Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad grynai juodos spalvos gėlių neegzistuoja, o tos, kurias vadiname juodomis, yra labai tamsiai vyšninės, violetinės arba mėlynos, rašoma portale „The Spruce“.
Dauguma juodų gėlių nemėgsta ryškios saulės šviesos, nors ir šešėlyje nesijaučia komfortiškai. Beje, šešėlio gaubiami juodi žiedai ir neatrodo išvaizdžiai, todėl rekomenduojama pasistengti, kad jie būtų įrėminti žalių lapų arba skleistųsi ryškiaspalvių ir baltų gėlių fone.
Juodosios aguonos
Juodosios aguonos išsiskiria sodriai tamsia spalva ir kontrastinga balta šerdimi bei šviesiais kuokeliais. „Midnight Poppy“ veislės aguonos išauga iš subrandintų sėklų. Kaip ir visų rūšių rytietiškos aguonos, šios gėlės suformuoja ilgą pagrindinę šaknį ir nemėgsta persodinimo. Juodąsias aguonas rekomenduojama sėti saulėtoje vietoje, purioje, smėlingoje dirvoje. Gėlėms nužydėjus, sėklų dėžutes galima palikti ant stiebų, o vėliau nupjauti ties apatinių lapų rozete.
Juodosios našlaitės
Našlaitės – išskirtinai ištvermingos ir šalčiams atsparios gėlės, kartais galinčios net žiemą perkentėti. Dėl ryškiai geltono viduriuko kiekvienas juodosios našlaitės žiedas nelieka nepastebėtas. Jos puikiai dera prie geltonos spalvos našlaičių su juoda šerdimi.
Juodosios piliarožės
Piliarožės, nesvarbu, kokia jų spalva, visada atrodo įspūdingai, tačiau juodi žiedai labiausiai traukia dėmesį. Itin tamsūs žiedlapiai atrodo tarsi padengti plonyčiu vaško sluoksniu. Iki pusantro metro ištįstantys augalai akimirksniu pakeri net pačius įnoringiausius sodininkus. Kreminės spalvos žiedų šerdys it magnetas traukia bites ir peteliškes. Kai kurių veislių piliarožės taip gausiai žydi, kad tenka parišti jų stiebus, kad šie nenulinktų nuo žiedų svorio.
Juodieji vilkdalgiai
Ypač puikiai atrodo juodos spalvos barzdotieji vilkdalgiai. Šie augalai nėra pretenzingi ir nereikalauja daug priežiūros. Paprastai jie pražysta gegužę. Išskirtinis „Old Black Magic“ veislės vilkdalgių bruožas – visiškai vienodos spalvos žiedlapiai. Dėl šios priežasties apšviestos saulės šios gėlės atrodo ypač prabangiai. Geltonai oranžinė žiedo šerdis dar labiau paryškina tamsiai violetinę spalvą.
Juodosios azijinės lelijos
„Black Charm“ veislės lelijos išsiskiria vienodos spalvos žiedlapiais ir kuokeliais. Tamsiai vyšninės spalvos gėlės nuostabiai atrodo greta „Patricia‘s Pride“ veislės lelijų, kurių žiedlapiai balkšvi, o viduriukas – tamsiai vyšninis. Azijinius hibridus rekomenduojama sodinti ganėtinai giliai (15 centimetrų gylyje): tada jie sužydės ir kitąmet.
Juodosios tulpės
Juodųjų tulpių veislė „Queen of Night“ buvo pristatyta 1944-aisiais ir nuo to laiko jos gerbėjų armija tik plečiasi. Tai gana vėlyvos rūšies gėlės, pražystančios tik gegužės viduryje. Geriausia juodąsias tulpes sodinti taip, kad jos augtų grupėmis, pramaišiui su balta arba alyvine spalva, be to, tuo pačiu metu kaip ir juodosios pražystančiomis tulpėmis.
Rudosios karčiuotės
Šį neįprastai atrodantį kambarinį augalą, kurio lotyniškas pavadinimas – Tacca chantrieri, sunku supainioti su kuriuo nors kitu. Jo žiedui būdinga ne tik tamsi spalva, bet ir keistoka forma. Kai kuriems jis primena katės snukutį su ilgiausiais ūsais. Rudosios karčiuotės mėgsta drėgną ir šiltą dirvą bei neryškią saulės šviesą.
Juodosios kalijos
Šis augalas primena kalijos ir lelijos hibridą. Jis puikiai jaučiasi karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Juodųjų kalijų žiedai neabejotinai taps sodo dėmesio centru. „Black Forest“ veislės gėlės atrodo it pasiūti iš juodo atlaso. Nors šio augalo tėvynė – atogrąžos, paprastai jis pajėgia sėkmingai peržiemoti.
Juodieji eleborai
Eleborai pražysta labai anksti, todėl „New York Night“ veislės augalai taps pagrindine sodo puošmena, kol kitos gėlės dar neišsiskleidusios. Tinkamai prižiūrimi, reguliariai laistomi ir tręšiami eleborai ir kitąmet padovanos puikių žiedų, kurie maloniai džiugins akį.