Be to, matoma tendencija, kad prie prekystalių nenori grįžti dalis vyresnio amžiaus prekybininkų. Pirkėjų srautas taip pat mažesnis.
„Per karantiną pas mus nedirbo 80 proc. prekeivių, nes buvo draudžiama prekyba pramoninėmis prekėmis. Dabar visas turgus gali veikti ir prekybininkai bei pirkėjai po truputį grįžta. Nėra taip, kad visi iš karto stotų prie prekystalių“, – pasakoja Indrė Strumilienė, Vilniaus Kalvarijų turgaus administratorė ir paaiškina, kodėl nėra žaibiško atsigavimo. Dauguma prekybininkų yra rizikos grupėje ir dėl amžiaus vengia imtis senos veiklos saugodami sveikatą.
Direktoriai tapo psichologais
Asta Pačekajūtė, Panevėžio centrinės turgavietės direktorė, kalba, kad tik dabar pradedama grįžti į normalų ritmą. Prasidėjus karantinui leista pardavinėti tik maisto produktus, kiek vėliau grįžo prekyba augalais, o dabar ir pramoninėmis prekėmis, tačiau ribojimai dar galioja. Turgaus vadovė neslepia, kad jiems teko būti ir psichologais, nes prekybininkai patyrė didžiulių nuostolių ir moralinė žmonių būklė buvo prasta. Jie negalėjo parduoti sezoninių prekių, į kurias pinigai investuoti, ūkininkai, kurie šiltnamiuose augino daigus buvo šoke – tokių žmonių vien Panevėžyje apie 50 – ir prasidėjus sodinukų ir daigų sezonui negalėjo pardavinėti savo derliaus. Žmonės buvo nežinioje ir net svarstė mesti šį verslą, nes grėsė visą derlių išmesti į kompostą.
„Pirkėjai po truputį grįžta. Džiaugiamės girdėdami, kad turime palaikyti vieni kitus. Atsirado patriotiškumas ir sąmoningumas“, – apie pasikeitusį požiūrį pasakoja A. Pačekajūtė.
Tiesa, dėl karantino turgus negali užsiimti įprasta rinkodara – šiuo metų laiku įprastai buvo organizuojamos mugės, bendruomenės renginiai. Leidus prekiauti, į Panevėžio centrinę turgavietę sugrįžo dauguma prekeivių. Veiklos atsisakė keletas vyresnio amžiaus žmonių. Jiems vaikai ir anūkai uždraudė stovėti prie prekystalių, nes nenorėjo rizikuoti.
„Kalbant apie apyvartas, pikas buvo prieš karantiną, kai žmonės įsigijo prekes atsargai. Po to pirkėjai ateidavo tik papildyti atsargų. Dabar, kai prasidėjo uogos, salotos, žalumynai pirkėjų po truputį daugėja, nors prieš metus jų buvo iki 20 proc. Mažiau vyresnio amžiaus žmonių, tiek, kad jie perka kiek daugiau, kad nereikėtų vaikščioti į turgų kasdien“, – tendencijas apžvelgia A. Pačekajūtė, tačiau apie grįžimą į normalias vėžes ji nekalba.
Šiuo metu būdavo rengiamos įvairios mugės, vaikų šventės, blusturgiai, sezoniniai pardavimai. Dabar tai draudžiama ir rinkodarinių renginių, kad būtų galima pritraukti daugiau pirkėjų, nėra.
Pirkėjai bijojo
Kalvarijų turgaus administratorė pripažįsta, kad net maisto prekių pardavėjai nukentėjo. Nors pirkėjai šlavė parduotuvių lentynas, žmonės į prekyvietę tiesiog bijojo eiti pirkti. Kalvarijų turgavietėje dabar dirba 80 proc. prekybininkų.
„Ar grįšim į buvusias apimtis niekas nežino. Žmonės nori nutraukti sutartis. Vyresnio amžiaus pardavėjai tiesiog nebenori rizikuoti. Tendencijos nelinksmos, nors stengiamės pritraukti naujus prekybininkus, tačiau kaip seksis kalbėti dar anksti“, – aiškina I. Strumilienė ir pripažįsta, kad naujų veidų prie prekystalių nėra. Žmonės laukia, ar nebus antros koronaviruso bangos ir neskuba investuoti kurdami sau darbo vietą.
Turgūs nyksta
„Šiandien turguje prekiauti maisto produktais leidimus gavę 3128 žmonės ir matome tendenciją, kad jų mažėja. Pernai metų pabaigoje jų buvo virš 3500. Turgų irgi mažėja. Šiandien jų 132“, – pasakoja Mantas Staškevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Tarnybos duomenimis, per karantiną dvi turgavietės išvis nevykdė veiklos, o likusiose sumažėjo ir jose dirbančių žmonių. Naujų neateina. Vasarį išduota 20 naujų leidimų, kovą 58, o balandį 14.
„Turgavietės veikia visame pasaulyje, tikimės, kad jos išliks ir pas mus. Baimę kelia tik jei bus antra banga. Tada nuostoliai gali būti didesni“, – prognozuoja A. Pačekajūtė ir sako, kad jai, kaip įmonės vadovei psichologiškai buvo sunku keletą mėnesių matyti uždarytus prekybos taškus, kurie nežinia kada pradės veikti.