Naująjį sezoną „Žalgiris“ pirmiausia atidarė vietiniame fronte, kur sulaukė itin rimto pasipriešinimo Alytuje. Žalgiriečiai, vertęsi be T. Edney, tik po dramatiškos kovos 89:87 palaužė „Alitą“ su 18-mečiais broliais Lavrinovičiais ir taip išvengė pirmojo bei, kaip parodys tolesni įvykiai, vienintelio pralaimėjimo LKL pirmenybėse.

Apšilę rankas ir kojas Lietuvoje, J. Kazlausko auklėtiniai stojo į debiutinę Eurolygos dvikovą Stambule. Mūšį su „Fenerbahče“ kauniečiai pradėjo pakiliai ir po kelių T. Edney reidų bei trijų iš eilės taiklių M. Žukausko tritaškių pirmavo 9 taškais. Visgi Ibrahimo Kutlay'aus, Marko Miličiaus ir 51 taško pasirodymo NBA lygoje autoriaus M. Abdulo-Raufo vedami šeimininkai perlaužė susitikimo eigą ir laimėjo 99:84.

„Žalgiriui“ savo pirmos pergalės dar reikėjo palaukti, o tai bedarant atsivijo ir finansinė Eurolygos nuobauda, nes per komandos pristatymą Stambule ne visi žaidėjai vilkėjo vienodus treningus.

Visus nemalonumus padėjo užmiršti istorinės antrojo turo rungtynės atnaujintoje Kauno sporto halėje. Net trimis sezono rekordais – 19 perimtų kamuolių, 28 rezultatyvūs perdavimai ir 97 pelnyti taškai – pažymėtame mače „Žalgiris“ 97:81 pranoko Varezės „Roosters“ ekipą ir pasiekė pirmąją pergalę auksiniame sezone.

Žaisti trečiojo turo žalgiriečiai vyko į Saratovą, kur jų laukė geras pažįstamas Gintaras Einikis ir prieš metus pusfinalyje už borto išmestas „Avtodor“ klubas. Nesulaikomas Pūkis savo buvusiai komandai atseikėjo net 28 taškus ir išrašė paskutinį pralaimėjimą 1998-aisiais – 87:82.

Po blankaus pasirodymo Rusijoje „Žalgiris“ reabilitavosi Ispanijoje, kur pakartojo sezono rezultatyvumo rekordą, 97:91 įveikė „Tau Ceramicą“ ir pagerino savo situaciją turnyro lentelėje.

Prieš krepšinio koridą Vitorijoje žalgiriečius nuteikinėjo A. Bowie, kuris drabužinėje išrėžė emocingą kalbą. To priežastis – vasarą Anthony kaip tik stažavosi Baskijoje, bet jam buvo pranešta, kad jis neatitinka klubo lygio. A. Bowie buvo kitokios nuomonės ir į baskų krepšį sukratė 18 taškų.

Smagų vakarą turėjo ir J. Zidekas, kuriam, kad sukauptų dvigubą dublį, pakako viso labo 7 minučių. Per jas – 13 taškų (3/5 dvitaškiai, 7/8 baudos) ir 10 atkovotų kamuolių.

„Žalgirio“ vyrams nebuvo kada atsikvėpti – rungtynės vijo rungtynes. Po dviejų iš eilės išvykų Eurolyga sugrįžo į Kauną: čia atkeliavo Po Ortezo „Elan Bearnais“.

Prancūzų gynybiniuose bastionuose strigę kauniečiai pataikė tik 3 tritaškius iš 15-os, bet išplėšė dar vieną sunkią pergalę – 70:67. Šį kartą komandą į priekį vedė lietuviai: S. Štombergas ir T. Masiulis vieninteliai sugebėjo perlipti dviženklę taškų sieną – abu po 13.

Po pirmo rato „Žalgirio“ sąskaitoje – 3 pergalės ir 2 pralaimėjimai, o antrojo starte – iškart akistata su vienvalde A grupės lydere „Fenerbahče“ (4/1), tačiau Turkijos galiūnė į sausakimšą Kauno sporto halę atkako jau be NBA žvaigždutės M. Abdulo-Raufo, kuriam, nepaisant mokamų milijonų, atsibodo krepšinis.

Mindaugo Kulbio nuotr.

Nors 4200 žiūrovų palaikomiems žalgiriečiams atsilyginti turkams už pralaimėjimą 15 taškų skirtumu pirmame tarpusavio susidūrime pavyko tik iš dalies – 64:59, lemiamos įtakos galutinei komandų padėčiai tai neturės.

„Fenerbahče“ kolektyve ir vėl sunkiai sulaikomas buvo I. Kutluay'us su 25 taškais, o „Žalgirio“ gretose pirmą, bet ne paskutinį savo europinį dvigubą dublį surinko T. Edney – 21 taškas ir 10 rezultatyvių perdavimų.

Nepatebimai lentelės viršuje atsidūrusiems žalgiriečiams J. Kazlauskas užmigti ant laurų neleido. Jis perspėjo saviškius, kad norint žengti į atkrintamąsias reikia laimėti ir svečiuose. Ir „Žalgirio“ vyrai trenerį išgirdo.

Lietuvos čempionai karaliavo Varezėje po krepšiais: kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo dvigubai (49 prieš 24), taip kompensavo net 23 padarytas savo klaidas ir antrą kartą sezone pamokė „Roosters“ ekipą – 84:75.

Geriausią karjeros susitikimą Eurolygoje sužaidė D. Adomaitis, finišavęs su 20 taškų (1 dvitaškis, 3/4 tritaškiai, 9/10 baudos) ir palikęs neišdildomą įspūdį italams, kurie jau kitą sezoną pateikė puolėjui patrauklų Montekatinio „Zucchetti“ klubo pasiūlymą.

„Žalgiris“ ir toliau rodė charakterį. Į Kauną atvažiavus „Avtodor“ ir G. Einikiui, pirmame rate terorizavusiam buvusią komandą, niekas jam siautėti nebeleido: Gintaras halę paliko minusinis – tinklelį skrodė tik 1 jo metimas iš 16, o „kelininkai“ nukabinę nosis – penkta iš eilės žaliai baltų pergalė (77:62).

Ją vainikavo įspūdingas epizodas antrame kėlinyje: T. Edney aikštės viduryje iškrapštė kamuolį iš varžovų, nubėgo į priekį, pašoko ir efektingai sugrūdo jį į krepšį. Puspenkto tūkstančio žiūrovų pakilo iš savo vietų – arena ošte ošė: neįtikėtina vinis, įkalta Sporto halėje, buvo tik antrasis 177 cm ūgio Tyuso dėjimas per visą jo krepšininko karjerą.

Po šio skrydžio rungtynes jau buvo galima nutraukti. Su šešiomis pergalėmis grupėje kauniečiai vis labiau artėjo prie atkrintamųjų varžybų.

„Kaip tu gali jo nemylėti? – turėdamas omenyje T. Edney retoriškai klausė kapitonas D. Maskoliūnas. – Ką jis išdarinėja aikštėje, man kartais yra nesuvokiama. Kartoju – nesuvokiama“.

Turnyre stojus poros savaičių pertraukai, penki žalgiriečiai – D. Maskoliūnas, D. Adomaitis, S. Štombergas, M. Žukauskas ir E. Žukauskas – skubėjo padėti Lietuvos rinktinei atrankoje į Europos čempionatą. Prie jų prisijungus A. Saboniui, G. Einikiui ir Šarūnui Jasikevičiui buvo nugalėti Nyderlandai ir Estija.

Atsinaujinus Eurolygos batalijoms „Žalgiris“ namuose sulaukė rimto Sergio Scariolo vadovaujamos „Tau Ceramicos“ pasipriešinimo ir vienu metu net atsiliko dviženkliu deficitu. Jį šeimininkai ištirpdė daugiausiai S. Štombergo (21 tšk.) pastangomis, o Sauliaus dėjimas pačioje pabaigoje įtvirtino ir pergalę 80:76. Pirmame etape žalgiriečiai savo arenoje – taip niekieno ir nenukauti.

Pirmąjį etapą įsibėgėjusi J. Kazlausko kariauna užbaigė be stabdžių – septinta pergale iš eilės. Tai – ilgiausia tokia sėkminga „Žalgirio“ serija iki pat šių dienų.

Svečiuose 66:56 antrą kartą nuskriaudę Po Ortezo „Elan Bearnais“ berniukus, žalgiriečiai (8/2) užsitikrino A grupės nugalėtojų vardą. Galingiau visoje Eurolygoje 1998-tuosius uždarė tik Atėnų „Panathinaikos“ (10/0), B grupėje nušlavęs sau iš kelio visus varžovus.

Prancūzijoje universalus karys ir vėl buvo T. Masiulis, užfiksavęs jau trečią dvigubą dublį iš eilės – 14 taškų ir 12 sugriebtų kamuolių.

„Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių“. Naujai suformuotoje E grupėje „Žalgiris“ startavo skaudžiu pralaimėjimu, bet jį galima pateisinti.

Niekaip nesibaigiant NBA lokautui 1999-tųjų sausį sutartį su Kauno komanda pasirašė A. Sabonis – klubo savininkas Šabtajus Kalmanovičius įteikė Sabui marškinėlius su 11 numeriu, o Arvydas, prieš tai du su puse mėnesio treniravęsis kartu su žalgiriečiais, išvyko į pirmąsias antrojo etapo rungtynes. Belgrade jo laukė vietinis herojus Vlade Divacas ir visada kovinga „Crvena Zvezda“.

„Dvikovos likimas – ore“, – skelbė užsienio žiniasklaida prieš didžiulį ažiotažą kėlusį galimą dviejų NBA bokštų susirėmimą.

Tačiau neeilinio mūšio išvakarėse iš JAV atskriejo žinia apie artėjančią lokauto pabaigą ir „Žalgirio“ vadovai, baimindamiesi traumų, nusprendė nerizikuoti, o apie tai, kad Sabas į aikštę visgi nežengs, jie komandai pranešė likus vos kelioms valandoms iki ginčo kamuolio išmetimo. Tai išmušė svečius iš vėžių. Vlades (16 tšk., 8 atk. kam.) vedami serbai įrodė savo pranašumą 77:69 ir sustabdė pergalingą žaliai-baltų žygį, o A. Sabonis netrukus jau stumdėsi už Atlanto su NBA centrais.

Tuo metu žalgiriečiai į pagalvę neverkė: jau kitame ture jie reabilitavosi, kai namie surengė 10 tritaškių fiestą ir 75:66 parklupdė Manresos TDK. Karjeros rekordą nusiėmęs 14 kamuolių nuo Ispanijos čempionų galvų pasiekė E. Žukauskas.

Mindaugo Kulbio nuotr.

Jubiliejinė, dešimta „Žalgirio“ pergalė, buvo parsigabenta iš Zagrebo, kur savo asmenines sąskaitas su kroatais suvedė prieš sezoną jų atstumtas T. Edney – vasarą amerikiečiui buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad jis yra per žemas žaisti Eurolygoje.

Tiesa, Tyusas įrodė, kad yra ne visai taip: pristatė į „Cibonos“ krepšį 14 taškų, o žalgiriečiai sukramtė varžovus kaip „gerą maistą“ (lot. Cibus bonus). Kroatų vietoje T. Edney pasirinktas 191 cm ūgio Dellas Dempsas tesukrapštė 2 taškelius.

Be į Sakramentą išsikrausčiusio V. Divaco į Kauną užsukę „Crvenos Zvezdos“ krepšininkai čia neturėjo jokių šansų – žalgiriečiai dar puikiai prisiminė antausį, gautą Serbijoje, todėl motyvacijos nestokojo.

Įstabiai atakavę „Žalgirio“ meistrai privertė „Raudonąją žvaigždę“ iš tiesų raudonuoti ir tiesiog užmėtė varžovus kepurėmis, t. y. tritaškiais. Tikslą pasiekė net 13 tolimų šūvių iš 18-os – tai sezono rekordas, kuris bus paklibintas jau tik didžiajame finale.

Prie lengviausios sezono pergalės 91:65, garantavusios dalyavimą aštuntfinalyje, svariai prisidėjo ir krikštą Eurolygoje gavęs Kęstutis Šeštokas. Jis pataikė viską iš žaidimo – 8 taškai (1/1 dvitaškis, 2/2 tritaškiai) per 7 minutes.

Vėl įsismarkvęs „Žalgiris“ (12/3) nebesiruošė sustoti: rungtynes Katalonijoje mūsiškiai pradėjo sausu spurtu 10:0, o įpusėjus kėliniui pirmavo jau beveik keturgubai – 26:7.

Vis dėlto paskutinį namų mačą Eurolygoje žaidęs Manresos TDK klubas rado savyje jėgų atsitiesti ir vos nepateikė sensacijos: prasidėjus paskutinei minutei rezultatas buvo lygus – 76:76. Tada J. Zidekas užtikrintai realizavo visas keturias baudas, o Paco Vazquezas nepataikė lemiamo tritaškio aidint sirenai – 80:78 ir žalgiriečių kišenėse pirma vieta E grupėje.

Neįprastai blankus Ispanijoje buvo T. Edney, paleidęs pro šalį visus savo metimus iš žaidimo (0/7), bet lyg tyčia itin naudingas buvo jo dubleris D. Maskoliūnas su 12 taškų.

Paskutinis antrojo etapo susitikimas su kartą jau įveikta „Cibona“ kauniečiams turnyrine prasme tebuvo formalumas. Ir J. Kazlauskui nepavyko nuteikti savo auklėtinių vyriškai kovai –„Žalgiris“ pirmą pusę pralaimėjo 26:40, o rungtynes – 64:74. Tokiu būdu nutrūko net pusantrų metų Kauno sporto halėje tęsęsis pergalių bumas.

E. Žukauskas su I. Zideku kartu prašovė visus 11 metimų iš žaidimo – neapsikentęs treneris net 26 min. suteikė iki tol tik epizodiškai žaidusiam K. Šeštokui.

Išsklaidyti slogią nuotaiką ir iš naujo sutelkti komandą prieš svarbiausias kovas nusprendęs Šabtajus Kalmanovičius į Lietuvą iš Izraelio iškvietė psichologą. Jo apsilankymas padėjo. Žalgiriečiai aštuntfinalį pradėjo solidžia pergale 76:62 prieš Stambulo „Ulker“.

Šėlo ne tik A. Bowie, įsviedęs penkis tritaškius, bet ir I. Zidekas, sužaidęs geriausią savo sezono mačą – 19 taškų (7/8 dvitaškiai, 5/5 baudos) ir 5 atkovoti kamuoliai.

Praėjus vos dviem paroms nuo pirmos akistatos su „Ulker“ – antra, tik jau priešo teritorijoje. Tačiau turkų tribūnų griausmas nė motais „Žalgirio“ puolimo trejetui: S. Štombergui, A. Bowie ir T. Edney, kurie pasismagino net 61 pelnytu tašku ir sutrupino „Ulker“ svajonę sugrąžinti seriją į Kauną.

Uraganinio krepšinio ir lietuviškosios „show-time“ versijos net ir per atkrintamąsias neatsisakę žalgiriečiai į ketvirtfinalį žengė labiau NBA lygai būdingu rezultatu – 93:82.

Stebinti nesiliaujantis „Žalgiris“ – jau tarp aštuonių geriausių Europos komandų, o kur jo lubos – vis dar nežino niekas.

Mūšis dėl vietos išsvajotame finalo ketverte užvirė pilnutėlėje Kauno sporto halėje. Čia aistros kunkuliavo tokios, kad jų įkarštyje apsistumdė rimti vyrukai – I. Zidekas, Zoranas Savičius ir Predragas Drobnjakas. Įsikišti teko net teisėjams.

Likus žaisti vos kelias minutes „Žalgiris“ nuo Stambulo „Efes Pilsen“ atsiliko 61:65. Laimei, veržlusis T. Edney padarė tarp varžovų landą, o A. Bowie įsegė tritaškį – 68:68. Tiksint paskutinei minutei Petaras Naumoski sąmoningai prasižengė: Tyusas pataikė vieną baudą iš dviejų, bet lemiamos atakos turkai taškais nebeužbaigė – 69:68.

Kauno dievukas T. Edney ne tik pats sėkmingai organizavo saviškių puolimą – 9 taškai ir 10 rezultatyvių perdavimų, bet ir apribojo vieną rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų P. Naumoskį, pasitenkinusį 14 taškų (4/12 metimai).

D. Adomaitis ir S. Štombergas, nutaisę liūdnus veidus, dar prieš antrąsias rungtynes su „Efesu“ reiškė gilią užuojautą „Žalgirio“ vadybininkams, nes buvo įsitikinę, kad šiems nepavyks gauti papildomų pajamų iš bilietų į trečiąjį ketvirtfinalio serijos mačą Kaune, kadangi jo paprasčiausiai nebeprireiks.

Žalgiriečiai žaisti atsakomosios partijos su „Efes Pilsen“ grįžo ten, kur ir pradėjo savo Eurolygos odisėją – į Stambulo „Abdi Ipekči“ rūmus. Tik, skirtingai nei pirmame reguliariojo sezono ture, šį kartą „Žalgiris“ nepabūgo atšiaurios atmosferos ir sutvarkė savo reikalus.

Dėjimų ir tritaškių karuselę užsukę kauniečiai antrame kėlinyje atitrūko nuo ties pražangos riba besiginančių turkų ir baubiant tribūnoms uždarė seriją – 84:70. Tai pamatysi retai: žiūrovai nušvilpė savą „Efes“ komandą, o atvykėliui „Žalgiriui“ plojo atsistoję. Ypač didelę pasitenkinimo bangą sukėlė paskutinę akimirką D. Maskoliūno švystelėtas trijų taškų vertės šūvis.

Varžovus maudęs kaip norėjęs T. Edney lauktuvių parsivežė dvigubą dublį – 20 taškų ir 10 rezultatyvių perdavimų. 15 taškų pridėjo turkiškas krepšinio konstrukcijas gerai patikrinęs E. Žukauskas.

Tūkstančiai žmonių neišsigando vidurnkačio ir sugužėjo į Vilniaus oro uostą pasveikinti iš Stambulo grįžtančio laimingo Eurolygos naujoko, it viesulas įsiveržusio į elitinę ketveriukę. „Mes laimėjom“, „Ačiū, ačiū!“, – skandavo sirgalių minios, o iš lėktuvo išlipę jų herojai žaidėjo, kad tai – dar ne viskas. Tai, kas prieš pusę metų atrodė nerealu, tapo realybe – „Žalgiris“ keliauja į finalo ketvertą Miunchene.

Beje, likus kelioms dienoms iki jo žalgiriečiai su grupe ŽAS dar nusifilmavo per akimirką kultine tapusios dainos „Eurolyga“ vaizdo klipe, kas labai nepatiko reikliajam J. Kazlauskui, nes dėl to neįvyko viena paskutinių treniruočių.

Ispanų leidino „Mundo Deportivo“ skaičiavimu, jei Eurolygoje būtų žaidžiama ne 40, o 48 min., „Žalgiris“ pagal savo puolimo efektyvumą 1998-1999 m. sezone būtų nusileidęs tik trims NBA komandoms – „Kings“, „Lakers“ ir „Suns“.

Bet net ir tokia iškalbinga statistika žalgiriečių nepadarė finalo ketverto Miunchene favoritais. Nepaisant visų prognozių, pusfinalis su Pirėjo „Olympiakos“ žaliai-baltiems tapo tarsi lengva mankšta: tritaškį sulig pirmo kėlinio sirena smeigęs D. Adomaitis sukrovė lietuviams 15 taškų pranašumą – 48:33, kuris niekur nesitraukė ir vėliau.

Vos 2 iš 15 tritaškių į krepšį įprašę ir viso labo 5 rezultatyvius perdavimus per visą pusfinalį teatlikę Pirėjo krepšininkai nė iš tolo neprilygo „Žalgiriui“, kuris vienu metu pirmavo net 62:38. Galutinis rezultatas švieslentėje – 87:71 Eurolygoje tepaliko tik vieną dar neatsakytą klausimą: kas laimės finale – čempionai ar debiutantai?

Galvas graikams susukusiam T. Edney (13 tšk., 6 rez. perd.) „Olympiakos“ atstovai iškart po pusfinalio pateikė vertingą pasiūlymą kitam sezonui.

Ištarė T. Edney tiksint paskutinėms Eurolygos didžiojo finalo, vykusio vėlų ketvirtadienį, balandžio 22 d., sekundėms, kai „Žalgiris“ pirminį sezono tikslą – paprasčiausiai neiškristi iš turnyro – viršijo galybe kartų.

„Vargu, ar kas nors galėjo fantazuoti ir sakyti, kad praeis keletas mėnesių ir žalgiriečiai, iš pirmų trejų rungtynių pralaimėję dvejas, vėliau nužingsniuos šį sunkų ir labai sudėtingą kelią. Ir padarys tai taip garbingai bei elegantiškai“, – tiesioginiame eteryje stebėjosi TV komentatorius L. Kunigėlis.

Savo vertybių „Žalgiris“ neišdavė ir finale: pirmą jo pusę kauniečiai, palaikomi kelių šimtų žaliai-baltų fanų, prieš gynybinę Bolonijos „Kinder“ ekipą ir vėl laimėjo 15 taškų skirtumu – 45:30, o po pertraukos dar labiau nutolo - 68:48.

Visgi titulą gynę Ettore Messinos vadovaujami italai pakilo į lemiamą šturmą ir pavojingai priartėjo – 77:72 (likus kiek daugiau nei 1 min.). Tačiau puikiai tritaškius laidę J. Kazlausko auklėtiniai surado laisvą A. Bowie ir šis suknežino paskutinius „Kinder“ vilties likučius. Istorinė pergalė – 82:74 ir Sidabrinis krepšys žalgiriečių rankose.

8 tritaškius iš 11-os (73 proc.) sumetęs „Žalgiris“ pasiekė finalų rekordą, T. Edney tapo turnyro MVP, o simboliniame geriausių žaidėjų penkete atsidūrė net keturi žalgiriečiai – T. Edney, A. Bowie, S. Štombergas ir E. Žukauskas – bei „kinderietis“ Radoslavas Nesterovičius.

Mindaugo Kulbio nuotr.

Supratingi finalo organizatoriai arenoje užleido ŽAS kūrinį „Eurolyga“, o triumfuojantys kauniečiai pasinėrė į linksmybes – dainavo, lingavo, šoko, glėbesčiavosi ir sveikino vienas kitą. Dar prieš finalą jie buvo sutarę, kad, pergalės atveju, visi privalės plikai nusiskusti galvas, tad jų dar laukė viena misija, nepamirštamos sugrįžtuvės ir ilgas, bet labai malonus sveikinimų maratonas.

Žalgirio sezono statistika

Triumfas debiutiniame sezone padėjo tvirtus pamatus šviesiai „Žalgirio“ ateičiai: keitėsi finansinė padėtis, klubo savininkai ir net turnyro organizatoriai bei formatas, bet vienas dalykas liko nepajudinamas iki šių dienų – Eurolyga jau 21-ą sezoną iš eilės be žaliai-baltos mašinos yra tiesiog neįsivaizduojama.

„Žalgirio“ krepšininkams dar nespėjus į viršų iškelti Vokietijoje iškovotos čempionų taurės, Lietuvoje prasidėjo masinis ir beveik nevaldomas pergalės šventimas. Jį tuomet labai taikliai apibūdino „Kauno dienos“ laikraštis, straipsnį apie įvykius mieste pavadinęs „Ties pamišimo riba“. Lietuva po „Žalgirio“ pergalės tiesiog ėjo iš proto. Nors buvo itin vėlyvas ketvirtadienio vakaras, didžiųjų šalies miestų centrinės gatvės užsipildė lyg Naujųjų metų naktį, o emocijos kunkuliuojančia srove liejosi per kraštus. Dainuojančių, skanduojančių ir besiglėbesčiuojančių miniose atsirado ir gausios ekstremalesnio „šventimo“ mėgėjų gretos, ypač pasižymėjusios Laikinojoje sostinėje.

Kaip skelbė „Kauno diena“, naktį po pergalės buvo nuversta ir sugadinta apie 20 reklaminių stendų, keletas taksofono būdelių, sugadinti keturi Maironio gatvės ir Laisvės alėjos sankryžoje stovintys šviesoforai, nuniokotas prie „Merkurijaus“ esantis fontanas, išdaužyti laikraščių kioskų langai. Automobiliai tą naktį važinėjo Laisvės alėjoje, Studentų gatvėje pro bendrabučio langus buvo išmesti du televizoriai ir netgi dujinė viryklė. Policijos pareigūnai patvirtino, kad Kaune tą naktį gauta keliasdešimt kartų daugiau pranešimų nei įprasta, o norėdami suvaldyti iš barų plūstelėjusią ir siautėti ėmusią minią, pareigūnai į pagalbą netgi pasitelkė karių pulką.

Kauno dienos laikraščio nuotraukos

Visa laimė, kad nebuvo tragiškai pasibaigusių incidentų – sunkesnę traumą patyrė tik vienas iš medžio Laisvės alėjoje iškritęs žmogus. Tuo metu Vilniuje iš karto po finalinės sirenos šimtai automobilių iš įvairių miesto rajonų pajudėjo į miesto centrą, kai kuriose sankryžose netgi susidarė eismo spūstys.  „Viena triukšmingiausių sostinės vietų buvo Saulėtekio alėjoje įsikūręs studentų miestelis. Po rungtynių transliacijos Gedimino prospekto link važiavo sausakimši troleibusai su per langus persisvėrusiais studentais. Privažiavusius prie Katedros aikštės troleibusus sustabdydavo čia šėlstantys sirgaliai – jie tiesiog nukabindavo troleibusų „ūsus“ nuo kontaktinio tinklo ir visus keleivius krapštydavo lauk linksmintis Gedimino prospekte", – šventimą sostinėje aprašė „Lietuvos rytas“.

Laikraščio Respublika nuotraukos

Skirtingai nei Kaune, sostinėje didelių vandalizmo aktų neužfiksuota. Bene rimčiausias incidentas įvyko M. K. Čiurlionio gatvėje, kur įsilinksminę studentai apvertė „Fiat Uno“ automobilį. Mieste kilo keletas muštynių, tačiau jose rimčiau nukentėjusių nebuvo. Tiesa, kaip tuomet rašė „Respublika“, į vieną iš incidentų įsivėlė ir krepšinio pasaulio atstovai. Mosavimu kumščiais pasibaigusiame konflikte sudalyvavo tuometiniai Alytaus „Alitos“ žaidėjai – Darjušas Lavrinovičius ir ukrainietis Stanislavas Medvedenka, vėliau dukart tapęs NBA čempionu. Naktį jaunuoliai praleido areštinėje, tiesiai iš kurios, anot „Lietuvos žinių“, turėjo važiuoti į komandos treniruotę. Išskirtinio sporto įvykio proga iki išnaktų pavėlinę titulinių ir sporto puslapių atidavimą spaustuvėms, penktadienį pagrindiniai šalies laikraščiai vieningai skleidė žinią apie istorinį Lietuvos klubinio krepšinio triumfą.

„Krepšinio Europa – po „Žalgirio“ kojomis“, – trimitavo „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“ – Europos karalius“, – džiaugėsi „Respublika“, „Žalgiriečiai – Eurolygos elito viršūnėje!!!”, – šaukte šaukė „Kauno diena“, tuo pačiu krepšinio gerbėjus paraginusi vidurdienį atvykti į Karmėlavos oro uostą, kur organizuotas iš Miuncheno parskrendančios komandos sutikimas. Lietuviško interneto priešaušryje per visas radijo stotis ir televizijos kanalus skelbta žinia apie herojų sugrįžimą pasiekė tikslinę auditoriją. Sutikti „Žalgirio“ į Karmėlavą sugužėjo per 10 tūkst. krepšinio gerbėjų iš visos šalies, o legenda tapęs plakatas „Edney yra Dievas“ neleido suabejoti, kad šioje valstybėje išpažįstama ir ne visai tradicinė religija.

Kai kuriems vyresnių klasių moksleiviams, studentams viešnagė Karmėlavoje pakeitė pamokas ir paskaitas – tarp Vilniaus ir Kauno kursavusiuose traukiniuose, autobusuose netrūko mokslus į krepšinio šventę iškeisti nusprendusio jaunimo iš sostinės. Kad pergalės proga savavališkai pasišalino iš pamokų, neslepia ir tuomet 12-oje klasėje buvęs dabartinis „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. „Iš pamokų pabėgau, bet iki Karmėlavos taip ir nenuvažiavau – pasilikome mieste. Visą euforiją, kilusią po pergalės, atmenu puikiai. Tiesa, nors nuotaika ir buvo puiki, kai kuriuos euforija apėmė per stipriai – pats mačiau, kaip kitų klasių mokiniai vertė reklaminius stulpus. Kaunas buvo gerokai nusiaubtas“, – prisimena jis. „Žalgirio“ sutikimas tiesiogiai transliuotas per televiziją, jame dalyvavo tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, linkėjimus telefonu siuntė su darbiniu vizitu JAV viešėjęs Prezidentas Valdas Adamkus.

„Jūsų pergalė – Lietuvos krepšinio šlovės atstatymas“, – pareiškė šalies vadovas, sukėlęs pritariamą šurmulį, pakeitusį kitų politikų kalbų metu aidėjusį švilpimą. Visgi labiausiai susirinkusi minia įsiaudrino, kai ant improvizuotos scenos užlipo į Kauną kiek vėliau nei planuota parskridę čempionai. Miunchene žalgiriečiai užtruko, nes šventimo sūkuryje savo pasą kažkur praganė Dievu paskelbtas Tyusas Edney – „Žalgirio“ atstovui Arūnui Pakulai teko rūpintis laikinu amerikiečio asmens tapatybės dokumentu. Žalgiriečiai Lietuvą nustebino per naktį įvykusia metamorfoze – dauguma jų po pergalės į Kauną parskrido be plaukų – savo noru nuskusti plikai, o Dainius Adomaitis puikavosi „Denniso Rodmano“ stiliaus šukuosena su išskutinėta galva. Tokį būdą pažymėti pergalę „Žalgirio“ žaidėjai sugalvojo dar prieš finalo ketvertą, todėl Tomo Masiulio žmona iš Kauno į Miuncheną dėl viso pikto atsiskraidino plaukų kirpimo mašinėlę. Kaip paaiškėjo ketvirtadienio vakarą, prietaisas į Vokietija buvo atvežtas ne veltui. „Sunkiausia kirpti buvo mūsų užsieniečius – tiek Edney, tiek Bowie plaukai strigo mašinėlėje“, – dabar prisminęs šypsosi T. Masiulis, pats iš karto po pergalės įsiamžinęs bene pikantiškiausioje 1999-ųjų Eurolygos finalo ketverto nuotraukoje. Tiesa, pora žalgiriečių – abu Žukauskai – pasikeisti šukuosenas atsisakė. To priežastis – artėjusios Eurelijaus Žukausko vestuvės, į kurias buvo pakviestas nuolatinis aukštaūgio kambario draugas ir bendrapavardis Mindaugas.

Valdo Malinausko nuotr.

„O kaip mes nuskusti būtume atrodę vestuvių nuotraukose? – kvatojasi M. Žukauskas, neužmiršęs ir tais laikais tiek jam pačiam, tiek Eurelijui gerokai įkyrėjusio klausimo apie jų giminystės ryšius. – Ar mes broliai? Visi klausdavo – ne tik savi legionieriai, bet ir užsienio žurnalistai. Buvome paruošę atsakymą. We are not brothers. Just of the same family name.“ Anglų kalbos skambesį išgirdo ir Karmėlavoje susirinkusi publika, kai jai už nuostabų palaikymą ėmė dėkoti visi trys komandos užsienio legiono nariai – Edney, Anthony Bowie ir Jiri Zidekas, prisiminęs ir keletą lietuviškų frazių.

Vertėjo darbą atlikęs klubo rėmėjas Šabtajus Kalmanovičius visus tris legionierius viešai bandė prispausti klausimais, kur jie žais kitą sezoną, tačiau norėto atsakymo taip ir neišsireikalavo – krepšininkai išsisuko pakrizenimais ir neįsipareigojančiomis frazėmis. Ir jei politikai, rėmėjai bei kai kurie klubo atstovai įsielektrinusiai miniai ėmė žarstyti pažadus apie tai, kad rudenį Milane vyksiančiame „McDonald's“ turnyre „Žalgiris“ ant menčių paties NBA klubą, vyriausiasis komandos strategas Jonas Kazlauskas apie ateitį nekalbėjo ir pranašiškai išliko santūrus. „Jūs esate patys nuostabiausi sirgaliai. Prisiminkime pernai metus, kai panašiu laiku mes grįžome su Saportos taure. Tada mes jums prižadėjome Eurolygą. Aš nežinau, ką daugiau prižadėti“, – ištarė jis. Išlieję emocijas, krepšinio sirgaliai iš Karmėlavos skirstėsi bandydami kartoti ką tik užgimusio naujo hito – dainos „Eurolyga“ melodiją ir išradingą tekstą.

Dainą, kuriai muziką sukūrė Giedrius Zinkus, o žodžius – Gintaras Patackas – grupė ŽAS kartu su pačiais žalgiriečiais įrašė likus keletui savaičių iki pergalės Miunchene, ir nors „Eurolygos“ tekste nebuvo teiginio „Mes čempionai“, kūrinio pabaigoje Bowie su Edney nepasikuklino. „Mes tai padarėme“, – įraše angliškai tvirtino jie, tarsi sugebėdami užbėgti už akių triumfu vainikuotiems įvykiams. Savo ruožtu Marijonas Mikutavičius „Lietuvos ryte“ svarstė ir prognozavo: „ŽAS tebelieka išsišiepę laimės kūdikiai, užimantys stabilią nišą Lietuvos muzikos rinkoje. Jie jau kai ką turi – tai, kas vėliau vadinama prisiminimais. Galbūt priedainis „Eurolyga ga“ bus toks pat amžinas, kaip ir „Queen“ „Radio ga ga“.

Kitą dieną po sutiktuvių pirmajame savo puslapyje „Kauno diena“ klausė: „Lietuva ir Kaunas skanduoja „Žalgirio“ vardą. Ar girdi, Europa?“ Europa vardą ne tik išgirdo, bet ir aptarinėjo ne vieną savaitę, o turtingesnių Senojo žemyno klubų skautų, trenerių ir vadovų lūpos jau linksniavo potencialių naujokų iš Eurolygos sensacija tapusios komandos pavardes – Saulius Štombergas, legionieriai Bowie ir Edney pasiūlymų iš užsienio buvo sulaukę dar nebūdami Eurolygos čempionais. „Kinder“ ar siuprizas?“, – dar prieš lemiamas rungtynes su italais išradingai savo skaitytojų klausė ispanų „El Mundo Deportivo laikraštis, po finalo taip pat vaizdingai atidavęs duoklę naujiesiems Europos klubinio krepšinio karaliams.

„Žalioji magija. Krepšinio ekipa iš Lietuvos pademonstravo, kad čempione tapti galima ne tik užsidarant aklinoje gynyboje, bet demonstruojant gyvybingą, laisvą ir akiai patrauklų žaidimo stilių. Lietuvos klubas parodė naująjį krepšinio kelią, kuriame milijonai dolerių sveria mažiau nei talentas. Laimėtojai buvo daug kartų geresni, todėl visa gerkle norisi šaukti: taip, „Žalgiris“, taip!“, – emocingai rašė ispanai. „Nė viena komanda iki šiol taip ryškiai nesugebėjo dominuoti Eurolygoje, kaip tai padarė „Žalgiris“. Lietuvių titulas – šaltas tarsi tyro vandens stiklinė, be jokių drumzlių“, – konstatavo ir nukarūnuotų čempionų šalies laikraštis – itališkasis „La Gazetta dello Sport“. „Tai buvo pats gražiausias finalas nuo 1989-ųjų, Splito „Jugoplastikos“ laikų. Lietuvių stilius buvo gundantis ir įrodė, kad Europos krepšinis taip pat gali būti atakuojantis, jei tai leidžia gerai suburta sudėtis, šalies krepšinio tradicijos ir išradingas treneris“, – tvirtino prancūzų „L'Equipe“.

Prabėgus savaitei po įsimintinos šventės Karmėlavoje ir emocijoms šiek tiek atslūgus, „Žalgiris“ buvo pagerbtas ir valstybiniu mastu. Iškilmingi renginiai surengti sostinėje – į Vilnių autobusu kartu su krepšininkais atkeliavo ir Eurolygos čempionų taurė, ilgesniam laikui užsilikusi valdžios rankose. Ją eksponuoti Vyriausybėje patikėta tuometiniam premjerui, gyvai Miunchene „Žalgirio“ triumfą stebėjusiam Gediminui Vagnoriui.

Seime žalgiriečiams teko atlaikyti tikrą parlamentarų ir ten sukviestų moksleivių dėmesio ataką, o šalies Prezidentūroje čempionų klubo nariams įteikti valstybiniai ordinai, raštai ir medaliai. Apdovanoti ne tik Eurolygoje žaidę krepšininkai su treneriais J. Kazlausku su Algirdu Braziu. Įvertinimų sulaukė ir tuo metu itin aktyvus Š. Kalmanovičius, atsarginis žaidėjas Giedrius Gustas, fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas, klubo generalinis direktorius Ginas Rutkauskas, valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas, jo pavaduotojas Rimas Varanauskas ir valdybos narys Arūnas Martinkevičius. Pažymėtina, kad Š. Kalmanovičius apskritai sulaukė išskirtinės V. Adamkaus vadovaujamos Pilietybės komisijos malonės – netrukus po „Žalgirio“ triumfo, Kaune gimusiam verslininkui išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Vėliau, iškilus faktams apie jo sąsajas su KGB ir įkalinimą Izraelyje, kilo rezonansinis skandalas. Apskritai pagerbimo šventė Vilniuje baigėsi simboliškai – Taikomosios dailės muziejuje kiekvienam iš žalgiriečių buvo padovanota tuo metu sostinėje eksponuoto garsiojo Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcija, o šiai ceremonijai vadovavo neseniai karjerą pabaigęs buvęs žalgirietis krepšininkas – tuo metu KKSD vadovo pareigas ėjęs R. Kurtinaitis.

Po kelių dienų legenda tapusi „Žalgirio“ sudėtis ėmėsi paskutinio savo bendro darbo – LKL čempionato finalo serijos, kurioje susitiko su artimiausiais metais principiniu kauniečių varžovu tapsiančiu „Lietuvos rytu“. Atsipalaiduoti žalgiriečiai sau neleido – kaip ir Eurolygos sezoną, taip ir LKL čempionatą jie užbaigė istoriniu pasiekimu.

Nepaisant to, kad varžovų gretose iš kailio nėrėsi ir jaunatvišką, bet kokybišką žaidimą demonstravo dar tik pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje žengiantis Šarūnas Jasikevičius, „Žalgiris“ finalo serijoje varžovus sudorojo „sausai“ – 3-0. 1998-1999 m. sezone užfiksuotas iki šiol vienintelis kartas per visą LKL istoriją, kai čempione tapusi komanda laimėjo absoliučiai visas žaistas rungtynes – 18 reguliariajame sezone ir 7 atkrintamosiose varžybose.

„Na ką, kitais metais pabandysim pakartoti šitą laimėjimą“, – euforijoje skęstančiai daugiatūkstantinei miniai 1999-tųjų pavasarį nuo scenos garsiai žadėjo „Žalgirio“ ateitimi įvardintas Giedrius Gustas.

Deja, nei jam, nei kitiems žalgiriečiams šių žodžių ištesėti nepavyko. Prie to prisidėjo ir tai, kad Vyriausybė, ketinusi „Žalgiriui“ skirti 5 milijonų litų premiją, galiausiai atriekė tik pusę sumos, todėl Kauno komandos kasoje prasidėjo bėdos.

Nepaisant žiūrovų raginimų pasilikti, pagrindiniai triumfo Miunchene architektai buvo išgraibstyti akimirksniu. Kauną konkrečiai neįvardinęs priežasčių apleido ir Š. Kalmanovičius.

„Ta pergalė, 10 tūkstančių sirgalių oro uoste, Prezidento V. Adamkaus įteiktas Gedimino ordinas ir sutiktas Sabas – nuostabiausios mano gyvenimo akimirkos. Parašykite, kad išėjau savo noru, iš dalies – dėl protesto“, – laidai „Nuo... iki...“ tuomet sakė jis.

Iš auksinio savo branduolio „Žalgiriui“ pavyko išsaugoti Joną Kazlauską ir penkis žaidėjus: Mindaugą ir Eurelijus Žukauskus, Tomą Masiulį, Jirį Zideką (pusei sezono) bei Kęstutį Šeštoką. G. Gustas buvo permestas į dublerius.

Ieškoti laimės svetur iškeliavusius Darių Maskoliūną, Saulių Štombergą ir D. Adomaitį pakeitė Tauras Stumbrys, Donatas Slanina ir Mindaugas Timinskas.

Skirtingai nei prieš metus, stipriai prašauta renkantis legionierius: lagaminus susikrovusius Tyusą Edney ir Anthony Bowie nesėkmingai pavaduoti bandė visa plejada naujų, bet nepasiteisinusių pirkinių – geresniu už T. Edney pasiskelbęs būsiantis, bet galiausiai apsijuokęs Corey Beckas, Chrisas Garneris, Mitchellas Butleris, Darrenas Henrie, Ivanas Grgatas. Daugelis jų sezono galo Kaune taip ir nesulaukė bei komandos gelbėtojais netapo. „Mums sakė, kad Corey Beckas bus geresnis už Edney. Mes visi laukėme, laukėme, o jis kaip neatvažiavo, taip neatvažiavo. Kai atvažiavo, pamatėme koks reikalas“, – dabar situaciją juokdamasis apibūdina M. Žukauskas.

Europos čempionas „Žalgiris“ 1999-2000 m. sezone pralaimėjo viską, ką tik galėjo – LKL finalą, NEBL taurę, Eurolygos nugalėtojų titulą ir net galimybę pasigalynėti su NBA čempionu San Antonijaus „Spurs“ klubu, kai 1999 m. rudenį Italijoje vykusio „McDonald's“ turnyro pusfinalyje žalgiriečiai įsigudrino po pratęsimo 86:92 nusileisti brazilų „Vasco da Gama“ ekipai ir tenkinosi viso labo trečia vieta.

Sunkios pagirios kauniečių laukė ir Eurolygoje, kur juos skriaudė visi iš eilės: „Žalgiris“ (4/12) finišavo paskutinis savo grupėje tiek pirmame, tiek ir antrame etape. Žaliai-balti tik treti liko ir NEBL finalo ketverte Vilniuje, kur į priekį praleido ir Maskvos CSKA, ir „Lietuvos rytą“.

Vis dėlto didžiausias nusivylimas laukė vietiniame fronte: reguliariajame sezone visus keturis kartus vilniečius pranokęs „Žalgiris“ finalo serijoje nepasinaudojo namų aikštės pranašumu, neatsilaikė 1:3 ir pirmą kartą istorijoje užleido LKL sostą.

„Kai išėjo Š. Kalmanovičius, gal reikėjo vidury sezono ir man, nes prasidėjo nesąmonės. Bet su tais žaidėjais kartu augau, tad palikti juos...“, – vėliau užsiminė J. Kazlauskas.

Geriausias 1999-tųjų Europos treneris visą susikaupusį kartėlį netrukus nuplaus su kaupu – 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse jo vadovaujama Lietuvos rinktinė, pusfinalyje liksianti tik per vieną metimą nuo amžiaus sensacijos ir pergalės prieš JAV žvaigždes, iškovos bronzos medalius. O dar po metų Jonas taps „Lietuvos ryto“ strategu.

Į pačią Eurolygos viršūnę „Žalgirį“ užkėlę stebukladariai netrukus iš daugybės itin vertingų pasiūlymų jau rinkosi kryptį, kurgi jiems pakelti sparnus ir pratęsti karjerą. Kviečiami buvo beveik visi tą sezoną užsirekomendavę žalgiriečiai, tačiau kai kurių jų sutartys galiojo dar metus.

Eurolygos MVP prizo savininkas, jau po pusfinalio grumtynių su Pirėjo „Olympiakos“ išskirtinio graikų dėmesio sulaukęs T. Edney galiausiai nutūpė Italijoje – šalyje, kurios atstovą patiesė finale. Atmetęs dvejų metų 4 milijonų JAV dolerių Madrido „Real“ pasiūlymą, mažylis ir vėl apsivilko žalius, tik šį sykį Trevizo „Benetton“ marškinėlius. Italijoje atsidūrė ir dar du žalgiriečiai. Vienas iš „Žalgirio“ puolimo lyderių S. Štombergas apskritai suraitė parašą ant sutarties su savo paties nuskriaustu „Kinder“, o D. Adomaitis sukirto rankomis su Montekatinio „Zucchetti“ ekipa. Tiesa, Italijoje neužsibuvęs, karjerą jis pratęsė Lenkijoje. Šioje šalyje atsidūrė ir „Žalgirio“ kapitonu legendiniame sezone buvęs D. Maskoliūnas.

Mindaugo Kulbio nuotr.

Tuo metu Kaune ragintas pasilikti A. Bowie kurį laiką svarstė, ar nekabinti sportbačių ant vinies, tačiau pasidavė Atėnų AEK šauksmui ir neapsiriko – jau po metų į viršų kėlė Saportos taurę, finale labai panašiu rezultatu 83:76 dar kartą patiesęs Bolonijos „Kinder“. Šį kartą su 15 taškų jis pats tapo turnyro MVP.

„Pasakyčiau, kad tai buvo tikras išvalymas – išpirko visus lyderius. Akivaizdu, kad po pusfinalio, o gal net dar iki pusfinalio kai kurie žaidėjai jau turėjo pasiūlymus iš kitų klubų. Ir jei dar buvo iliuzijų, kad šitą komandą išlaikysime, o kitais metais netgi dar labiau sustiprinsime, visos jos labai greitai išsisklaidė – žaidėjus išgraibstė vos prasidėjus tarpsezoniui, per pirmą mėnesį, – prisimena tuo metu visas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje komentavęs ir su komanda keliaudavęs Linas Kunigėlis. – Kai Štombergui ir kitiems žaidėjams ėmė siūlyti milijonus, „Žalgiris“ greitai suprato, kur pateko, ir kaip pakilo tiek krepšininkų, tiek trenerių vertė.“

Apibendrindamas istorinius įvykius, tuometinis J. Kazlausko asistentas „Žalgiryje“ A. Brazys konstatuoja: „Žvelgiant iš laiko perspektyvos, manau, kad „Žalgirio “ triumfas Eurolygoje prilygintinas sensacijai. Finalo ketverte įveikėme itin galingas „Olympiakos“ ir „Kinder“ komandas – padarėme, ko iš mūsų niekas nesitikėjo.“„Mes ir patys sezono pradžioje tikrai negalvojome apie jokį titulą. Viskas augo palaipsniui – kai sėkmingai įveiki pirmą, antrą, o vėliau ir trečią etapą, apetitas ima kilti bevalgant. Tačiau tada, kai užsitikrinome kelialapį į Miuncheną, realiai pradėjome galvoti – o kodėl gi nelaimėti? Ir laimėjome, vien tik sudalyvauti nevažiavome“, – prabėgus dvidešimtmečiui po „Žalgirio“ skrydžio per Europą nusišypso A. Brazys.