Po Seimo rinkimų įvykę pokyčiai valstybės tarnyboje įnešė didžiulių pokyčių tarnautojų ir pareigūnų sąraše.
Pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą elito grupės apklausą, šiemet į pirmą vietą iš ketvirtos jame pakilo tuometinis (dabar jau buvęs) Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.
Aukštoje antroje vietoje liko Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, pernai buvęs pirmas šioje apklausoje.
Į trečią vietą iš aštuntos pakilo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus, pernai buvęs antroje vietoje, šiemet – ketvirtas.
Įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų penketuką užbaigia tuometinis prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta, kuris šiuo metu dirba Lietuvos banko valdyboje.
Įdomu tai, kad šiais metais pirmajame įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašo dešimtuke net šeši yra esami arba buvę teisėsaugos institucijų arba teismų atstovai.
Situaciją sujaukė pokyčiai po rinkimų
Apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, kad per praėjusius metus labai keitėsi valstybės tarnyboje vadovai, atsakingi asmenys – daugiau negu trečdalis jų pasikeitė.
„Jie keitėsi net ir vykdant apklausą. Todėl atrodo paradoksaliai, kai pirmajame penketuke esantys du įtakingiausi tarnautojai jau nebeužima savo pareigų.
Jie keitėsi, ir matosi, kad po Seimo rinkimų buvo didžiulės perturbacijos. Nežinau, ar tai yra labai sveika. Seniau buvo aiškinama, kad turėtų būti stabilesnė valstybės tarnyba“, – sakė G. Sarafinas.
Pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, iš apklausos dar išryškėjo, kad aukštose pozicijose yra daug vadinamųjų jėgos struktūrų vadovų.
„Jų pozicija buvo aukšta, o dabar ji yra dar labiau ūgtelėjo, nes matome, kad yra neramumų visuomenėje, ir žmonės tiki, pasitiki ir mano, kad tie žmonės teisingai panaudos savo įtaką“, – teigė G. Sarafinas.
Verslininkai ir politikai rinkosi skirtingai
Pašnekovas pastebėjo, kad skirtingos apklausiamųjų grupės išskyrė jiems aktualesnių institucijų vadovus.
„Kalbant apie verslą, tai jiems įtakingiausi žmonės yra tie, kurie tiesiogiai persipina su jų veikla, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos banko vadovybė. Jiems tai labiausiai rūpi, jie atkreipia dėmesį, kad tai yra įtakingiausi asmenys“, – komentavo G. Sarafinas.
Tuo metu politikams, pasak „Reitingų“ vyr. redaktoriaus, įtakingesni atrodo Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento vadovai.
„Kadangi labai daug ne tik politinės valdžios, bet ir, pavyzdžiui, visi kancleriai ministerijose, tai dalis jų buvo net neįtraukta, nes jie yra nežinomi visuomenei, tokiu atveju neišsakė žmonės (nuomonės). Nors šiaip įprastais metais ministerijų kancleriai būna aukštai vertinami kaip įtakingi veikėjai.
O šiais metais, kadangi po rinkimų absoliuti dauguma iš keliolikos pasikeitė, jie savo pareigose buvo dar tik tris-keturis mėnesius, tai jie dar neturėjo ką parodyti, kaip jie veikė, ir žmonės nei balsavo, nei jiems labai svarbūs atrodė“, – sakė G. Sarafinas.
D. Žalimas: man tai yra malonus netikėtumas
Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas teigė, kad toks įvertinimas jam yra malonus netikėtumas.
„Manau, kad ta įtaka turbūt, pagal apklausas, vartotina sąlyginai, turbūt tai yra susiję daugiau su žinomumu, o ne įtaka, nes įtakų būna visokių, ir nebūtinai jos visos yra apskritai žinomos.
Bet žinomumą galima ir aš tikiuosi išnaudoti, kad Lietuva būtų teisės viršenybę gerbianti valstybė, nenukryptų, kaip pas mus dabar (ypač pastarosiomis dienomis) madinga politinio populizmo keliu, kuris iš principo yra priešingas tiek teisės viršenybei, tiek konstitucingumui, tiek žmogaus teisėms“, – komentavo D. Žalimas.
Teisininkui norėtųsi matyti Lietuvą šiuolaikine vakarietiška pliuralistine demokratija.
„Tam aš gal ir išnaudosiu visą savo ateinantį profesinį užsiėmimą, koks jis bebūtų. Nes dabar yra labai sunku pasakyti, kuo aš tikrai užsiimsiu“, – sakė D. Žalimas.
Mato iššūkių KT
Buvęs KT pirmininkas mano, kad esamų socialinių įtampų kontekste neišvengiamai iššūkių kils ir institucijai, kuriai jis vadovavo.
„Manau, kad, jeigu bus tęsiama taip, kaip yra, kad KT nei iš šalies, nei paties savęs nesuvokia izoliuotai nuo demokratinių šalių bendruomenės, tai vakarietiška geopolitinė orientacija reiškia, kad mes turėtume taikyti tuos pačius standartus, kurie yra įsitvirtinę Vakarų demokratijose.
Šitoje vietoje galima sakyti, kad ateinantys galimi iššūkiai, susiję su įvairiais žmogaus teisių ribojimais pandeminiu laikotarpiu, jau yra pakankami, tokiu atveju neblogai atsakomi, atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, pavyzdžiui, Prancūzijos“, – teigė D. Žalimas.
Teisininkas tikisi, kad KT „ir buvo, ir išliks toks, kurio plėtojama jurisprudencija padės atremti dabar kylančius politinio populizmo iššūkius, kurie ypač išryškėja įvairių krizių metu“.
„Mes turime pandemiją, migrantų krizę, turime galiausiai ir savotišką žmogaus teisių krizę, kada Lietuva atrodo dešimtmečiais atsilikusi nuo Vakarų demokratijų, kai neturi tokių įstatymų kaip Partnerystės, kai neratifikuoja tokios konvencijos kaip Stambulo konvencija. Štai čia plėtojant atitinkamą Konstitucijos sampratą, manau, galima prie to prisidėti“, – sakė D. Žalimas.
D. Jauniškis: tikiu mūsų valstybės atsparumu priešiškoms įtakoms
VSD vadovas D. Jauniškis padėkojo už įvertinimą, kurio nepriima asmeniškai.
„Šis įvertinimas parodo pasitikėjimą visa mūsų žvalgybos bendruomene, profesionaliu jos kasdieniu darbu ir pasiektais rezultatais, kurie, nors dažniausiai nėra viešai matomi, reikšmingai prisideda užtikrinant valstybės saugumą“, – teigė D. Jauniškis.
VSD vadovas, nepaisant kylančių iššūkių, su optimizmu žvelgė į ateitį.
„Pandemijos, o dabar ir nelegalios migracijos akivaizdoje mūsų visuomenė patiria didelių iššūkių, kuriuos lydi socialinės įtampos, nežinomybė ir nerimas. Tačiau tikiu mūsų valstybės atsparumu priešiškoms įtakoms ir jos institucijų gebėjimu dirbti sutelktai ir išvien, kai to labiausiai reikia.
Žvalgyba, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis ir partneriais, toliau atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai dirbs jai patikėtą darbą“, – teigė D. Jauniškis.
Požėla: Lietuvai labiausiai reikia susitelkimo
Policijos generalinis komisaras R. Požėla „Delfi“ perduotame komentare teigė, kad šiomis dienomis Lietuvai ir jos žmonėms labiausiai reikia susitelkimo ir kantrybės išeiti iš susidariusios situacijos, kurią sukūrė per ilgai užsitęsusi pandemija, sukėlusi begalę iššūkių ir pasekmių.
„Todėl policijos viena pagrindinių funkcijų – užtikrinant žmonių saugumą ir gerbiant jų teises bei laisves prisidėti prie ramybės grįžimo į mūsų visuomenę ir įvairių sudėtingų situacijų deeskalavimo.
Policija šia linkme kryptingai dirbo ir dirbs, o aš kaip vadovas noriu patikinti, kad tai bus mano nuolatinės dienotvarkės sudėtinė dalis. Dalinuosi šiuo įvertinimu su policijos bendruomene ir sakau ačiū už susitelkimą ir vienybę bei gebėjimą prisitaikyti prie aplinkybių šiuo ypatingu Lietuvai laikotarpiu“, – teigė R. Požėla.
Gali būti, kad žmonės tuose asmenyse mato didesnę atramą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tai, kad įtakingiausių valstybės tarnautojų ir pareigūnų dešimtuke yra net šeši asmenys iš teisėtvarkos arba teisingumo sričių aiškino tuo, kad greičiausiai respondentai jais pasitiki.
„Greičiausiai visuomenė šios profesijos žmonėse mato didesnę atramą, pasitikėjimo galimybę. Tačiau tai yra tik hipotezė“, – teigė L. Bielinis.
Tai, kad D. Žalimas atsidūrė pirmoje vietoje, politologas aiškino tuo, kad apie jį buvo kilę daugiausiai viešų diskusijų.
„Jo pareigos buvo reikšmingos, ir dėl jo vykusios kovos taip pat buvo labai ryškios ir matėsi. Aš manyčiau, kad D. Žalimo buvimas pirmoje vietoje sietinas su tuo, kad apie jį buvo daugiausiai kalbama, dėl jo buvo daugiausiai diskutuojama ir ginčijamasi“, – sakė L. Bielinis.
Nėra gerai, kad su politiniai ciklais vyksta tokie dideli pokyčiai
Politologo nuomone, nėra gerai, kad su politiniais ciklais matomi tokie dideli pokyčiai valstybės tarnyboje.
„Suprantama, turi vykti pokyčiai, jie visada vyksta. Bet valstybės tarnyba turi turėti veiklos tęstinumo tradicijas. Galų gale, – paprasčiausias institucinės atminties reikalas, pakeitus didžiąją dalį tarnautojų struktūra gali paprasčiausiai pasimesti, prarasti orientyrus, ir vykdyti tokias funkcijas, kurios gali būti tiesiog antraeilės funkcijos – ne esminės“, – teigė L. Bielinis.
Pašnekovo nuomone, valstybės tarnautojų kaita turi būti nuosekli, bet neskubota.
„Nes iš tikrųjų turime suvokti, kad valstybės tarnautojai tai nėra tik biurokratai blogąja ta žodžio prasme. Tai didžiąja dalimi yra tie žmonės, kurie labai atsakingai ir profesionaliai sprendžia daugelį sudėtingų valstybės, visuomenės problemų, ir juos keisti į naujus, dar nepatyrusius ir dar nelabai suvokiančius, kaip išspręsti tas problemas, būtų ne visada gerai“, – sakė L. Bielinis.
Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie tai, kad reikia kelti valstybės tarnybos prestižą. Politologas sutiktų, kad valstybės tarnybai prestižo trūksta.
„Bet ar reikia jį didinti kažkokiais judesiais iš šalies, aš nežinau. Pati valstybės tarnyba arba tarnautojai sukuria tą reputaciją, ir kartu užaugina prestižą. Paprasčiausiai turime tą suvokti ir ne visada kritikuoti vien tik todėl, kad mums netinka arba nepatinka tai, kas daroma,“ – sakė jis.
Dažnai mes tiesiogiai nežinome galutinio tikslo. Valstybės mechanizmas yra daug sudėtingesnis negu privataus žmogaus interesai“, – aiškino L. Bielinis.