Mokslininkų hipotezės teigia, kad žieminio rapso augalai yra didžiulio derliaus potencialo orientuoto į 10 t/ha, dėl to jo augalai intensyviai įsavina azotą, įsavinęs jį rentabiliai grąžina ūkininkui sėjomainos grandyje kaip saugią, efektyvią trąšą.
Kaip pasirūpinti žieminiu rapsu, kad būtų gauta jo grąža ir būtų galima džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi? Praktiniais pastebėjimais iš Lietuvos laukų ir patarimais dalijasi „Kauno grūdų“ agrotechnologijų plėtros ir produktų vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, rašoma pranešime.
Žieminis rapsas – geras priešsėlis javams
„Žieminis rapsas yra geras priešsėlis žieminiams javams. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rapso augalai kaupia azotą rudens ir šiltos žiemos pradžioje bei neleidžia pastarajam išsiplauti iš dirvos besniegės žiemos metu. Anksčiau pasėtas žieminis rapsas geba užauginti didesnę žaliąją masę ir daugiau sukaupti sausųjų medžiagų, daugiau akumuliuoti azoto bei paversti jį į baltymus, fermentus bei nukleino rūgštis. Būtent azotas, kuris rapso augale yra transformuojamas į proteinus, lemia rapso augalų lapų dydį“, – pasakojaG. Pšibišauskienė.
Ji priduria, kad azoto kaupimui rapso žalioje masėje yra svarbu ir hibrido pasirinkimas. Vieni žieminio rapso hibridai yra augūs rudenį ir intensyviai įsavinę azotą paverčia pastarąjį proteinais ir formuoja didelius lapus, kurie pavasarį tampa nereikalingi ir atlieka žalios trąšos vaidmenį. Intensyviai augantiems hibridams rudenį labai svarbiu elementu tampa azotas: tręšiant azotu, rapso augalai sparčiai auga rudenį iki tol, kol vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau 5C.
Azoto įtaka: pastebėjimai iš laukų
Šiemet žieminių rapsų sėja truko mėnesį. Kaip pastebi „Kauno grūdų“ atstovė, atlikus stebėjimus penkiuose Lietuvos rajonuose: Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Švenčionių, Molėtų, žieminio rapso augalų išsivystymas buvo skirtingas.
„Daugelyje laukų žieminiai rapsų augalai buvo nehomogeniški, tai yra, skirtingo dydžio ir tarpsnio. Didžiausios žalios masės augalai buvo sėtuose į supaprastintą žemės dirbimą, kuriuose buvo naudotos startinės trąšos, įterptos tiesioginės sėjos sėjamosiomis dviem gyliais.
Pastebėta, kad žaliajai masei kuri vyravo nuo 198 – 733 g/5 augalų imtyse didelį poveikį turėjo priešsėlinio augalo (žieminių kviečių) šiaudai, pastarieji mažino žaliąją masę ir neleido augalams tolygiai augti. Augalų augimo paskatinimui rudenį buvo panaudotos azotinės trąšos, kurios suteikė galimybę augalams suformuoti daugiau lapų ir sparčiau augti. Azotu patręšti augalai šiaudų poveikyje suformavo nuo 7-10 lapų, tie augalai, kurie nebuvo tręšti azotu, suformavo vidutiniškai 6 -7 lapus augale“, – pastebėjimais iš laukų dalijasi „Kauno grūdų“ atstovė.
Šoninius ūglius žieminiai rapsų augalai formuoja nuo 9 lapų (BBCH 21-23) , tokia tendencija stebėta ir atliktose analizėse: dėl to savalaikio azoto panaudojimo efektyvumas buvo pastebėtas ir gamybiniuose 5 rajonų tirtuose laukuose, kuriuose buvo panaudotos azotinės trąšos. Didžiausio lapo augale diametras, didžiausias buvo taip pat azotu tręštuose pasėliuose vidutiniškai – 13,5 cm.
Ką daryti jei rapsas turi 6-7 lapelius?
Rudens pabaigai ir rapsų vegetacijos pabaigai būdingą etapą rapsai gali pasiekti turėdami ir 6-7 pilnai išvystytus lapus, pastarieji puikiai žiemoja jei šaltojo periodo metu nebūna staigių klimatinių pokyčių. Pavasarį peržiemojusiems rapsų augalams, kurie žiemojo su 6-7 lapais, labai aktualios yra lengvai prieinamų azoto trąšų formos, amonio salietra. Besniegėmis žiemomis į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir iš jų migruoja makroelementai fosforas ir kalis, todėl svarbu dirvožemio makroelementų bazei atstatyti tręšimas ankstyvą pavasarį.
Skystųjų trąšų efektyvumas silpnesniems pasėliams ypač aktualus
Gamyboje stebimi skystųjų fosforo trąšų formų bei karbamido ir amonio salietros tirpalo teigiami rezultatai žieminių rapsų derliui. Panaudojus skystąsias trąšas pavasarį, lengviau įsavinamas formas, žieminiams rapsams suteikia galimybę neeikvoti energijos trąšų įsavinimui. Skystosios fosforo trąšos yra 30 proc. geriau įsavinamos. Paskatinus atauginti žieminiams rapsams lapus, tręšiant augalus per dirvą biriomis ir skystomis trąšomis pavasarį, išsiskleidus naujiems lapams rapsų agrotechnologijoje prasideda naujas etapas – tai tręšimas per lapus mikro ir makroelementais. Stiprius, intensyviai augančius augalus pavasarį purškiame fungicidais, herbicidais ir saugome juos nuo žaldarių.
Stiprus augalas – atlikti savalaikiai agrotechnologiniai darbai rudenį
„Rudenį atlikti savalaikiai agrotechnologiniai darbai labai svarbus faktorius, siekiant užtikrinti stiprų augalą“, – pažymi ekspertė ir įvardija galimas klaidas ir į kokių konkrečiai agrotechnologinių sprendimų reikėtų imtis.
Žieminio rapso rudenį suformuoti apatiniai lapai, dar rudenį, yra atmetami, šį procesą atlieka optimaliu laiku pasėti, užsigrūdinę, maisto medžiagų šaknyje prikaupę augalai, kurie būna suformavę ir žiedynų užuomazgas. Tačiau, kaip pažymi ekspertė, ne visi žieminių rapsų augalai, nors ir sėti optimaliu laiku, dėl agrotechnologinių klaidų suformuoja vidutiniškai 10 lapų.
„Optimaliu laiku pasėtas žieminis rapsas ir keletą kartų panaudotas augimo reguliatorius rudenį, savalaikis tręšimas makro ir mikroelementais leidžia suformuoja stiprius, daugiau nei 10 lapų turinčius augalus, didelio tūrio šaknis ir didesnius nei 2 cm skersmens augimo kūgelius. Pavasarį žieminiai rapsai iš sukauptų maisto medžiagų suformuoja naujus lapelius, kurie atlieka fotosintezę ir skatina pabusti ir diferencijuotis pumpurams bei esantiems butonams juose. Sėkmingai peržiemoję minėti augalai turi daug sukauptos energijos auginti užmegztus šoninius ūglius su žiediniais butonais ir suformuoti didelį derliaus potencialą“, – pažymi dr. G. Pšibišauskienė.