Portalo Delfi užsakymu žurnalo „Reitingai“ atliktame tyrime vardijamos įmonės ir verslininkai, prisidedantys prie bendrojo šalies gėrio parama ir įvairiomis pagalbos iniciatyvomis. Vienas iš projektų, vertų atskiro dėmesio, yra „Maisto bankas“.

„Maisto bankas“ – pernelyg platus reiškinys, kad jį būtų galima pakišti po kokios nors nominacijos stogu. Iš tikrųjų jam galima skirti tiesiog atskirą skiltį ir pristatymą.

Priminsime, kad „Maisto bankas“ – tai labdaros ir paramos fondas, renkantis paramą maistu ir dalijantis ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms.

Savo istoriją „Maisto bankas“ Lietuvoje skaičiuoja nuo 2001 m., kai labdaros ir paramos fondas Lietuvos ir JAV iniciatyvos pradėjo vykdyti „Maisto banko“ labdaros programą. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėtos organizuoti „Maisto banko“ akcijos, kurių metu tūkstančiai savanorių padėjo rinkti skurstantiesiems aukojamą maistą. O 2007 m. „Maisto bankas“ tapo savarankišku labdaros ir paramos fondu.

Kodėl „Maisto bankas“ pranoksta vieną nominaciją? Dėl dviejų priežasčių:

1. „Maisto bankas“ bendradarbiauja su 600 paramos organizacijų Lietuvoje, pradedant parapijomis, vaikų dienos centrais, labdaros valgyklomis, baigiant „Caritu“ ir maltiečiais. Tad „Maisto banko“ surinktas maistas išdalijamas įvairiausio amžiaus ir įvairiausių grupių stokojantiems: ir vaikams, ir senjorams, ir vargstančioms šeimoms, ir sunkiai galus suduriantiems neįgaliesiems, ir atskirtį patiriantiems žmonėms, ir benamiams, ir vargstantiesiems. Iš viso „Maisto banko“ surinkti maisto produktai pasiekia per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

2. „Maisto bankas“ vykdo ne vieną, o keletą misijų: padeda pamaitinti nepasiturinčiuosius, mažina maisto švaistymą, saugo aplinką, skatina visuomenės solidarumą ir pilietiškumą.

Aiškumo padaugėja, kai tampa suprantami „Maisto banko“ veikimo principai. Tad su jais ir supažindinsime. „Maisto bankas“ veikia kaip tarpininkas – jis padeda spręsti net keletą didžiųjų problemų. „Tarkime, jeigu nebūtų „Maisto banko“, kiekvienais metais Lietuvoje būtų išmetama (utilizuojama) dešimtys tūkstančių tonų pasibaigusio galiojimo maisto. Tai – milžiniškas kiekis, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. – Mūsų organizacija padeda išgelbėti 8 tūkst. tonų maisto per metus.“

Iš tikrųjų visa sistema veikia kaip laikrodis ir jei nors viena grandis imtų strigti, viskas sugriūtų. Jeigu su kuriuo nors prekybos tinklu sudaroma sutartis ir įsipareigojama paimti visus besibaigiančio galiojimo maisto produktus, vadinasi, kiekvieną dieną nustatytu metu į dešimtis parduotuvių turi atvykti žmonės su automobiliais ir išsivežti gana didelius kiekius maisto. „Maisto bankas“ tai ir padaro (jame dirba 50 žmonių ir šimtai savanorių). Jokia kita organizacija negalėtų užtikrinti, kad nuolat būtų išvežami besibaigiančio galiojimo produktai. O jeigu nėra pastovumo ir įsipareigojimų, prekybos tinklai ieško kitokių būdų, ką daryti su besibaigiančio galiojimo maisto produktais, ir dažnokai pasirenka utilizavimą.

„Maisto banko“ įsuktas mechanizmas leidžia vienu šūviu nušauti kelis zuikius, tačiau jis negali veikti vien tik savanorystės principu, nes kainuoja automobiliai, degalai, sandėliai, įranga, šaldytuvai, elektra, apskaita, reikia mokėti atlyginimus 50-iai etatinių darbuotojų. Tačiau šioje srityje, tarkime, 100 išleistų eurų nulemia reikšmingus pokyčius: leidžia išgelbėti 750 kilogramų maisto ir suteikti maisto 1500 stokojančiųjų (tiksliau, tiek maisto porcijų). Ir jeigu kokia nors įmonė „Maisto bankui“ paaukoja tūkstantį eurų, ji padeda išgelbėti 7500 kg maisto ir visą tą maistą pristato vargstantiesiems.

Taigi maisto gelbėjimas – tai pirmas gražus „Maisto banko“ darbas. Antrasis – išdalyti tą maistą tūkstančiams stokojančiųjų. Trečias gražus darbas – pagalba paramą teikiančioms organizacijoms; dabar daugybei paramos teikėjų, norint pamaitinti vargstančiuosius, maisto nebereikia pirkti, taip joms lieka daugiau lėšų, leidžiančių padėti didesniam skaičiui skurstančiųjų ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Bendrovė „Palink“ savo valdomame prekybos tinkle IKI 2017 m. vykdė gerumo akciją „Geras darbas – gera kaina“. Jos metu buvo surinkta per 300 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus „Maisto bankui“ buvo nupirkti penki nauji mikroautobusai maistui vežioti ir dar liko pinigų visus metus mokėti atlyginimus trims vairuotojams. Tai leido išsaugoti daugiau tonų maisto produktų.
Nors dalis paramos organizacijų mano, kad besibaigiančio galiojimo maisto produktus atiduodančių prekybos tinklų tikrai negalima laikyti socialiai atsakingomis įmonėmis ar geradariais, nes jie turi savanaudiškų išskaičiavimų ir tai, kad išvežami maisto produktai, kurių nebegalima parduoti, jiems yra didelė paspirtis ir nauda, vis dėlto „Maisto banko“ atstovai teigia, kad IKI prekybos tinklas elgiasi kiek kitaip nei kiti prekybos tinklai. Jis „Maisto bankui“ atiduoda ne tik besibaigiančio galiojimo duonos gaminius ar makaronus, bet visus produktus, ir atiduoda ne paskutinę galiojimo dieną, o priešpaskutinę. Tai leidžia stokojantiesiems pristatyti ne tik kruopų, duonos, aliejaus ar cukraus, bet ir pieno produktų, ir mėsos gaminių, ir daržovių.
2017–2019 m. IKI prekybos tinklas atidavė 10,5 tūkst. tonų maisto produktų (jų bendra vertė 18,6 mln. eurų). „Maisto bankas“ šiuos produktus išskirstė 600 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia paramą stokojantiesiems.

VšĮ „Humana People to People Baltic“ pernai „Maisto banką“ parėmė 100 tūkst. eurų suma. Tai leido išgelbėti 750 tonų maisto ir išdalyti jį 340 organizacijų.

Bendrovė „Western Union“ įvairiems maisto gelbėjimo projektams per pastaruosius penkerius metus skyrė daugiau nei 50 tūkst. eurų paramos.