Jau septintus metus iš eilės „Delfi“, pradėdamas nuo politikų sąrašo, startuoja su projektu Lietuvos įtakingiausieji. Šis tyrimas padeda suprasti, kokios asmenybės daro didžiausią įtaką mūsų valstybei ir visuomenei.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.
Įspūdingai kilo dvi politikės
Nors jau 2020 metai jau atrodė įtempti, 2021-ieji parodė, kad iššūkių gali būti ir dar daugiau. Be koronaviruso pandemijos politikams teko ir dar viena didelė migrantų krizė, kurią kursto Vakarų legitimiu nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Pasikeitusi valdžios sudėtis, gebėjimai imtis lyderystės ir inicijuoti savo siūlymus, prisiimta politinė atsakomybė lėmė ir rezultatus įtakingiausiųjų reitinguose.
Kalbant apie elito balsus, įtakingiausiu politiku liko asmuo, užimantis premjero pareigas. Šiemet tai yra Ingrida Šimonytė. Pernai toje pozicijoje matėme tuometinį Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį.
Jau trečius metus po vieną žingsnį aukštyn šioje apklausoje kyla prezidentas Gitanas Nausėda. Šiemet valstybės vadovas pateko į antrą vietą. Pernai antras buvo tuometinės didžiausią frakciją Seime turėjusios Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Trečioje vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pernai buvo tik 16 vietoje. Pernai trečioje pozicijoje buvo prezidentas G. Nausėda.
Penktoje ir šeštoje vietoje yra Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vienu laipteliu žemiau nei pernai, septintas – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė per metus šioje apklausoje nukrito iš penktos į aštuntą vietą.
R. Karbauskis šiemet liko devintas. O dešimtuką užbaigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri yra ir Laisvės partijos pirmininkė. Ši politikė pernai buvo 27 vietoje.
Rinkimai viską perstumdė iš esmės
Vadinamosios elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sakė, kad jo nenustebino pokyčiai elito apklausoje.
„Įvyko rinkimai, ir jie viską reikšmingai perstumdė. Buvo formuojama Vyriausybė. Kai pasimatė, kokie yra A. Armonaitės partijos rinkimų rezultatai, ir kad jiems nusimato net ne vienas, o keli ministrų postai – elitas tai įvertino“, – teigė G. Sarafinas.
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius teigė, kad elito nuomonė gali skirtis nuo visuomenės nuomonės.
„Visuomenė galbūt prezidentą daugiau vertins kaip įtakingiausią, o elito atstovams I. Šimonytė yra pirmoje vietoje. Tai – iš to didžiulio susipriešinimo visais klausimais. Visuomenė per pastaruosius pusę metų, tiek kalbant apie kovidą ir karantiną, tiek kalbant apie migrantus, visomis temomis yra susipriešinusi. Jų prielankumas ir simpatijos pradeda stipriai skirtis“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Pašnekovas paaiškino, kad respondentai įtaką sieja su simpatija ir balsus atiduoda tiems, ką labiau mėgsta. Tad tikėtina, kad jie iš principo balsų neatiduoda vienam ar kitam asmeniui, nors jo įtaka pagal užimamas pareigas, yra akivaizdi.
„O kalbant apie R. Karbauskio įtaką, tai ji natūraliai krito. Jeigu žmogus pasitraukė iš visų postų, tai yra natūralu. Taip, jie sukūrė šešėlinę Vyriausybę, ją pristatė, išsako savo nuomonę, bet ta jo devinta vieta adekvačiai atrodo“, – teigė G. Sarafinas.
Regionų ir miestų pozicijos skiriasi
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiajam redaktoriui buvo keista, kad premjerė taip smarkiai aplenkė prezidentą G. Nausėdą vadinamojoje elito apklausoje. Taip pat jis pastebėjo, kad apklausos pradžioje, maždaug iki 500 apklaustųjų, buvo didžiulė kova tarp V. Landsbergio ir D. Grybauskaitės.
„Paskui, kai įsitraukė daugiau tarnautojų, verslas, tada V. Landsbergis pakilo aukščiau. Kai įsitraukė regionai (yra apklausiami merai, administracijų direktoriai, verslo atstovai), tai ten žmonės daugiau balsuoja prieš konservatorius. Tada jų atstovai leidžiasi. Tokiu būdu akivaizdžiai matai, kaip yra tam tikras žmonių susisluoksniavimas“, – pasakojo G. Sarafinas.
Pasak jo, didžiųjų miestų atstovai daugiausiai balsavo už dabartinės valdžios atstovus, o regionų žmonės, įskaitant ir vietinį elitą, dažniau balsuoja ne už dabartinę valdžią, o už visus kitus.
D. Grybauskaitės pozicijos pakritimą žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius siejo su tuo, kad neišsipildė žmonių lūkesčiai, kad kadenciją baigusi prezidentė gaus kokį nors reikšmingą postą ES arba NATO struktūrose.
„Per pastaruosius dvejus metus kol kas nėra jokių gautų postų. Ji nėra kažkur labai kviečiama. Lietuvoje ji tik kartkartėmis išsako savo poziciją svarbiais klausimais, bet nedemonstruoja savo įtakos, neužima jokių aukštų pareigų. Žmonės mato, kad atsiranda ir didesnių sprendimų priėmėjų, kurie šiuo metu tampa įtakingesni“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Visuomenės nuomone, įtakingiausi – prezidentas ir premjerė
Visuomenė įtakingiausiu politiku trečius metus iš eilės laiko prezidentą G. Nausėdą. Jis surinko 44,5 proc. respondentų balsų.
Formaliai antroje vietoje tradiciškai lieka asmuo, užimantis premjero pareigas. Tokiu būdu šioje pozicijoje šiais metais I. Šimonytė pakeitė pernai ten buvusį S. Skvernelį. I. Šimonytę prie įtakingiausių politikų priskyrė 43,8 proc. respondentų.
Įdomu, kad, visuomenės vertinimu, trečioje vietoje su 30,1 proc. palaikymu šioje apklausoje atsidūrė prezidentas V. Adamkus. Pernai, kai viešojoje erdvėje dominavo pandeminės aktualijos, trečiojoje vietoje buvo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Aukštose ketvirtoje ir penktoje vietoje atsidūrė Vytautas ir Gabrielius Landsbergiai. Kaip ir pernai, jų reitingai, atmetus paklaidą, iš esmės yra tapatūs.
Šeštoje vietoje atsidūrė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. O kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė liko septintoje vietoje, tai yra viena pozicija žemiau nei pernai.
LVŽS lyderis R. Karbauskis, pagal visuomenės balsus, šiemet aštuntas. Pernai jis buvo penktoje vietoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pernai jis buvo didžiausiosios partijos Seime lyderis, o po Seimo rinkimų valstiečiai žalieji jau dirba opozicijoje. Pats R. Karbauskis priėmė sprendimą trauktis iš Seimo.
Devintoje vietoje šiais metais yra ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Dešimtuką užbaigia Seimo opozicijos lyderis S. Skvernelis.
Pasigenda ministrų matomumo
Apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas teigė, kad pernykščių ir šiųmetinių tyrimų negalima lyginti, kadangi skiriasi asmenybių sąrašai.
„Tiesiog turime rezultatus, kokius turime, ir nelabai galime sakyti, kad yra pokytis“, – teigė I. Zokas.
Apskritai pokyčiai tarp politikų, pasak sociologo, susiję su politiniu ciklu ir tuo, kad buvo rinkimai.
„Visada įtakingiausiesiems daug vietų priskiriama pagal postą. (…) Galėčiau tik pastebėti, kad , kaip kolektyvinėje institucijoje, matome labai stiprų I. Šimonytės dominavimą, pagal žmonių įtakos suvokimą. Dauguma ministrų labai silpnai matomi.
Negalime sakyti, kad objektyviai jie nėra įtakingi, nes turbūt ir pats postas sukuria tam tikras galias, ypač sektorinėse šakose, kurioms jie atstovauja. Tačiau visuomeninio svorio jie dar neturi. Tai yra tik pirmi metai. Jie gali jį užsiauginti, ir turbūt reikia jį užsiauginti“, – teigė I. Zokas.
Sociologas pastebėjo, kad į pirmąjį dešimtuką, be I. Šimonytės, iš Vyriausybės narių patenka tik G. Landsbergis ir A. Armonaitė.
„Jie yra ir partijų pirmininkai. Kalbant apie V. Čmilytę-Nielsen, tai dar sutampa ir su Seimo pirmininkės postu“, – kalbėjo I. Zokas.
V. Čmilytė-Nielsen akcentavo žmogaus teisių klausimus
Seimo pirmininkė padėkojo už aukštą įvertinimą.
„Esu dėkinga ekspertams dėl tokio aukšto ir kaip politikei reikšmingo įvertinimo. Nėra ko slėpti, svarstant apie Seimo Pirmininkės postą dėlionė buvo dar sudėtingesnė nei išgirdus kvietimą kandidatuoti į Liberalų sąjūdžio pirmininkes. Nes pagal nusistovėjusią tradiciją visame pasaulyje parlamentų pirmininkais tampa vyresni, labai patyrę politikai.
Mano kaip politikės patirtis siekia 6 metus. Taigi tai, ko nežinojau, teko kompensuoti greitai įsisavinant informaciją ir kruopščiai apgalvojant sprendimus. Manau, pasirinkta taktika pasiteisina“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės nuomone, politikui yra svarbiau galvoti apie rinkėjų pasitikėjimą nei įtaką.
„Tai yra reikšmingesnis dėmuo, lemiantis jo veiksmus. Juk jeigu pasitiki, vadinasi, pritaria veiklai, supranta sprendimus ir motyvus, kuriais remdamasi tuos sprendimus priimu. Tai ir yra mano tikslas – neapvilti man parodyto rinkėjų pasitikėjimo ir įgyvendinti tai, dėl ko pasitikėjimą išreiškė per rinkimus“, – raštu perduotame komentare pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pažymėjo, kad jos kaip politikės kelrodė žvaigždė visada buvo žmogaus teisės.
„Plačiąja prasme, nesusiaurinant iki vienos ar poros temų. Tai nepasikeitė – yra per daug visuomenės grupių, kurių teisės vis dar suvaržytos. Yra per daug stigmų dėl moterų ir merginų. Apskritai mes, kaip visuomenė, dar per daug pakenčiame smurtą plačiąja prasme – fizinį, psichologinį, emocinį.
Man patikėtas Seimo pirmininkės pareigas suprantu kaip įpareigojimą būti maksimaliai teisinga moderatore. Taip, tai nelengva, bet lengvos partijos man ir nepatinka“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidentas G. Nausėda ir Vyriausybės vadovė I. Šimonytė apklausos rezultatų nekomentavo.
„Premjerė nekomentuoja reitingų ar apklausų“, – perdavė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Tai, kuris vis tik įtakingesnis – Šimonytė ar Nausėda?
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pasidžiaugė, kad net ir pagal visuomenės apklausą G. Nausėdos ir I. Šimonytės įtaka yra vertinama panašiai.
„Mus visą laiką stebindavo nemažos visuomenės dalies galvojimas, kad prezidentas yra įtakingesnis už premjerą. Ekspertams čia turbūt abejonių daug nekyla, dėl to, kad, žinant mūsų konstitucinę sąrangą, kiekvieno politiko teises, pareigas, funkcijas ir galias, tai reikia pripažinti, kad prezidento galių paletė yra siauresnė“, – teigė R. Urbonaitė.
Tačiau politologė sutiko, kad prezidentas gali turėti neformalių galių.
„Labai aukšti pasitikėjimo reitingai jo žodį padaro gerokai svaresnį, ir tada jau per tai gali daryti įtaką. Bet formaliai, reikia pripažinti, kad Ministras Pirmininkas turi daug platesnį veiklos barą, jo sprendimai gali turėti daugiau įtakos valstybės gyvenimui.
Kaip Konstitucinis Teismas yra įvardinęs, esame parlamentinė respublika su pusiau prezidentinės bruožais. Vis dėlto tai rodo, kad apskritai mūsų politinės sistemos ašis yra Parlamentas. O Parlamentas yra bambagysle susietas su Vyriausybe“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Seimo pirmininkas pirmininkui nelygu
Politologė svarsto, kad V. Čmilytės-Nielsen poziciją pakėlė jos pareigos. Kartu jai nekėlė nuostabos tai, kad jos pozicija yra aukštesnė nei, pavyzdžiui, jos pirmtako pernai.
„Seimo pirmininkas Seimo pirmininkui nelygu. Pernai tokiu metu turėjome situaciją, kai Viktoras Pranckietis buvo Seimo pirmininku, kuris jau buvo nebeatstovaujantis valdančiajai daugumai, turintis neformalią, bet sunkiai apčiuopiamą opozicijos paramą. Kitaip tariant, jis pats (su kai kurių pagalba) save paliko formaliai pirmininku. Man tai buvo visiškai absurdiška situacija. (…)
Seimo pirmininkas, kuris faktiškai neturi partijos ir valdančiosios daugumos užnugario, akivaizdu, kad jis negali turėti tokios įtakos, kokią turi pirmininkas, kuris yra dar ir vienos iš valdančiųjų partijų pirmininkas ir turi dar ir Seimo pirmininko poziciją, ir, pripažinkime, viešojoje erdvėje kaip politikų jų vaidmuo irgi yra skirtingas“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė mano, kad prielaidų kilti V. Čmilytei-Nielsen įtakingiausiųjų reitinguose buvo daug.
Skirtingi Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtakos svertai
Kalbėdama apie Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių įtaką, politologė kiekvienam jų išskyrė skirtingus aspektus.
„V. Landsbergio vaidmuo negali labai stipriai kristi, nes niekas turbūt nenuneigs, kad partijoje tai yra žmogus su tam tikru svoriu. Tai yra žmogus, kurio žodis girdimas. Jeigu tavo žodis turi svorį, o manau, kad prof. V. Landsbergio žodis vis dar turi, ir partijai – taip pat, dėl to reitinge jis ir yra.
Šalia natūraliai atsiranda G. Landsbergis, bet jau dėl kitų dalykų. Tai yra pirmininkas partijos, kuri laimėjo 2020 m. rinkimus ir turi didžiausią frakciją Seime, ir ta frakcija ne tiek jau daug nusileidžia triumfui, kurį 2016 m. patyrė „valstiečiai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
G. Landsbergiui įtakos svertų suteikia ir tai, kad, kaip pastebėjo politologė, jis vadovauja partijai, kuri delegavo premjerę, taip pat jo paties užimama užsienio reikalų ministro pozicija.
„Čia jau ne apie simpatijas kalba, visa tai sukuria svorį, ir natūralu, kad tas vertinimas toks yra, pagal tai, kokią šiuo metu jis gali turėti įtaką politiniams procesams tiek valstybės viduje, tiek ir išorėje“, – sakė R. Urbonaitė.
Pokyčiai, kurie nestebina
Politologė nebuvo linkusi sureikšminti V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės pozicijų pasikeitimo šiuose reitinguose.
„Buvę prezidentai nėra politinio gyvenimo paraštėse. Galų gale, turima įtaka nebūtinai pasireiškia per tai, ką mes matome viešojoje erdvėje. Prezidentai visada vertinami pakankamai gerai, ar jie pakrenta per kelias, neturi didelės reikšmės. Tai rodo, kad prezidentai Lietuvoje apskritai turi savo atskirą vertinimo lentynėlę. Išskyrus tuos, kurie baigia savo prezidentavimą apkaltomis“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, natūralus ir R. Karbauskio pozicijos pasikeitimas.
„Tuo metu tai buvo žmogus, kurio įtaka tikrai buvo didžiulė, ir, formaliai žiūrint, vadovauti didžiausiai frakcijai gal ir nėra didis pasiekimas, bet tai buvo ir tos partijos, kurios rankose buvo ir vykdomoji valdžia, vadovas. (…) Bet čia ir yra demokratijos žavesys, kad gali praeiti metai, ir, jeigu tais metais vyko rinkimai, gali paprasčiausiai to svorio nebetekti, vien dėl to, kad esi nors ir didžiausios, bet opozicinės partijos pirmininkas. Frakcijoje R. Karbauskis nebedalyvauja, nes kažkodėl nusprendė, kad rinkėjų suteiktas pasitikėjimo kreditas yra nelabai ko vertas. Tokių svertų daryti įtaką sprendimams, kokius turėjo prieš metus, jis nebeturi“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologei natūralus atrodo ir A. Armonaitės pozicijos pakilimas.
„Tai yra labai panašiai kaip ir V. Čmilytės-Nielsen atveju. Tai yra partija, kuri pateikė didžiausią staigmeną per 2020 m. rinkimus. Jie labai gerai pasirodė rinkimuose, jie turi frakciją Seime. Partijai vadovauja A. Armonaitė, tai reiškia, kad ji ir atvedė partiją į tuos rinkimus.
Plius jie įsitraukė į Vyriausybės formavimo procesą, sudarė valdančiąją daugumą, kas jau irgi savaime prideda svorio, ir ji tampa ministre. Tai, kad priklausai valdančiajai daugumai, esi partijos pirmininko pozicijoje, ir dar plius turi ministro postą, tai to tikrai pakanka, kad gerokai pakiltum šitame reitinge“, – teigė R. Urbonaitė.
