Gamtosaugininkai teigia, kad taip anksti užaugintos daržovės – klimato kaitos padariniai, kurie ateityje sukels skaudžių pasekmių.
Derliaus nesitikėjo
D. Jurgaitienė pasakoja, kad daržovių auginimui nieko daugiau specialiai nedariusi. Pasak jos, šie ridikėliai buvo užauginti netyčia, kadangi rudenį moteris juos tiesiog pamiršo.
„Ridikėliai nėra labai lepūs, jiems kaip tik reikia šalčio, o ne šilumos. Taip pat ir petražolės nėra labai jautrios šalčiui. Užauginti ridikėliai buvo rudeniniai, tad kai kuriuos suvalgėme, o likę buvo iki galo neišdygę. Matyt, per visus darbus jie ten šiltnamyje ir užsiliko, o dabar suradome tokią staigmeną“, – stebisi ji.
Anot D. Jurgaitienės šis derlius buvo užaugintas dėl neįprastai šiltos žiemos. Moteris tikina, kad polikarbonatiniuose šiltnamiuose ridikėliai yra sėjami kovo mėnesį, norint gauti ankstyvesnį derlių.
„Pas mus paprastas šiltnamis, neturime jokių šildymo sistemų. Auginame pagrinde vasarą, savo reikmėms. Aš dar tik pradedanti daržininkė. Šiltnamį įsirengėme pernai, tad pernelyg neeksperimentavome. Viskas gavosi netyčia.
Manau, kad kitais metais dalį ridikėlių vėl paliksime šiltnamyje, kadangi vyrauja šiltėjančių orų tendencija. Kiti žmonės ridikėlius, morkas ir salotas specialiai pasėja rudenį, o kai ateina tinkamas laikas, jie pavasarį sudygsta“, – aiškina D. Jurgaitienė.
Šiltėjantys orai
Pasak D. Jurgaitienės, šiltėja ne tik orai, bet ir patys augalai. Ji pabrėžia, kad jau dabar Lietuvoje galima išauginti arbūzų. Moters teigimu, dėl tokių orų tendencijų, šiemet jie daržoves sės vasario pabaigoje.
„Visa šeima smagiai reagavo į taip anksti pasirodžiusias daržoves, praktiškai iš karto visko neliko. Šis derlius buvo staigmena, o ne planuotas variantas. Ridikėliai užaugo labai skanūs ir neperaugę“, – sausio mėnesio derliumi džiaugiasi ji.
Ekstremalūs orai
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Adelė Markevičiūtė pabrėžia, kad yra akivaizdu, jog oro sąlygos dabar yra įvairesnės ir vis dažniau pastebimi ekstremalūs orai. Anot jos, dėl šių pokyčių susiduriame su neįprastai šilta žiema, sausromis, liūtimis ir vėlyvomis šalnomis.
„Tai liečia visą laukinę gamtą ir žemės ūkius. Jaučiamas neigiamas poveikis, kadangi aplinka negali taip greitai prisitaikyti. Nušąla jau pradėję augti ar žydėti augalai, taip pat išdžiūva per vasaros karščius. Turbūt tokių atvejų tik daugės“, – tikina specialistė.
Metų laikų pasislinkimas
Pasak A. Markevičiūtės, ūkininkai, turintys šildomus ir apšviestus šiltnamius, didelio šilumos kiekio nereikalaujančius augalus gali užsiauginti ir vėlyvu arba ankstyvu sezonu. Tačiau, ji atvirauja, kad sausio mėnesį gaunamas derlius yra tikrai neįprastas reiškinys.
„Galima į tokią situaciją pažiūrėti kaip į galimybė užauginti vietinį derlių ilgesnį sezoną, tačiau plačiojoje ir ilgalaikėje perspektyvoje bus padaroma daugiau žalos. Pavojingiausias dalykas ūkininkams yra labai ilgai besitęsiančios sausros. Nedidelius šiltnamius ar žemės plotus dar įmanoma palaistyti, tačiau jeigu auginami kviečiai ar grikiai, dideli bulvių laukai, jau fiziškai neįmanoma to padaryti. Tokioje situacijoje būtų gaunami ženkliai mažesni derliai“, – esamą situaciją komentuoja ji.
A. Markevičiūtė pabrėžia, kad yra pastebimas vis ryškesnis metų laikų pasislinkimas. Anot jos, anksčiau žiemos sezonas prasidėdavo jau lapkričio mėnesį, o dabar jis atkeliauja daug vėliau.
„Visame pasaulyje yra pastebimi klimato pokyčiai tiek dėl žmonių veiklos, tiek dėl natūralių priežasčių. Jeigu norime tai sumažinti ir sustabdyti, reikia imtis atitinkamų priemonių“, – perspėja ji.