Vaistinis čiobrelis – ką žinoti auginant

Čiob­re­lis yra pui­kus, tie­siog nuo­sta­baus kva­po au­ga­las. Dėl to kva­po anks­tes­niais lai­kais stab­mel­džiai su­tei­kė čiob­re­liui ma­giš­kų sa­vy­bių. Jis bu­vo nau­do­ja­mas smil­ka­lams.

Lie­tu­vo­je na­tū­ra­liai au­ga pa­pras­tie­ji ir ke­turb­riau­niai čiob­re­liai. Tai dau­gia­me­čiai au­ga­lai, že­mi, šliau­žian­tys, su­da­ran­tys ga­na de­ko­ra­ty­vius ki­li­mus. Dėl to čiob­re­liai mie­lai au­gi­na­mi al­pi­na­riu­muo­se, gė­ly­nuo­se, ve­jo­se, ka­puo­se.

Ver­tin­gi čiob­re­lio ir la­pe­liai, ir žie­dai. Liau­dies me­di­ci­no­je čiob­re­lio ant­pi­lai var­to­ja­mi bur­nos, gerk­lės de­zin­fek­ci­jai, gy­dy­mui nuo gry­be­li­nių odos li­gų. Daž­niau­siai mes įpra­tę čiob­re­lį var­to­ti mal­ši­nant ko­su­lį. Dar jis ge­ria­mas nuo ne­mi­gos, ser­gant ra­di­ku­li­tu. Tei­gia­ma, kad čiob­re­lio ar­ba­ta ma­ži­na po­trau­kį al­ko­ho­liui. Ta­čiau ser­gan­tiems inks­tų ir ke­pe­nų li­go­mis, čiob­re­lių ant­pi­lų pa­ta­ria­ma ne­var­to­ti.

Čiob­re­liai ge­rai au­ga sau­lė­to­je prie­smė­lio ar prie­mo­lio dir­vo­je. Ga­li­ma jį sė­ti tie­siai į dir­vą, bet ka­dan­gi pir­mo­je ve­ge­ta­ci­jos pu­sė­je au­ga lė­tai, ge­riau pa­si­so­din­ti dai­gais. To­je pa­čio­je vie­to­je čiob­re­liai au­ga 3-4 me­tus, po to rei­kė­tų jų au­gim­vie­tę at­nau­jin­ti. Šį au­ga­lą ver­ta pa­so­din­ti ša­lia pu­pe­lių, ku­rias jis ap­sau­go nuo pu­pi­nio ama­ro ir kai ku­rių pu­pe­lių ken­kė­jų. Tai daž­niau­siai bū­na lie­pos mė­ne­sį, vi­dur­va­sa­rį.

Šie au­ga­lai ne tik ar­ba­tai ir vais­tams nau­do­ja­mi, bet ir kaip prie­sko­niai. Jų kva­pas stip­rus, gai­vus, sko­nis ašt­rus. Čiob­re­liai nau­do­ja­mi mė­sai, deš­roms, sriu­boms, pa­da­žams, ma­ri­na­tams, o ypač pu­pe­lių ir žir­nių val­giams pa­ska­nin­ti. Įdė­jus ša­ke­lę į rau­gi­na­mus agur­kus, su­tei­kia jiems iš­skir­ti­nį aro­ma­tą.