„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: tarnautojų ir teisininkų sąraše – labiausiai nustebinę lūžiai

0

Būtent šiame „Lietuvos įtakingiausiųjų 2018“ sąraše šiemet įvyko didžiausias lūžis. Įtakingiausiu tarp valstybės tarnautojų ir teisininkų elito atstovai išrinko Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį.

Įtakingais laikomų tarnautojų ir teisininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros, sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, visuomenininkus bei pačius tarnautojus/pareigūnus.


Pirmoje vietoje sąraše pateko VSD vadovas D. Jauniškis, už kurį balsavo 413 asmenų. Jis pakeitė pernai šiame sąraše pirmoje vietoje buvusią tuometinę Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę, ir dar metais anksčiau pirmą vietą užėmusį buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėją Egidijų Kūrį.

Antroje vietoje, kaip ir pernai ir užpernai, liko Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Už jį balsavo 307 asmenys.

Trečia pozicija, remiantis apklausa, skirta Konstitucinio Teismo pirmininkui Dainiui Žalimui, už kurį balsavo 288 respondentai. Pernai šioje pozicijoje buvo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, užpernai – tuometinis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas.

Ketvirtoji sąraše šiemet yra D. Vilytė, kuri gavo 227 balsus. Pernai šioje vietoje buvo D. Jauniškis, užpernai – buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. O penktasis – Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kuris pakeitė pernai šioje pozicijoje buvusį D. Žalimą.

Sąraše viena pozicija aukščiau nei pernai – šeštoje vietoje atsidūrė E. Kūris, septintas – Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, aštuntas – Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, devintas – Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus, dešimtas – Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas.

Pirmajame dvidešimtuke be kitų taip pat minimi du prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai – atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė ir vyriausiasis patarėjas vidaus klausimais Mindaugas Lingė, Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir jo pavaduotojas Deividas Matulionis, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas. Taip pat – Lietuvos aukščiausioji teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

Didžiausi virsmai šiais metais



Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pažymėjo, kad būtent valstybės tarnautojų įtakingiausiųjų sąraše šiemet įvyko didžiausi ir netikėčiausi virsmai.

„Nei politikų, nei verslo, nei žiniasklaidos, nei popkultūros atstovų sąrašuose nieko panašaus neįvyko. Mes buvome labai nustebę, kai dar tik pradėjome atlikinėti apklausą, nieko panašaus net prognozuoti negalėjome. Anksčiau visuomet pirmoje vietoje būdavo tai E. Kūris, tai D. Žalimas, tai V. Vasiliauskas“, – sakė G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius neatmetė, kad VSD vadovo atsiradimas pirmoje vietoje gali liudyti ir tam tikrą respondentų baimę, „nes tiek visko buvo ištraukta į dienos šviesą, parodyta, kiek daug yra pasiklausoma“.

„Žmonės po skandalų, ypač susijusių su „MG Baltic“, ėmė prisibijoti ir manyti, kad ta institucija yra įtakinga, ir gali kažką apversti valstybėje“, – sakė G. Sarafinas.

O bankų sektoriuje, pasak žurnalo vyr. redaktoriaus, šiemet nebuvo didžiulių virsmų – niekas nebankrutavo, niekas neprarado indėlių, niekas nieko neuždraudė.

„Institucija stabiliai dirba, tai niekas per daug dėl jos veiklos nesuka galvos. Kai tik kažkokia institucija rimčiau sujudina kokį nors sektorių, iš karto tie vadovai šauna į viršų“, – sakė G. Sarafinas.

Įvertinimo nesureikšmina



Pats VSD vadovas sužinojęs apie įvertinimą padėkojo visiems už išreikštą pasitikėjimą.

„Vis dėlto nemanau, kad tai reikšminga. Savo gyvenimo tikslą ir kelią, tarnystę Lietuvai, pasirinkau jau senai. Tai pradėjau 1991 parlamento gynėjų gretose, tęsiau Lietuvos Kariuomenės Specialiųjų Operacijų pajėgose, o šiuo metu tęsiu vadovaudamas Lietuvos žvalgybai VSD“, – teigė D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė savo gyvenime toliau ketinąs eiti pasirinktu keliu, nepriklausomai nuo pareigų, kurias eis.

„Savo pareigą ginti ir saugoti Lietuvą sąžiningai tęsiu ir toliau, kokiose pareigose ar darbo vietose tektų dirbti ateityje“, – teigė D. Jauniškis.

Gali būti simptomatiška

Vilniaus universiteto filosofas, politologas prof. Alvydas Jokubaitis nemano, kad VSD, pamačiusi apklausos rezultatus, galėjo labai nudžiugti.

„Čia kaip tada, kai per Kosovo karą serbai numušė naujausių technologijų amerikiečių lėktuvą. Tai jie tarsi anekdotu pasakė: „o, atsiprašome, nes jis nematomas“. Tai čia yra kažkas panašaus. Nematomi staiga pasidarė „tokie nematomi“, kad jie tapo labiausiai matomi. Kažkas tame negerai“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas neatmetė, kad elitas į šiuos įtakingiausiųjų rinkimus pasižiūrėjo su humoru, ir todėl gavosi toks rezultatas.

„Toks variantas man labiau patiktų. O jeigu čia yra viskas rimta, tai seniai buvo aišku, kad yra nekokia situacija, bet dabar mes ją turime pagaliau įvardintą“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas mano, kad šiam rezultatui galėjo turėti įtakos reakcija į Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdą tyrimą, kuriame buvo remiamasi ir VSD medžiaga.

„Daug kas kėlė triukšmą, žmonės pradėjo aiškintis, ir stvėrė tą, kuris pirmiausia yra po ranka. Man atrodo, kad tokiu būdu pirmą kartą buvo išviešintas tam tikrų institucijų įprotis naudotis slaptosiomis tarnybomis. Šitą dalyką mato ir visuomenė. Priartėjome prie tos ribos, kai kas nors ištars, kad esame policinė valstybė“, – sakė A. Jokubaitis.

Žmonės nebesupranta, kas yra kas



Atsakinėdamas į klausimą, ar sveika demokratijai, kai įtakingiausiu valstybės tarnautoju elitas regi ne kokį nors, pavyzdžiui, konstitucinius valstybės pagrindus sergintį asmenį, o VSD vadovą, filosofas sugrįžo prie demokratijos kaip sąvokos aiškinimo.

„Pavyzdžiui, Amerikoje XIX a. blogiausias dalykas visuomet būdavo koks nors sąmokslas. Nes demokratijos vienas iš pagrindinių reikalavimų, kad viskas turi būti vieša, permatoma“, – dėstė A. Jokubaitis.

Pasak jo, šioje situacijoje „tas tamsumas, kuris yra visiškai suprantamas, nes tos tarnybos ir turi veikti slaptai, yra padarytas nr. 1“.

„Aš suprantu, kad tokiu būdu žmonės sako, kad mes nesuprantame, kas čia vyksta, kas yra tikrasis veikėjas. O demokratijai tai yra iššūkis. Tai reiškia, kad ne mes patys valdome, o valdo tas, kuris yra mūsų sąmoningai padarytas slaptu“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Pasak jo, tai gali rodyti ir tai, kad elito grupės jaučiasi nesaugios.

„Visas tas skandalas ryškiai rodė, kad kažkas yra už scenos. O demokratijoje viskas turi būti scenoje. Juk, kai buvo protestuojama prieš monarchiją – Prancūzijos revoliucijos ir vėlesniais laikais, pagrindinė mintis ir buvo, kad dabar jau taip nebus, kad yra kažkas karaliaus rūmuose, kas priima dvaro sprendimus. Dabar sprendimai bus priimami visų“, – sakė A. Jokubaitis.

O šitoje situacijoje, pasak filosofo, mes vėl atsidūrėme situacijoje, „kad yra kažkoks dvaras, kuris priima sprendimus“.

„Yra kažkokios tarnybos, kurios priima sprendimus, kurios natūraliai turi informacijos daugiau negu mes, bet mes čia su savo valia esame tik antrose kėdėse. Esame mažiau reikšmingi“, – sakė A. Jokubauskas.

Pasak filosofo, į tai, kad specialiosios tarnybos taip sureikšminamos galima reaguoti dvejopai – skirti joms ordiną arba pagalvoti, kad kažkas čia yra ne taip.