Atsakingos įmonės ir verslininkai savo gėriu dalijasi ne tik skirdami piniginę paramą tiems, kuriems reikia pagalbos, bet ir inicijuodami įvairias akcijas, kviesdami susitelkti ar prisidėdami prie kitų daromų gerų darbų. Viena iš iniciatyvų – parama, pasireiškianti per įdarbinimą.

Portalo Delfi užsakymų žurnalo „Reitingai“ atliktas tyrimas įvardija įmones, kurios labiausiai prisideda įdarbindamos socialiai pažeidžiamas grupes.

Per pastaruosius penkerius metus „Rimi Lietuva“ iš viso įdarbino 223 žmones su negalia. Šiuo metu įmonėje dirba 144 darbuotojai, turintys įvairią negalią. Per minėtą laikotarpį bendrovės „Rimi Lietuva“ investicijos į darbuotojų su negalią įdarbinimą bei darbą iš viso siekia beveik 3 mln. eurų (į šią sumą įeina išmokėti atlyginimai, apmokymams skirtos lėšos, taip pat darbo įrangos, konkrečiai – kasų – pritaikymo negalią turintiems darbuotojams kaina).
Derėtų paminėti ir tai, kad „Rimi Lietuva“ vykdė dar vieną sektiną projektą – „Amžius nesvarbu“, kurio metu žymiai padidino vyresnių nei 50 metų žmonių įdarbinimo galimybes. Ir šiandien „Rimi“ parduotuvėse iš daugiau kaip 3100 darbuotojų trečdalis yra vyresni nei 50 metų.

Bendrovė „Nanosta“ neskirsto žmonių į teistus ir neteistus ir labai daug prisidėjo prie įkalintų ar bausmę jau atlikusių asmenų įdarbinimo. Tarpininkaujant krikščioniškajam labdaros fondui „Tėvo namai“, „Nanosta“ per pastaruosius dvejus metus įdarbino dešimtis įkalintų asmenų. Šiuo metu įmonėje dirba 11 įkalintų asmenų. Nelygu mėnuo ir sezonas, šių darbuotojų skaičius bendrovėje svyruoja tarp 10–30 asmenų. Beje, šiuo metu įmonėje „Nanosta“ dirba 4 asmenys, kurie jau atliko bausmę, išėjo į laisvę ir pratęsė darbo sutartis su šia bendrove. Iš viso nuo 2019 m. sausio 1 d. „Nanostoje“ ilgiau ar trumpiau dirbo 86 asmenys, jie uždirbo 171,5 tūkst. eurų.

Vilniaus kavinė „Mano guru“ per savo gyvavimo laikotarpį įdarbino daugiau nei 400 priklausomybę alkoholiui ar narkotikams turinčių asmenų. Prireikus suteikdavo jiems ir apgyvendinimo paslaugas bei kitą pagalbą. 250 dirbusiųjų pavyko sugrįžti į visavertį gyvenimą. Šią išties prasmingą veiklą „Mano guru“ vykdė ir tebevykdo iš savo gaunamų pajamų, pelno, taip pat iš įvairių projektų ir geradarių paramos.

Bendrovė ir pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ labai pagelbėjo turintiems klausos negalią – sudarė galimybes jiems dirbti. Bendradarbiavimą su Lietuvos kurčiųjų draugija „Bolt“ pradėjo dar 2017 metais, o dabar šioje pavėžėjimo platformoje yra užregistruoti 55 vairuotojai, turintys klausos negalią.
Kurtieji, kaip ir kiti vairuotojai, nėra įdarbinami, jie pavėžėjo veiklą gali vykdyti tik turėdami individualios veiklos pažymą, tai suteikia visiems vairuotojams laisvę dirbti jiems patogiu metu, išnaudoti savo laiką taip, kaip patiems atrodo efektyvu. Be automobilio, pavėžėjo pagrindinis įrankis yra programėlė telefone, per kurią jis kontaktuoja su keleiviu, priima užsakymus, netgi gali gauti arbatpinigių, todėl nepatogumų komunikuodamas su klientu per programėlę vairuotojas nepatiria. Tiesa, siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir iš anksto norint informuoti keleivius apie vairuotojo negalią, programėlėje įdiegta speciali ikonėlė, kuri leidžia klientui suprasti, kad pas jį atvyksta kurčiasis. Be to, automobiliuose kabo informacinis ženklas, kad vairuotojas yra kurčiasis ir kaip su juo komunikuoti keleiviui.
Beje, „Bolt“ platformoje yra užregistruotų vairuotojų, turinčių ir fizinę negalią. Tokių – 25.

Bendrovė „Bonatus“, valdanti masažo salonus „Matančios rankos“, yra įdarbinusi per 20 negalią turinčių žmonių. Dauguma jų turi regėjimo negalią, kai kurie – judėjimo. Dalį sunkesnę negalios formą turinčių darbuotojų ši įmonė savo transportu ryte atveža į darbą, o vakare parveža.

Bendrovė „Burokėlis ir krapas“, valdanti restoranų tinklą „Jurgis ir drakonas“, aktyviai vykdo socialinę atsakomybę per įdarbinimą. Pradžia buvo jau prieš penkerius metus, ėmus bendradarbiauti su „Caritu“ ir įdarbinus keletą pabėgėlių. Vėliau ši bendrovė ėmė bendradarbiauti su SOPA, socialine įdarbinimo agentūra. Tada pradėta įdarbinti ir specialiųjų poreikių turinčius neįgaliuosius. Iš viso ši bendrovė galimybę dirbti ir užsidirbti suteikė dešimčiai pabėgėlių ir penkiems neįgaliesiems. Be to, šios įmonės personalo vadovė padeda konsultuodama per socialinę įdarbinimo agentūrą SOPA darbo ieškančius žmones.

Šiaulių bendrovė „Gemega“ socialinę atsakomybę vykdo per neįgaliųjų įdarbinimą. Šioje įmonėje sudarytos sąlygos neįgaliųjų darbui ir šiuo metu čia dirba dešimt negalią turinčių žmonių.

Timas van Wijkas Vilniuje įkūrė restoraną „Pirmas blynas“, kuriame sudarė galimybes dirbti ir užsidirbti neįgaliesiems. Jų vienu metu ten dirba 5–7. „Manau, kad restoranas yra puiki vieta parodyti visuomenei, kad žmonės, turintys negalią, irgi gali dirbti“, – teigia Timas van Wijkas. Beje, šis restoranas ne tik teikia maitinimo paslaugas, bet ir organizuoja socialinius bei mokomuosius renginius – taip skatina visuomenę atviriau priimti turinčiuosius negalią, permąstyti išankstines nuostatas.

Jonavos bendrovė „Baldai Jums“ per pastaruosius trejus metus įdarbino 5 pabėgėlius iš Sirijos. Dauguma jų tapo staklininkais. Ir šiuo metu įmonėje dirba trys pabėgėliai, vienas išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Keletą pabėgėlių yra įdarbinusi ir dar viena Jonavos įmonė – „A grupė“.

Bendrovė „Daumantai“ socialinę atsakomybę supranta kiek plačiau ir stengiasi padėti jauniems žmonėms – vasaromis sudaro sąlygas įsidarbinti ir užsidirbti mokyklinio amžiaus darbuotojų vaikams. Per pastaruosius ketverius metus buvo įdarbinta per 20 jaunuolių. Panašią praktiką taiko ir bendrovė „Rokiškio sūris“. Ji kasmet vasaros metu sudaro sąlygas dirbti ir užsidirbti maždaug 20–25 mokyklose besimokantiems jaunuoliams.