Lietuvos elito nuomone, įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje išlieka Edmundas Jakilaitis – jam šis titulas atiteko jau šeštąjį kartą. Visuomenės nuomone, šiemet jį aplenkė žurnalistas Andrius Tapinas.
E. Jakilaitis ir A. Tapinas – lyderiai ir elito, ir visuomenės nuomone
Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „Delfi“ užsakymu 2020 m. gegužės 16 – birželio 16 d. atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, kurio metu apklausė 893 asmenis.
Jo rezultatai rodo, kad įtakingiausiu Lietuvoje žurnalistu, elito nuomone, išlieka laidos „Delfi Dėmesio centre“ vedėjas E. Jakilaitis. Antroje vietoje, kaip ir pernai, paskui jį seka „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Trečioje vietoje – LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, ketvirtoje – apžvalgininkas Rimvydas Valatka, penktoje – LRT ir „Laisvės TV“ laidų vedėja Rita Miliūtė.
Toliau dešimtuke seka dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, LRT žurnalistė, televizijos laidų vedėja Nemira Pumprickaitė, „Žinių radijo“ ir „Delfi TV“ laidų vedėjas Aurimas Perednis (visą sąrašą žiūrėkite čia).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, įtakingiausias žurnalistas Lietuvoje – Andrius Tapinas. Taip įvertintas jis taip pat buvo ir 2018 m., o pernai jis buvo likęs antroje vietoje po E. Jakilaičio, kuris šiemet užėmė antrąją poziciją.
Toliau, visuomenės nuomone, rikiuojasi Rimvydas Valatka, Rita Miliūtė, M. Garbačiauskaitė-Budrienė, „TV3“ televizijos laidų vedėja Audrė Kudabienė, žurnalistės Daiva Žeimytė, Edita Mildažytė, Eglė Bučelytė, Indrė Makaraitytė (visą sąrašą žiūrėkite čia).
Užsitikrinę įvairaus amžiaus auditoriją
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad tradiciškai sąrašo viršuje yra iš televizijos žinomi žmonės – kuo daugiau matomi ekrane, tuo aukštesnėje vietoje. Aktyvumas socialiniuose tinkluose taip pat svarbus, tačiau, jo nuomone, to nepakanka.
„Jei pažiūrėtume į kitą, popkultūros sąrašą, ten pirmų pozicijų irgi neužima tie, kurie žinomi vien iš socialinių tinklų – jie labai stiprūs jaunesnėje auditorijoje, bet vyresni jų nežino“, – sako I. Zokas.
„Tų žiniasklaidos vilkų stiprybė turbūt yra tai, kad jie paima dvi auditorijas: televizijoje – vyresnę, socialiniuose tinkluose – jaunesnę, tad jie užsitikrina matomumą visoje visuomenėje“, – aiškina„Spinter tyrimų“ vadovas.
Pasak jo, nieko keisto, kad sąraše kasmet didžiąja dalimi matomi tie patys žmonės: „Gali staiga kažkas atsirasti, kokia populiari nauja laida, stiprus vedėjas, bet dažniausiai atsiranda per ilgą ir nuoseklų darbą“.
Žiniasklaidos priemonių mažėja
Žurnalo „Reitingai“, atlikusio elito apklausą, vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad, apskritai žiūrint į bendrą vaizdą, susidaro įspūdis, kad žiniasklaidos priemonių mažėja: „Mažėja spaudos, radijo stočių, regioninių televizijos kanalų, kai kurie portalai silpsta, o naujų žiniasklaidos priemonių neatsiranda, neįšoka naujų žaidėjų, jie nespurtuoja, į juos nemetami dideli pinigai. Savo laiku buvo, kad kai kurie politikai mesdavo pinigus kaip, pavyzdžiui, į portalą „Balsas“ ar dar kažkur, o per paskutinius porą metų nieko neatsitiko, ne tik neatsirado nieko naujo, bet dar ir sumažėjo. Be to, koronavirusas pakenkė, ir dalis žiniasklaidos priemonių ėmė siaurėti, pavyzdžiui, žurnalas „Valstybė“ nebeleidžia spausdintos versijos, „IQ“ sujungė žurnalus „IQ“ ir „Intelligent Life“ ir tt“, – komentuoja jis.
„Žiūrint į televizijas, jos irgi siaurina komandas: viena komanda užkloja keletą kanalų, ne tik televiziją, bet ir portalą, vyksta didžiulė koncentracija. Žmonės – vadovai, akcininkai – taip pat valdo visą grupę. Paimkime tą patį Gedvydą Vainauską – jis didelės grupės, kuriai priklauso ir portalas, ir televizija, ir laikraštis, vadovas. Lygiai taip pat Monika Garbačiauskaitė-Budrienė – tų kanalų ten debesys, o ji kaip vadovė reprezentuoja visą grupę. Ar LNK, BTV, „Info TV“ – dar viena grupė, žaidėjai yra tokie didesni, todėl įšokti į šitą įtakingiausių sąrašą kažkam naujam šansų praktiškai nebelieka“, – pastebi G. Sarafinas.
Išimtis, jo nuomone, yra Andrius Tapinas: „Bet ir jis sukūręs grupę, reiškiasi per visur – internetą, televiziją – su daug televizijų bendradarbiauja su savo „Laisvės TV“ produkcija, tad irgi per visur aprėpia“.
G. Sarafinas priduria, kad žiūrint į kelerių metų perspektyvą, stipriai auga Aurimo Perednio, taip pat Daivos Žeimytės pozicijos. „A. Perednis irgi išsiplėšė vien iš radijo, dabar dirba ir „Delfi TV“, taip pat jis ypatingai matosi prieš visus rinkimus, nes veda debatus ir politikai jį vertina kaip moderatorių, išskaidę balsus matome, kad politikai už jį daugiau balsų ir atidavė. Daiva Žeimytė lygiagrečiai kilo pastaraisiais metais, o daugiau visi kiti yra didieji senieji banginiai“, – sako jis.
G. Sarafinas pastebi dar vieną aukštos pozicijos įtakos reitinguose kriterijų – pasiekiamumą žiniasklaidai. „Jei ne vien apie žiniasklaidą kalbant, bet ir apie visuomeninkus, profesorius, ekonomistus, kurie bendrąja prasme turi daug žinių, inteligencijos, erudicijos, jie kartais yra uždari, sunkiai pasiekiami. Kai jiems paskambina žurnalistas, kviečia į televiziją, radiją ar pakomentuoti portalui, jie sako negaliu arba galiu po dviejų savaičių. Tai jie ir niekada neatsidurs nei tarp labai matomų, nei tarp labai įtakingų, nes jie labai save tausoja. O tie, kurie yra laisvai pasiekiami, lengvai randami, kaip koks Linas Kojala ar Andrius Tapinas, kurie nesako žodžio ne, ir tai yra toks jų geranoriškumas, tas irgi yra įvertinama: žmonės supranta, kad tas bėgimas nuo sunkesnių temų mažina pasitikėjimą“.
G. Sarafino nuomone, tam, ką reitingų viršuje matysime kitais metais, daug įtakos turės, kas toliau vyks su koronavirusu ir kas darysis su Seimo rinkimais. „Per šiuos du etapus kažkas gali sublizgėti: paskirs kažkuri televizija visiškai naują vedėją rinkimams, priešrinkiminiams debatams, tada gal ir gali įšokti viena ar dvi pastebimesnės asmenybės. Bet visi kiti irgi nesėdi rankų sudėję, juda aukštyn“, – priduria jis.
Reitingų lyderiai įsitikinę: populiarumas nelygus įtakai
Tiek E. Jakilaitis, tiek A. Tapinas nenustebo, kad šiemet vėl atsidūrė sąrašo viršuje, bet tikina, kad tai rodo ne realią įtaką, o žinomumą ir populiarumą.
„Tiesą sakant, aš jau šeštus metus iš eilės tą tokį titulą turiu, bet jis man nei įdomus, nei reikšmingas. Kasmet tą patį sakau ir šiemet pakartosiu: visgi nelabai žmonės skiria įtaką nuo populiarumo, ir, man atrodo, tie balsavimo rezultatai tą įrodo. Dar Andriaus atveju aš galėčiau kažkiek sutikti, nes jis veikia ne vien kaip žurnalistas, bet kaip labai aiškus visuomenininkus. Aš irgi prisidedu gal prie įvairių visuomeninių dalykų, bet tikrai ne tokia apimtimi. Be to, nemanau, kad įtaka yra žurnalistikos matavimo matas, bet jeigu taip yra, tai ačiū, galiu dar metus pagyventi su tuo titulu“, – šypsosi E. Jakilaitis.
„Aš žurnalistu dirbu daugiau nei dvidešimt metų, iš jų visą laiką televizijoje – tad tas žinomumas turbūt yra didelis visuose visuomenės sluoksniuose. Dabar kadangi dirbu „Delfi“, tai mano laidos turbūt pataiko į jaunesnę auditoriją nei kanaluose, kuriuose dirbdavau anksčiau, o vyresnėje auditorijoje yra tas žinomumas iš anksčiau, tad tai sukuria prielaidas žinomumui įvairiose visuomenės amžiaus grupėse. Bet aš to nevadinčiau įtaka, o jei ji, kažkieno nuomone, egzistuoja, na, tegu. Tiesą sakant, aš nesiekiu įtakos – aš siekiu formuoti visuomenę, diskutuoti įvairias temas, ir, aišku, kartais tai daro tam tikrą poveikį sprendimams, procesams, ir tt. Tai gal ir nėra blogai“, – svarsto E. Jakilaitis.
Panašios nuomonės laikosi ir A. Tapinas, komentuodamas, kaip atsitinka, kad jie su E. Jakilaičiu kasmet atsiduria sąrašo viršuje: „Manau, kad mes su Edmundu esame medijos žmonės, kurie tiesiog esame daugiau matomi. Įdomu bus pamatyti galutinius sąrašus, ar yra didesnių pasikeitimų, kas buvo aktyvesni, ar atsirado naujų veidų. O mes su Edmundu darome ir bendrus projektus, kaip buvo per kovo mėnesio pandemiją, iš mūsų pusės buvo „Laikykitės, medikai“, iš jų – iniciatyva „Stiprūs kartu“, tai tos mintys dažnai ateina panašios, tik galbūt įgyvendinimas skirtingas, dėl to turbūt ir rotuojame vienas kitą. O turbūt esminis momentas, kad mes kol kas atrandame bendradarbiavimo taškų, ir, kaip kažkada su kolegomis juokėmės, laikomės taisyklės, kad kur du stos, daugiau padarys“.
A. Tapinas pritaria ir G. Sarafino minčiai, kad svarbus rodiklis yra ir jų pasiekiamumas kitiems žiniasklaidos atstovams. „Kai daug kalbini pats, būtų labai keista, jei būtum sunkiai pasiekiamas kitiems kolegoms, jei tik jie nori tavo minčių. Tad yra toks dvigubas nušvietimas, kai esi ir vienoje, ir kitoje mikrofono pusėje: esi ir kalbinamas, ir kalbintojas. Tą patį labai sėkmingai daro Edmundas, ir taip, toks dualumas duoda naudos ir daugiau matomumo. Bet reikia pripažinti, kad medijos žmonių didžioji, tikroji įtaka yra nematoma, tad dažnai turbūt renkame populiariausius, matomiausius žmones“, – sako jis.
Šiais metais nauja A. Tapino organizuojama iniciatyva, kvietimas žmonėms jungtis į gyvąją grandinę, Laisvės kelią į Baltarusiją, taip parodant solidarumą kaimyninei šaliai, patraukė ir Aliaksandro Lukašenkos dėmesį, kuris, kaip buvo skelbiama, pokalbyje su Vladimiru Putinu aptarė, kad to jokiu būdu negalima leisti.
A. Tapinas sako, kad tai nereiškia jo bandymo žengti jau už Lietuvos ribų ir veikti tarptautiniu lygiu: „Taip, kai du diktatoriai kalbasi sunerimę dėl mūsų organizuojamo renginio ir mato jame milžiniškus skaičius, kurių mes net patys nematome, įdomus jausmas. Bet tai yra vienkartinis dalykas, o dar tiek yra neartų dirvonų Lietuvoje, kur tikrai galima tą vadinamąją įtaką panaudoti ar viešajam interesui ginti, ar įvairiems projektams vystyti, ypatingai kalbant apie regionus, tad čia reikia dirbti ir dirbti“.