp visuomenės, miškų savininkų, valstybės ir mokslo. Kai yra bendra misija – galimas ir kompromisas“ – sako miškininkystės ekspertas.
Drezdeno technologijos universiteto, Tharandto miškų mokslo skyriaus profesorius Heinzas Rohle teigia, kad sprendimai, užtikrinantys tvarią miškininkystę, ne tik turi būti priimami visuotiniu lygiu, bet ir priimti pakankamai greitai.
„Apie klimato kaitą kalbama jau labai seniai ir ji niekur nedingo. Keliaudamas po Lietuvą pamačiau, kad čia yra tinkama auginti mišrius želdinius, kurie yra labai stabilūs bei atsparūs klimato kaitai. Tačiau, deja, pas jus vis dar egzistuoja sovietinis mąstymas, kad reikia pilnai užauginti medį ir tik tada kirsti. Tai nėra geriausias miškininkystės modelis, nes ateitis atneš daugybę pokyčių. Klimatas keičiasi ir niekas kol kas nežino, kaip ta kaita paveiks Lietuvą“, – sako specialistas.
Todėl mišrus miško atkūrimo ir įveisimo būdas – mišrūs želdiniai, pasak profesoriaus, yra tinkamiausias būdas pasiruošti klimato kaitos svyravimams.
„Vokietijoje turime 13 metų patirtį, kaip auginti mišrius želdinius. Skirtingos medžių rūšys turi skirtingus poreikius, skirtingai reaguoja į klimato sąlygas bei vienos į kitą. Todėl tinkamai auginant daugiau rūšių, mažėja rizika, kad kai kurias iš jų paveiks klimato kaita“, – aiškina H. Rohle.
Kalbėdamas apie nuolatinius aplinkosaugininkų ir miškininkų konfliktus, vokietis sako, kad pagaliau reikia suprasti, kad miškai yra auganti sistema, o prieaugis dar nei vienai miškavietei neatnešė naudos.
„Vokietijoje turime tą pačią problemą, kai be jokių argumentų yra kalbama apie neva naikinamus miškus, tačiau tai yra visiška beprotybė. Jei nebus kertamas prieaugis, miškai taps labai seni, o ilgaamžiai medžiai turės neigiamos įtakos visai miško ekosistemai. Supraskime, tai augantys resursai.
Pavyzdžiui, Afrikoje, Pietų Amerikoje yra masiškai kertami tropiniai miškai. Paklauskite, kieno sąskaita? Ten nukirsta mediena yra parduodama Europai, todėl mes taip „gindami“ savo medžius, naikiname ekosistemas“, – sako miškininkystės ekspertas.
Kaip ir P. Pihlajamakis, A. Rohle tvirtina, kad Lietuvai yra reikalinga miškų valdymo strategija. „Tai turi būti vieša informacija, planas bei tikslas, kokį miškininkystės modelį norima matyti.
Aš rekomenduoja miškus, kurie atliktų keletą funkcijų: atauginamo, medienos industriją patenkinančio bei aplinkosaugą užtikrinančio miško modelį“, – sako profesorius.