Lietuvos įtakingiausieji 2020: tarnautojų ir pareigūnų sąrašas

0

Į įtakingiausių tarnautojų ir pareigūnų sąrašo viršūnę sugrįžo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Antroje vietoje – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus, o trečioje – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

D. Jauniškis šioje žurnalo „Reitingai“ atliktoje ekspertų apklausoje pirmas buvo ir užpernai. Pernai jį aplenkė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris šiųmetinėje apklausoje – ketvirtas.

Įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų penketuką užbaigia Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Įdomu, kad šiais metais šioje apklausoje į pirmą dešimtuką pateko dar du pareigūnai (iš viso – keturi) – generalinis prokuroras Edvardas Pašilis yra šeštoje vietoje, o Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla – aštuntas.

Kovos su koronavirusu kontekstas irgi turėjo įtakos rezultatams. Reitinge iškilo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, kuris šiemet yra septintas. Tryliktoje vietoje šiemet atsidūrė Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.

Jauniškis: tai yra visos žvalgybos bendruomenės įvertinimas

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius įvertinimo nepriima asmeniškai.

„Manau, tai yra visos Lietuvos žvalgybos bendruomenės veiklos įvertinimas. Dėkoju už jį. VSD devizas yra „Tėvynė ir Tiesa“, juo ir vadovaujamės, siekdami mūsų Valstybės ir jos piliečių gerovės. Būsiu laimingas, jeigu sąžiningu darbu ir įstatymo suteiktais įgaliojamais pasiektas pasitikėjimas padės geriau sutelkti valstybės institucijas ir visuomenę bendram tikslui – saugiai, demokratiškai ir klestinčiai Lietuvai“, – teigė D. Jauniškis.

Bartkus: apklausos rezultatai rodo, kad žmonėms rūpi skaidrumas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus rezultatą siejo su įsisąmonintu skaidrumo poreikiu.

„Jei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdytų tik teisėsaugos funkcijas – tik tirtų korupcinius nusikaltimus, tuomet toks apklausos rezultatas natūraliai keltų klausimą, ar viskas Lietuvoje gerai.

Tačiau STT yra pagrindinė Lietuvos antikorupcinė institucija ir vykdo kur kas platesnę veiklą, nukreiptą į bendrą darbą tiek su viešu, tiek ir su privačiu sektoriumi kuriant skaidrią Lietuvą – svarbiausia suprasti, kad skaidrumas ne tik STT, bet visų mūsų rūpestis. Iš šio taško žiūrint, apklausos rezultatai džiugina. Tai reiškia, kad Tarnybos atliekami darbai yra svarbūs bei reikalingi ir Lietuvos žmonėms rūpi skaidri valstybė“, – komentavo Ž. Bartkus.

Vasiliauskas: tai yra Lietuvos banko pasiekimas

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kaip ir pernai, teigė, kad šį įvertinimą labiau laiko Lietuvos banko, o ne asmeniniu pasiekimu.

„Džiaugiuosi, kad populistiniai bandymai viešojoje erdvėje įgelti Lietuvos bankui dėl smulkmenų, o kartais ir visai iš piršto laužtų interpretacijų, neužgožia esminių dalykų, dėl kurių dirbame kasdien. Šis įvertinimas rodo, kad esame girdimi ir vertinami kaip objektyvus, profesionalus, visuomenės interesus atspindintis balsas ekonomikos ir finansų srityse. Manau, žmonės mato, kad esame objektyvūs, nesiekiame kažkam patikti, todėl nevengiame išsakyti savo nuomonės net ir tada, kai ji nėra visiems priimtina. Esame nepriklausoma, atsakinga, atvira ir aktyvi institucija, savo sprendimus grindžianti faktais ir dirbanti Lietuvos naudai“, – teigė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas pasidžiaugė institucijos darbuotojų kompetencija.

„Kaip mėgstame juokauti banko viduje, esame ta vieta, kur ekonomistų tankis kvadratiniame metre yra didžiausias Lietuvoje. Mūsų specialistų atliekama analizė ir pateikiamos įžvalgos leidžia pagrįstai vadintis svarbiausiu šalies ekonomikos ir finansų kompetencijų centru. Tą įrodėme ir šiemet kilus COVID-19 bangai: peržengę formalias veiklos sričių ribas kibome į darbus ir kartu su kitomis šalies institucijomis kūrėme instrumentus, padedančius šalies ekonomikai nenuskęsti. Tačiau tarptautinė aplinka ir ateinantis virusų sezonas neleidžia atsipalaiduoti – dar laukia nemažai iššūkių, kuriuos reikės įveikti, kad šalies finansų sistema išliktų stabili“, – teigė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, svarbiausias rudens darbas viešųjų finansų srityje bus susijęs su kitų metų biudžetu, kuriame, tikiuosi, skirtingai nei šiųmečiame, atsispindės visos išlaidos ir pajamos.

„Lietuvos bankas aktyviai dalyvaus šiame procese. Todėl labai tikiuosi, kad Lietuvos banko įžvalgos ir čia dirbančių ekspertų nuomonė nebus ignoruojama ir į ją bus atsižvelgiama diskusijose sprendžiant svarbiausius šalies ekonomikos ir finansų klausimus“, – komentavo V. Vasiliauskas.

JK ir JAV taip reitingai nesusiklostytų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius D. Jauniškio poziciją aiškino tuo, kad jis buvo dėmesio centre.

„Buvo visokiausių kontraversijų – tai, kad prezidentas jį beveik jėga prastūmė antram paskyrimui, nepaisė visokių abejonių dėl jo kvalifikacijų. Manau, kad tai daug prisidėjo prie to, kad jis yra toje pozicijoje“, – sakė K. Girnius.

Politologas mato problemų, kad VSD vadovo įtaka ekspertų vertinama taip aukštai.

„Pavyzdžiui, britai ilgą laiką net nežinojo, kas buvo jų VSD vadas, slėpė jo pavardę. Amerikoje atitinkamas asmuo matomas truputį daugiau, bet CŽV vadovas irgi nebūtų laikomas įtakingiausiu Amerikos pareigūnu. CŽV negali pačioje Amerikoje veikti, bet ir Federalinio tyrimų biuro viršininkas, jei būtų laikomas įtakingiausiu, tai galėtum pateisinti tik tada, jei būtų kokia nors itin didelė kriminalinė padėtis“, – komentavo K. Girnius.

STT vadovo buvimas antroje vietoje šiame reitinge, pasak politologo, irgi nebūtinai yra komplimentas šiai tarnybai.

„Jie turi galią kelti bylas (...). Apkaltintųjų draugai gali manyti, kad STT yra įtakinga. Kaip ir VSD atveju, ta įtaka yra didelė, bet ji nebūtinai yra naudinga valstybei, gali turėti kažkokių piktybiškų elementų. O, pavyzdžiui, apie Lietuvos banką, manau, kad dauguma žmonių to nesakytų“, – teigė K. Girnius.

Kalbėdamas apie Lietuvos banko vadovo poziciją, politologas priminė, kad V. Vasiliauskas visą laiką šiame reitinge yra aukštai vertinamas.

„Tai yra atsakinga pozicija. Bankų reguliavimas yra svarbus. Centriniai bankininkai paprastai turi specialų išsilavinimą. V. Vasiliauskas to išsilavinimo neturi, bet jis išvystė tą kompetenciją. Manau, kad ekspertai jaučia, kad jis Lietuvos banką teigiamai valdo“, – komentavo V. Vasiliauskas.

Valdininkų sluoksnio įtaką vertino teigiamai

Politologas pripažino, kad jis neturi pakankamai žinių, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar valdininkų sluoksnis Lietuvoje turi pakankamai realios įtakos, ar yra priklausomas nuo to, kur politiniai vėjai papučia.

„Tų valdininkų yra daug, bet vis dėlto manau, kad jie pakankamai kompetentingai dirba, ir, kad jie nebūtinai yra šokdinami pagal naujai ateinančią valdžią. Manau, kad jie turi savo solidarumo, atsakomybės jausmą“, – teigė K. Girnius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad parlamentarai, ministrai dažnai keičiasi, į pozicijas ateina ir tokie žmonės, kurie neturi išskirtinių kompetencijų šalies valdyme.

„Vis dėlto Lietuva keliauja į priekį, ir kažkas tai turi atlikti. Aš nemanau, kad atėjęs koks nors ministras, kaip, pavyzdžiui, Jaroslavas Narkevičius, vienas viską gali daryti. Yra žmonės, kurie pataria ir suteikia tam tikrus rėmus, kuriuose dirba tie ministrai.

Vien dėlto, kad dažnai keičiasi politikai ir ministrai, o vis dėlto ūkio padėtis arba Lietuvos valdymas šiuo atveju nepablogėja, arba nėra tokių nuosmukių, kad matytum, kad ministrai užtrunka metus susigaudyti, kas darosi, yra ženklas, kad aukštoji biurokratija savo vaidmenį atlieka kompetentingai“, – teigė K. Girnius.