Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus
Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus. Dažniausiai jas perka gėlių parduotuvėse. „Paguglinusi“ išsiaiškino, kad Lietuva yra hortenzijoms nepalankioje zonoje (šluotelinėms visgi tinka, tačiau didžialapėms – tikrai ne), tad jų auginimas moteriai kartais tampa iššūkiu. Šeimininkė vardina gėlyne prie daugiabučio namo vešinčių hortenzijų pavadinimus – „Romantica“, „Love“, „Santjago“, „Forever“, „Zoro“, violetinė „Diva fiore“ bei kitus – ir juokauja, kad taip lavina atmintį.
Pasak jos, lengviausia prižiūrėti šluotelines hortenzijas. Literatūroje rašoma, kad jas reikia tręšti tris kartus (pavasarį, prieš žydėjimą ir rudenį), tačiau jos gali gyventi ir be trąšų. Svarbiau yra tinkamai iškarpyti krūmą. „Stiebus reikia karpyti kovo pabaigoje, jei nori sulaukti žiedų „kepurių“. Iškarpomi viduriniai stiebai, paliekami 2–3 į šonus augantys stiebai su keturiais pumpurais. Tada susiformuoja medelis. Jei pagailėsi iškarpyti, žiedynai bus mažesni, stiebai guls ant žemės. Jos gali augti ir atokaitoje, ir pavėsyje. Yra rūšių, kurių šakelės po lietaus nulinksta, yra lietui atsparių“, – vardino A. Butėnienė.
Didžialapės – reiklios
Didžialapės hortenzijos labai lepios, joms reikia daug drėgmės, trąšų, rūgščios žemės. Žiedynus formuoja stiebo viršuje, todėl nukarpomi tik nudžiūvę kamienai.
Žiemai jos dengiamos kaip rožės. Moteris bandė pasinaudoti kitų patirtimi ir išrautas nešė į rūsį peržiemoti. Tačiau tokia praktika nepasitvirtino, nes vasario mėnesį augalas sukrovė žiedus, tada teko pernešti į koridorių, ten nuo kitų gėlių užsikrėtė ligomis. Iš rūsio tiesiai į kambarį nešti negalėjo, nes augalas nebūtų ištvėręs per didelio temperatūrų skirtumo. Rūsyje laikyti irgi rizikinga – gali užpulti pelėsis, grybelis. „Kiekvieną pavasarį, kai jas nudengiu, džiaugiuosi, kad gyvos. Bet, pavyzdžiui, nepražysta. Tada domiuosi, kodėl taip nutiko, „šoku“ aplinkui…“ – šypsosi Audronė.
Dabar jos svajonė – įsigyti princesei Dianai skirtą hortenzijos rūšį, kurią matė internete, tinklalapyje prancūzų kalba. Jos kaina nėra didelė, tačiau rūpesčio sukeltų atsisiuntimas, be to, šiuo metu įsigytas augalas nebeįsišaknytų.
Žydės melsvai, jeigu…
„Visas rausvas hortenzijas įmanoma pražydinti mėlynais žiedais, bet man pavyko išgauti tik melsvą atspalvį. Tą hortenziją laisčiau skiestu obuolių actu, į duobę dėjau vinių. Aliuminio sulfatas yra dažiklis, kuris rausvas hortenzijas nudažo melsvai, bet Lietuvoje jo nerandu, todėl dedu amonio sulfatą, kuris rūgština dirvą. Vinys, kitas metalas gal ir tinka, bet reikia laiko, kol rūdys įsigeria į dirvožemį“, – patirtimi dalinosi Audronė.
Jos manymu, jei perkamas vazonėlyje augantis augalas, tai jį tinka sodinti tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį. Naują hortenziją ji renkasi pagal žiedyną: jei jis žvaigždinis, vadinasi, hortenzija yra remontantinė (pasikartojančio žydėjimo), tad auginant neteks patirti didelio vargo.
Svarbu drėgmė ir meilė
Gendra Kaunietienė hortenzijas augina ne vienerius metus. Sodina į rūgščią žemę, maišytą su kompostu, tręšia specialiomis, hortenzijoms skirtomis trąšomis. Moteris patvirtina – šios gėlės gali augti ir saulėkaitoje, ir pavėsyje, svarbu, kad nuolat gautų drėgmės. Jų įsigyja gėlių parduotuvėje, turguje. Hortenzijos ne iš karto pamilsta joms skirtą vietą, tenka persodinti ir derinti, kas tinka. Pavyzdžiui, vieną skurstančią hortenziją nutarė išrauti ir persodinti, o iškasusi pamatė, kodėl augalas skurdo – šaknyne buvo prisiveisę vikšrų.
Visas Kauniečių sodybos, esančios pagrindinėje Pandėlio miesto gatvėje, kiemas skirtas gėlėms. Šiuo metu jį, be hortenzijų, puošia geltonai ir raudonai žydinčios kanos, skiriančios gėlynų ir daržo erdves. Šalia vartų – dukros Jovitos iš pilko atspalvio akmenukų ir skaldos sudėlioti ornamentai. Jie komponuojami su perkūnropėmis, kitais dekoratyviais augalais. Vasarą gausiai žydėjo jukos ir vienmetės gėlės, o visais metų laikais akį traukia alpinariumai.