Naudinga
žinoti
Po Lietuvoje atšaukto karantino šalyje vis dar tvyro nežinomybė, kaip pandemija iš tiesų paveikė šalies ekonomiką ir kokie iššūkiai jos laukia artimoje ateityje. Valstybė ir verslas telkia bendras pajėgas, kad kuo greičiau būtų sugrįžta į ekonomikos augimo vėžes.
Kviečiame susipažinti su naujausia ir aktualiausia statistika, naudinga tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tiek vyriausybiniam sektoriui.
Dėl sumažėjusio realių dirbančiųjų skaičiaus susidarė daugiau kaip 290 mln. eurų deficitas – sumažėjo bendras disponuojamų pinigų kiekis šalyje. Be to, patekus į prastovą ar praradus darbą, sumažėjo įmonių darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų pajamos. Prarastos pajamos siekia apie 617 mln. eurų, o valstybės darbdaviams suteiktos išmokos, kompensuoti darbuotojų išlaidas, yra apie 244 mln. eurų.
• Nors ženkliai išaugo valstybės išmokos (siekia beveik 10 proc. nuo suplanuotos sumos), tai nėra pakankamas tempas išsaugoti ekonomikos stabilumui.
• Pagal likvidumo priemones, skirtas asmenims ir įmonėms karantino pasekmėms šalinti, daugiausia išmokama asmenims esantiems nedarbingume – apie 40 proc. išmokų. Tuo tarpu, likvidumo išmokos, skirtos darbo vietų išsaugojimui, vėluoja.
• Prastovose šiuo metu yra 170 tūkst. dirbančiųjų t. y. apie 12 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje, išlieka klausimas kiek iš jų grįš į darbą, o kiek taps ilgalaikiai bedarbiais.
<img src="https://www.delfi.lt/apps/ekonomika-karantine/img/week.png?v=5" style="display:block;position:relative;margin:0 auto;z-index:2;width:100%;max-width:1040px;" />