„Delfi“, kaip ir kasmet, skelbia naujausius šalies pramogų, kultūros bei mados pasaulio įtakingiausių asmenų sąrašus. Lyginant su praėjusių metų reitingais, šiemet čia įvyko didžiuliai pokyčiai, išjudinę net prieš tai tvirtai besilaikiusį žinomų įtakingiausių žmonių trejetą.
Anot Lietuvos žmonių, 2021-aisiais įtakingiausiu asmeniu tarp popkultūros atstovų tapo Arūnas Valinskas, iš šios pozicijos išstumęs pernai karaliavusį Andrių Mamontovą. Tačiau ekspertų lentelėje iš trejetuko ne vienerius metus neiškritęs TV laidų vedėjas bei prodiuseris šiemet, deja, nusileido į penktą vietą.
A. Mamontovas vis tik liko pirmoje sąrašo pozicijoje elito sąraše. Po jo čia rikiuojasi „Dviračio žinių“ kūrėjas Haroldas Mackevičius. Įdomu tai, jog, atvirkščiai nei ekspertų lentelėje, kur jis užima 2-ąją vietą, H. Mackevičius „Spinter tyrimų“ apklaustų žmonių nuomone iš 15 pozicijos nusileido į 19-ąją.
Trejetuke tvirtai išlieka dainininkas Marijonas Mikutavičius (ekspertų lentelėje jam skirta 3 vieta, o tautos – antroji).
Ketvitoji vieta atiteko sąrašo naujokui Gabrieliui Liaudanskui-Svarui. “G&G sindikato” nario savanoriavimas ligoninėse pandemijos metu neliko neįvertintas, nes visuomenės nuomonė skiriasi nedaug – atlikėjui skyrė 7-ąją poziciją.
Komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas įsitikinęs, kad ekspertų bei visuomenės nuomonė ir neturi sutapti, nes vertinama iš skirtingų pozicijų.
„Kiekviename „Lietuvos įtakingiausiųjų“ reitinge akivaizdi tendencija – tautos ir ekspertų vertinimų išsiskyrimas. Taip yra, visų pirma, dėl to, jog ekspertai, specialistai, paprastai yra geriau informuoti, labiau įsigilinę, tad gali tiksliau įvardyti ne suvokiamą, tačiau realią įtaką.
Bendras tautos vertinimas iš esmės labiau sietinas su paprasčiausiu matomumu – „mataisi, vadinasi esi įtakingas“. Realybėje dažnai yra visai priešingai“, – pažymi J. Špakauskas.
Įtaką nulemia ne vienas faktorius
Apžvelgęs reitingų sąrašus, komunikacijų specialistas tikino, kad įtakingumas priklauso ne nuo vieno faktoriaus ir netgi pakitusios pareigos gali tapti lemtingomis.
„Įtaką reikėtų suprasti plačiau – ne tik per asmenybės žinomumą, poveikį ar svorį konkrečioje srityje, bet ir instituciją, kuri atstovaujama.
Antai būdamas Seimo Pirmininku Arūnas Valinskas galėjo būti laikomas realiai gana įtakingu, tačiau pasitraukus iš politinio gyvenimo, bendra įtaka, net ir popkultūros kategorijoje, natūraliai krenta. Tuo paaiškinama ne tik suvokiama įtaka, bet ir populiarumas – dažnai buvę prezidentai, premjerai, kiti aukšti valstybės tarnautojai būna gana populiarūs eidami pareigas, o pasitraukus iš aktyvios tarnybos (ir eterio), jų populiarumas krenta. Tai yra pareigų suteikiami privalumai“, – sako komunikacijos specialistas.
Tuo tarpu 5-ta vieta tautos ir 6-ta vieta ekspertų nuomone šiemet galintis pasigirti rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis teigia, kad įtaką iš dalies lemia matomumas ir žinomumas.
„Mano atžvilgiu įtaka yra našesnio darbo, pasisakymų, parašymų aktualiomis temomis atspindys. Kai kurie sako – čia nėra įtakingiausi, čia yra labiausiai matomi, garsiausiai šnekantys, dažniausiai pasireiškiantys. Bet taip gyvenime nutinka – įtaka juk ir yra veiksmas. Įtaka yra tai, kokiam skaičiui žmonių tu esi ne vistiek ir kiek į tave atkreipia dėmesį. Tu gali būti neypatingai mėgstamas ir kažkiek erzinantis, bet vis tik įtakingas, – sako Andrius, tai iliustruodamas puikiu pavyzdžiu. – Vasaros pabaigoje būnant sodyboje ar kažkur prie ežero gamtoje tenka susidurti su uodais. Uodas gali būti mažas ir kvailas, neypatingai daug atnešantis intelektinio peno mūsų gyvenimui, bet jis yra įtakingas – mes apie jį galvojome. Mes galvojom apie tai, kaip būti ten, kur uodo nėra, mes galvojom apie tai, kad jie gelia ir paskui mums niežti. Jie mums yra įtakingi. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad visi žmonės, kurie yra įtakos reitinguose, yra kaip uodai, kažkokie parazitai. Tai reiškia, kad jų negalima ignoruoti. Ir jei reikėtų išvesti įtakingumo formulę, tai būtų procentas žmonių, kurie tavęs negali ignoruoti, kreipia į tave dėmesį, kuriems tavo nuomonė ar pasisakymai tam tikrais klausimais yra reikšmingi. Ir visai nebūtina su jais sutikti.“
Skandalų įtaka
Pasak Arūno Valinsko, jis į įtakingiausiųjų balsavimo rezultatus žiūri kaip į pramogą, tad dėl nukritusio reitingo nei kiek nepergyvena.
„Į tokius dalykus žiūriu kaip į savotišką žaidimą, nes jie nelabai sudeda ypatingus akcentus – visuomenė vertina vienaip, ekspertai kitaip. Jeigu žmonės vertina teigiamai – gerai, jei ekspertai mano kitaip – irgi gerai, – sako A. Valinskas. – Popkultūra yra kaip ir sportas, beje, šį irgi priskiriu popkultūrai. Įtaka nuraškoma tarsi iš dangaus. Kokią įtaką gali turėti dainininkas arba sportininkas? Vertinamas daugiau jo įvaizdis, populiarumas.“
A. Valinskas įvardijo ir skandalais apipintų garsenybių įtakingumą. Vyras teigia, kad tai, ko jokiu būdu negali būti politikoje, šou pasaulyje priimama kartais net ir labai teigiamai.
„Vienas dalykas yra žinoti žmones, ką jie veikia, kitas dalykas – cituojamumas. Tačiau ar, pavyzdžiui, Petro Gražulio skandalingumas yra jo reitingo priežastis? Ko gero, taip. O ar įtakingumo? Ko gero, ne. Todėl jis ir nepatenka į įtakingiausių politikų dešimtukus. O šou ir pramogų verslui tai tinka, todėl Egidijus Dragūnas yra išrenkamas įtakingu. Nors jokia įtaka čia net nekvepia, – tikina A. Valinskas. – Mano supratimu, didžiausią įtaką šioje srityje turi ne tik atlikėjai, bet ir kūrėjai, prodiuseriai. Didelė ir svarbi pramogų verslo dalis visų pirma yra televizijų laidų prodiuseriai, vadovai. Tarkime, jei tu kuri tokią programą, kaip „X faktorius“, čia didžiasią įtaką turi Saulius Urbonavičius-Samas, kuris yra ir kūrėjas, ir prodiuseris, ir komisijos narys.“
Komunikacijos specialistas J. Špakauskas, kalbėdamas apie skandalais pasižyminčių garsenybių įtaką taip pat, kaip ir A. Valinskas, pažymėjo, kad ši sąvoka dažnai yra painiojama su kitomis.
„Sociologiniuose tyrimuose duomenis dažnai iškreipia būtent tai, kad apklausoje dalyvaujantieji neretai painioja žinomumą su teigiamu ar neigiamu vertinimu, ar šiuo atveju – įtaka. Dėl to galima daryti prielaidą, kad yra netgi priešingai ir principas, jog „nėra blogos reklamos“, reitingo poziciją veikia teigiamai. Vis tik bendrą įtakos suvokimą veikia gerokai daugiau veiksnių.
Tiesa, kartais apklausos dalyvis gali ir „sabotuoti“ tyrimą, sakydamas, kad, pavyzdžiui, konkretaus žmogaus apskritai nežino. Žinomam žmogui, tam, kieno darbas kasdieninis yra būti matomam, nėra didesnės bausmės kaip užmiršimas“, – įsitikinęs Jaunius.
Andrius Užkalnis, kalbėdamas apie skandalus ir įtaką tarp šių dviejų, regis, nesuderinamų dalykų, mato neabejotiną ryšį.
„Užsienio žiniasklaidoje tai vadinama kvadratiniais coliais. Coliai – tai vieta, kurią tu užimi laikraščių puslapiuose. Tad be abejo – dalyvavimas kažkokiam skandale ar garsiai aptarinėjamame įvykyje prideda kuro, energijos ir postūmio. Tačiau nebūtinai jis yra vienareikšmis – svarbu ne tik tai, kiek žmogus dalyvauja pykčiuose, bet ir kokią poziciją juose išreiškia, ką daro. Kokį įspūdį po to, nurimus vėjams, žmonės išsineša, – įsitikinęs Andrius. – Galėčiau duoti pavyzdį. Aš nežinau, kokią vietą tarp politikų užima Artūras Zuokas – manau, kad kažkur vis tik figūruoja. Jis taip pat išgyveno nemalonias, viešas skyrybas, kurias galima pavadinti ir tų metų skandalu, tačiau žmonės, net ir tie, kurie nelabai jį mėgsta dėl darbų ar politinių pažiūrų, pripažįsta, kad jis elgiasi pavyzdingai kaip buvęs vyras. Kaip ir kaip pas juos šeimoje buvo, Artūras visada komentavo iš atjautos ir nuoširdumo pusės, niekada nedarė smerktinų žingsnių. Tad viskas yra ne apie tai, kiek kartų tu eini į muštynes – tai apie tai, kaip tu tuose muštynėse elgiesi ir kaip iš jų išeini. Tačiau ta Beata yra tobulas pavyzdys, kad galima būti labai aukštai topuose ir nebūti jokiuose skandaluose.“
Sąrašo naujokai pelnė aukštas vietas
Kiti popkultūros sąrašo naujokai, kurie iki šiol tarp įtakingiausių nepateko, o šiemet iškart aplenkė daugumą ryškiausių muzikos, TV eterio, mados bei kultūros sektorių vardų – per pandemiją medikams ligoninėse talkinęs ir apie liūdnas patirtis garsiai pasakojęs „G&G Sindikato” narys, Šaulių sąjungai priklausantis Gabrielius Liaudanskas-Svaras (ekspertų lentelėje 4-tas, visuomenės – 7-tas), humoristas Mantas Bartuševičius (atitinkamai užėmęs 32 ir 13-tą pozicijas), ilgametė eterio žvaigždė Edita Mildažytė, kuriai elitas 2021-aisiais skyrė 7-tą, o tauta – net devintą vietą bei TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė (elito sąraše 21, tautos – 22-oji pozicija).
Žinomi vyrai pozicijų moterims kol kas neužleidžia
Deja, toliau pastebima ta pati liūdna tendencija - moterims prasibrauti į įtakingiausių viršūnę vis dar sudėtinga. Praėjusiais metais ekspertų dešimtuke buvo tik dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir B. Nicholson, visuomenės – dar ir verslininkė, stiliaus žinovė bei nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė. Dabar pastaroji tarp dešimties įtakingiausiųjų nebepateko – ekspertai ir tauta jai skyrė 15-tą vietą. Šiemet elito sąrašo dešimtuke atsidūrė vėl vos dvi dailiosios lyties atstovės – E. Mildažytė bei Jazzu, visuomenės – tik B. Nicholson ir E. Mildažytė.
A. Užkalnio teigimu, apie tokią tendenciją kalbėti gana sudėtinga, o priežastys, tikriausiai, toli gražu nėra smagios.
„Vieną priežastį apibrėžti labai sunku. Ir nei viena iš jų nebūtų labai linksma. Man atrodo, kad mes esame gana smarkiai patriarchalinė visuomenė. Mes nesame Talibano valdomas Afganistanas, kur mergaitėms neleidžia eiti į mokyklas, viešai kalbėti arba rodytis viešumoje be vyro, bet vis dėl to visuomenėj dar yra toks plačiai paplitęs dalykas, kad nuomonė – vyro reikalas, – sako pašnekovas. – Pavyzdžiui, Beata Nicholson su vyru Tomu yra plačiai žinoma pora, kurioje ji, kaip moteris, yra žinomesnė ir labiau pasireiškianti, daugiau pasisakanti negu vyras. Beata daug gyvenusi užsienyje, kitoje kultūroje.“
Mados pasaulio įtakingiausiojo titulas ir toliau atitenka Juozui Statkevičiui, tačiau žinovų ir tautos išsiskyrė nežymiai. Pernai lentelėje buvęs atitinkamai 12 ir 28 pozicijose, šiais metais dizaineris, elito vertinimu, atsidūrė 13-oje, o visuomenės atstovų nuomone, pakilo iš 28-tosios į 10-ąją vietą.
