Daugiau nei naujienų portalas

Publikavus „Delfi“ specialiojo korespondento Tomo Janonio tyrimą apie tai, kad UAB „Foxpay“ paslaugų kaina valstybiniam sektoriui gerokai didesnė nei privatiems klientams, Viešųjų pirkimų tarnyba atliko vertinimą ir nustatė, kad valstybė gerokai permokėjo už „Foxpay“ paslaugas. Anot tarnybos, už neadekvačias „Foxpay“ kainas permokėjo galutiniai vartotojai. Po T. Janonio tyrimo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra atsisakė „Foxpay“ paslaugų. Šio pirkimo aplinkybes galiausiai ėmė aiškintis Prokuratūra, atlikdama didžiulės apimties tyrimą. Lietuvos bankas vėliau panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Skaitykite čia ir čia

Po „Delfi“ specialiojo korespondento Tomo Janonio tyrimo teisėsauga pradėjo aiškintis, kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis lėšomis finansuojamas verslo centro, Vilniuje, ROD5 statybos. Šias aplinkybes bandoma išsiaiškinti teisėsaugos atliekamame didžiulės apimties ikiteisminiame tyrime. Teisėsaugos akiratyje atsidūrė T. Janonio tyrime figūravusi Mindaugo Navicko įmonė „Litlab“.

Skaitykite čia

„Aš pats sau idealas“, – vienoje laidoje yra sakęs Ignas Jomantas, save pristatantis kaip verslo genijų. Tačiau realybė, kaip parodė „Delfi“ žurnalisto Vytenio Miškinio straipsnis, kur kas kitokia: vėluojantys projektai, nepatenkinti klientai, neišpildyti pažadai, keisti bankrotai, pralaimėjimai teismuose ir prokuratūros tyrimai: tą jis rado pradėjęs domėtis jaunuoju milijonieriumi. Su juo susidūrusiems žmonėms net kilo įtarimų dėl rimtos korupcijos, tačiau atsakingos tarnybos nepanoro per daug į tai gilintis. I. Jomantui nepavyko išsipirkti tik skandalu – 2024 m. kovo 20 d. pranešta apie jo sulaikymą.

Skaitykite čia ir čia

Kai 2021 m. Lietuva susidūrė su migrantų krize, apsukrus advokatas Paulius Vinkleris sėkmingai ja pasinaudojo, iš valstybės susižerdamas beveik pusę milijono eurų. Ši suma jam buvo sumokėta už tūkstančių migrantų atstovavimą, tačiau dažnas jo klientas pasakojo nė akyse nematę savo atstovo. Po „Delfi“ žurnalisto Vytenio Miškinio straipsnio į šią istoriją pasižiūrėta atidžiau ir P. Vinkleris sulaukė bent šiokio tokio atpildo – Advokatų garbės teismas nusprendė, kad jis pažeidė Advokatūros įstatymą ir sulaužė Etikos kodeksą, už tai jam skyrė papeikimą.

Skaitykite čia ir čia

Elektroninė parduotuvė „Zuza.lt“ atsidūrė vartotojų kritikos taikinyje. Žmonės tvirtina, kad jiems išseko kantrybė po kelis mėnesius laukti užsakytų prekių, maža to, įmonė neskuba grąžinti ir sumokėtų pinigų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau sulaukė kelių dešimčių skundų iš nepatenkintų vartotojų. Istorija pradėjus domėtis žiniasklaidai, vartotojams pavyko susigrąžinti pinigus.

Skaitykite čia

Saulės elektrinę naujame būste nusprendęs įsirengti vyras nemaloniai nustebo dėl gautų skaičiavimų, kad tinklo rekonstrukcija pareikalaus iš jo papildomų 16 tūkst. eurų. Smalininkų technologijų ir verslo mokykla iš ESO sulaukė skaičiavimų, kad saulės elektrinės prijungimas kainuos 1 mln. eurų (su PVM). „Delfi“ aprašius šias istorijas, ESO paskelbė peržiūrėjusi sąlygas ir prijungimo mokesčiai buvo „nurašyti“.

Skaitykite čia

„Vinted“ programėlėje už nemažą pinigų sumą (844 eurus), portalo skaitytoja Raimonda įsigijo laikrodį, tačiau negavo nei prekės, nei pinigų (skaitykite čia). „Delfi“ susisiekus su „Vinted“, ši pateikė atsakymą, kaip įprastai yra sprendžiamos tokios situacijos ir pageidavo susisiekti su pačia pirkėja. Praėjus savaitei po minėtos publikacijos, tiek „Vinted“, tiek pati moteris patvirtino, kad pinigus atgavo ir pasidalijo padėka redakcijai.

Skaitykite čia

Šiuolaikinė penkiakovė pirmąsyk po sporto finansavimo reformos įsiveržė į gausiausiai valstybės remiamų sporto šakų penketuką – finansavimas jai per metus paaugo 36 proc. Tačiau „Delfi“ sporto žurnalistas Mindaugas Augustis straipsnyje iškėlė klausimus apie su tuo susijusius galimus interesų konfliktus, kai į finansavimo skirstymą buvo įtrauktas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinio sekretoriaus pareigas einantis Justinas Kinderis, taip pat dirbantis Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėju, o buvusi viceministrė Kornelija Tiesnesytė konsultavo LŠPF paramos gavimo klausimais. „Delfi“ pradėjus domėtis situacija, ŠMSM interneto svetainėje pateikiamas patarėjo sporto politikais klausimais pareigų aprašymas staiga smarkiai sutrumpėjo.

Skaitykite čia

Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) po savo sparnu vėl priglobė baltarusių atletus – nors afišuojamas jų neutralumas kelia pagrįstų abejonių. „Delfi“ sporto žurnalistas Mindaugas Augustis atskleidė landas, kuriomis jie sugebėjo pasinaudoti ir rasti kelius į Lietuvą.

Skaitykite čia

Po „Delfi“ žurnalistės Jogintės Užusienytės-Četkauskienės straipsnio apie tai, kad Trakų rajone esantis Katišiaus ežeras iš visų pusių bus apsuptas karjerų, taip niokojant gamtą ir ežeringą kraštą paverčiant dykviete, dėl ko sukilo vietos gyventojai, tyrimą dėl šių verslininkų planų pradėjo Generalinė prokuratūra.

Skaitykite čia ir čia

Po „Delfi“ tyrimo apie galbūt neteisėtas statybas Lietuvos pajūryje, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, teismas priėmė statytojams nepalankų sprendimą – jau pastatytą gyvenamąjį namą reikės nugriauti.

Skaitykite čia

Nors statybos draustiniuose draudžiamos, Seimo nario Artūro Skardžiaus sutuoktinei Snieguolei Skardžiuvienei pavyko gauti statybos leidimą Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Trakų rajone. Vis dėlto politiko sutuoktinę pasiekė bloga žinia iš teismo: šis neskundžiama nutartimi panaikino statybos leidimą.  Viešąjį interesą Prokuratūra ginti ėmėsi po to, kai 2021 m. „Delfi“ paskelbė tyrimą apie galimai išduotą neteisėtą statybos leidimą Vilkokšnio ežero pakrantėje. Ten planuota statyti kaimo turizmo kompleksą.

Skaitykite čia

„Delfi“ apsilankė Totoriškių ežero pakrantėje Trakuose ir užfiksavo, kad visuomenei nėra sudaryta galimybė praeiti ežero pakrante. Publikavus „Delfi“ tyrimą savo tyrimus pradėjo kontroliuojančios institucijos, kurios nustatė pažeidimus. Galiausiai savivaldybė atlaisvino želdiniais ir tvoromis užimtą valstybinę žemę –  dabar ežero pakrante nekliudomi gali naudotis visi.

Skaitykite čia

Po „Delfi“ tyrimo apie tai, kad Seimo narės ir buvusios ministrės Monikos Navickienės šeima dirbtuves Pavilnių regioniniame parke, Vilniuje, galimai naudoja kaip gyvenamąjį namą, patikrinimą atliko Vilniaus miesto savivaldybė. Ji nustatė, kad dirbtuvės naudojamos kaip gyvenamasis namas. Todėl savininkams bus skiriama bauda ir jie bus įpareigoti pastatą regioniniame parke naudoti pagal paskirtį.

Skaitykite čia

Po „Delfi“ tyrimo buvo nugriautas verslininko Antano Boso neteisėtai pastatytas namas Vilniaus rajone. Teismai pripažino, kad savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą. Tai konstatavę teismai šį leidimą panaikino ir įpareigojo namą nugriauti. „Delfi“ specialusis korespondentas Tomas Janonis dar 2017 m. rašė, kad A. Boso namo statybos vyksta neteisėtai, nes miške statyti gyvenamuosius namus draudžiama.

Skaitykite čia ir čia

Šią vasarą „Delfi“ užfiksavo, kad prie Lukos ežero įrengta želdinių tvora, kuri trukdo praeiti pakrante. Paviešinus „Delfi“ tyrimą tyrimą pradėjo Aplinkos apsaugos departamentas ir galiausiai praėjimas ežero pakrantėje buvo atlaisvintas. Taip pat Statybos inspekcija šiame sklype užfiksavo daugybę neteisėtai pastatytų statinių, kuriuos įpareigojo nugriauti.

Skaitykite čia

Šią vasarą „Delfi“ užfiksavo, kad prie Seimo narės Editos Rudelienės valdų Gilušio ežero pakrantėje įrengta kliūtis, kuri trukdo praeiti pakrante. Šis ežeras yra Trakuose. Ten buvo supilta didžiulė žaliųjų atliekų krūva, kuri užkirto kelią norintiems praeiti. Po šios publikacijos savo tyrimą pradėjo aplinkosaugininkai ir galiausiai kliūtis ežero pakrantėje buvo pašalinta.

Skaitykite čia

Po „Delfi“ specialiojo korespondento Tomo Janonio tyrimo apie niokojamą kultūros paveldo objektą – Aigėlų šventvietę – Prokuratūra pradėjo tyrimą. Pažeidimus padariusi sklypo savininkė sulaukė griežto atsako. Ji turėjo atstatyti kultūros paveldo būklę į pradinę padėtį, teko susimokėti baudas ir galiausiai savininkė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustatė, kad savininkė padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 dalyje. Be to, sklypo savininkei buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė: 10 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skaitykite čia

Po „Delfi“ specialiojo korespondento Dainiaus Sinkevičiaus straipsnio apie tai, kad daugiau kaip 20 metų Vilkaviškio rajone dirbęs ir dviem parapijoms vadovavęs kunigas, įtariama, įsivėlė į labai artimą romaną su vaikų globos namų, kuriems pats vadovavo, nepilnamete auklėtine ir esą net su ja susilaukė vaikų, bažnyčia pradėjo tyrimą, o šis kunigas pasitraukė iš pareigų.

Skaitykite čia

Vilniaus arkivyskupija 2024 m. gegužę baigė bažnytinį tyrimą ir skyrė bausmę kun. Kęstučiui Palikšai už lytinius santykius su nepilnamečiu ir turėjimą pornografinių vaizdų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai. Kun. Palikšai penkeriems metams uždrausta bet kokia kunigiška veikla, išskyrus tik privačiai aukojamas šv. Mišias (tik savo namuose Lietuvoje, be žmonių), uždrausta bet kokia sielovadinė veikla su nepilnamečiais ir jaunais žmonėmis (iki 35 metų amžiaus), draudžiama su jais kurti santykius, megzti ryšius (taip pat ir internetu). Kunigas tyrimo sulaukė po to, kai 2023 m. „Delfi“ specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius paskelbė straipsnį apie tai, kad kunigas palaikė intymius santykius su nepilnamečiu.

Skaitykite čia ir čia

2024 m. „Delfi“ vietoj anksčiau buvusios rubrikos „Pilietis“ pradėjo veikti nauja, platesnes temas aprėpianti ir daugiau bendravimo su visuomene galimybių siūlanti rubrika „KARTU“. Jos skaitytojai gali rasti skiltis „Žmonės kalba“, „O ką manai tu?“, „Tikros istorijos“, „Įkvėpimas“, „Pasidalink“, kuriose jie gali dalintis informacija aktualiais klausimais, nuomonėmis, pasakojimais iš kasdienio gyvenimo, įkvepiančiais laimėjimais, dalyvauti konkursuose. Viskas tam, kad būtų galima geriau išgirsti kiekvieno „Delfi“ skaitytojo balsą.

Skaitykite čia