Naujienų portalas Delfi, jau septintus metus įgyvendindamas Lietuvos įtakingiausiųjų projektą, tradiciškai skelbia ir didžiausią įtaką Lietuvoje turinčių žiniasklaidos atstovų sąrašą. Šiais metais tiek ekspertų, tiek visuomenės nuomone, pirmoji šio sąrašo vieta atiteko žurnalistui, „Laisvės TV“ įkūrėjui Andriui Tapinui. Pirmą kartą į dešimtuką abiejuose sąrašuose pateko tik savo susikurtame kanale dirbantis Skirmantas Malinauskas.
Kaip ir kasmet, projekte analizuojama tiek plačiosios visuomenės (tyrimą atlieka agentūra „Spinter“), tiek savo sričių ekspertų nuomonė (apklausą vykdo žurnalas „Reitingai“).
Iš septynių dalių susidedantis tyrimas atskleidžia mūsų šalies įtakingiausius politikus, verslininkus ir ekonomistus, tarnautojus ir pareigūnus, visuomenininkus, žiniasklaidos bei popkultūros atstovus.
Nuomonės dėl pirmos vietos sutapo
Pastarieji metai žiniasklaidai buvo itin intensyvūs: visuomenėje buvo didžiulis informacijos, susijusios su pandemijos klausimais, poreikis, taip pat daug dėmesio reikalavo įvykiai Baltarusijoje, migrantų krizė, dėl smarkiai išaugusio dezinformacijos srauto itin daug resursų teko skirti informacijos tikrinimui, padedant žmonėms atsirinkti tarp tikrų ir melagingų žinių.
Vertindami žiniasklaidos atstovus, tiek visuomenė, tiek ekspertai pirmą vietą Lietuvos įtakingiausiųjų sąraše skyrė Andriui Tapinui. Ankstesnių metų tyrimuose ekspertai pirmą vietą net šešis kartus buvo skyrę Edmundui Jakilaičiui, bet jam paskelbus apie pasitraukimą iš politinių aktualijų žurnalistikos, šiemet jis buvo vertinamas visuomeninkų kategorijoje.
Didžioji dalis iš žiniasklaidos atstovų pirmojo dešimtuko taip pat yra kasmet matomi aukščiausiose pozicijose įtakingiausiųjų sąraše. Į jį užkopti šiemet taip pat pirmą kartą pavyko Skirmantui Malinauskui.
Visuomenės nuomone, po A. Tapino įtakingiausia žiniasklaidos atstovė yra Rita Miliūtė, toliau rikiuojasi Rimvydas Valatka, Monika Garbačiauskaitė Budrienė, Daiva Žeimytė Bilienė, Nemira Pumprickaitė, Vytautas Bruveris, Eglė Bučelytė, Skirmantas Malinauskas, Vitas Tomkus.
Ekspertų nuomone, antra didžiausią įtaką turinti žiniasklaidos atstovė yra Monika Garbačiauskaitė Budrienė, toliau seka Rita Miliūtė, Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, Skirmantas Malinauskas, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Vaidotas Beniušis, Nemira Pumprickaitė.
Televizijos įtaka vis dar nenuginčijama
Tyrimų bendrovės „Spinter“ vadovas Ignas Zokas pabrėžia, kad lyginti, per kiek pozicijų kas pakilo ar nukrito, nebūtų visai teisinga, nes sąrašas kasmet yra atnaujinamas – jame atsiranda naujų vardų, o kiti į jį nebepatenka. Visgi, jis pastebi, kad didieji mohikanai nesikeičia ir kasmet pagrindiniai tie patys išlieka aukštose pozicijose.
Kalbėdamas apie S. Malinauską I. Zokas pastebi, kad nors jo pakilimą į dešimtuką galima vertinti kaip tam tikrą naujieną, kai tokia aukšta pozicija atitenka žiniasklaidos atstovui, susikūrusiam savo kanalą, jis primena, kad panašiai anksčiau yra atsitikę ir A. Tapino atveju.
„Juk jis irgi yra, kaip sakoma, pats save susikūręs. Buvo žurnalistu, kūrė projektą, kuris paskui išvirto į televiziją ir taip pat iš tokios nepriklausomos, alternatyvios žiniasklaidos pats susikūrė savo kanalą. Tad toks atvejis nėra visiškai naujas, bet rodo tam tikrą tendenciją, kad, matyt, iš esmės yra ta nepriklausomų žurnalistų-influencerių niša ir galima taip pat sėkmingai funkcionuoti ir turėti tikrai reikšmingą įtaką visuomenėje“, – svarsto jis.
Visgi, I. Zokas konstatuoja, kad televizijoje dirbantys žurnalistai vis dar dažniausiai yra laikomi įtakingiausiais: „Kaip bebūtų, žurnalistai, dirbantys tuose pačiuose naujienų portaluose ir kitose žiniasklaidos priemonėse, jie vis tiek nėra taip matomi ir taip aukštai vertinami“.
Pask I. Zoko, tam tikrą įtaką šių metų rezultatams galėjo turėti ir tai, kad šiemet dėl pandemijos, priešingai nei ankstesnių tyrimų metu, apklausa buvo vykdoma ne gyvai, o telefonu ir internetu.
Žurnalistus prilygina visuomenininkams
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebi, kad žiniasklaidos atstovai dažnai yra matomi ne tik kaip žurnalistai ar žiniasklaidos priemonių vadovai, bet ir kaip visuomenininkai ar pop kultūros atstovai.
„Pavyzdžiui, E. Jakilaitį, kuris pernai prieš rinkimus pasakė, kad traukiasi iš žiniasklaidos, tad buvo perkeltas į visuomenininkų būrį, žmonės pastabose rašė vis tiek norintys perkelti į žiniasklaidos pusę. O žiniasklaidos atstovus, nesvarbu, ar tai būtų Tapinas, Valatka, Malinauskas ar Makaraitytė, rašydavo tarp visuomeninkų ir pop kultūros atstovų. Kitaip tariant, tie žmonės jau vertinami nebe vien kaip žiniasklaidos atstovai, bet kaip kažkokie influenceriai, nuomonės formuotojai. Man atrodo, tokiu atveju reikėtų žiniasklaidos atstovams labai įvertinti savo atsakomybę, nes kiekvieno žodžio, veiksmo, sprendimo, to, ką jie pasako ir kokią žinią transliuoja, atsakomybė labai išauga“, – komentuoja G. Sarafinas.
„Visai žiniasklaidai kartu, ne vien įtakingiausiams, reikėtų apmąstyti, kad žmonės juos įvertina kaip įtakingus. Bet įvertinus kitas apklausas tu matai, kad ypatingai šito priešinimo, kuris vyksta paskutinį pusmetį, metu, kai turime žmonių atakas prieš žurnalistus, kai žmonių nepasitenkimas ir nepasitikėjimas žiniasklaida yra stipriai išaugęs, visam mūsų cechui ir visai mūsų gildijai tai transliuoja žinią, kad visa žiniasklaidos sistema važiuoja kažkaip ne ta linkme kaip visuomenė tikėtųsi ar įsivaizduotų. Tai irgi ženklas visoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant įtakingiausius žiniasklaidos atstovus, kad tas savo įtakos panaudojimas kartais duoda neigiamų rezultatų, o man norėtųsi ir svajotųsi, kad įtakingiausieji asmenys, kas jie bebūtų – ar politikai, ar žiniasklaidos atstovai, ar tarnautojai – savo įtaką panaudotų maksimaliai kilniems tikslams, įkvėptų žmones didingiems darbams, gražiam valstybės kūrimui, o ne destrukcijai“, – sako jis.
„Tos destrukcijos ir nepagarbos vieni kitiems pastarąjį pusmetį iš visur kunkuliuoja labai daug. Tai žmonės, kurie turi įtaką, galėtų kažkaip ją panaudoti kilniems tikslams ir siekiams, kaip, pavyzdžiui, būdavo koks prezidentas Valdas Adamkus, kuris sugebėdavo žmones jungti, o ne skaldyti, o dabar visuose lygmenyse vyksta skaldymasis ir įtakingiausieji prie to irgi prisideda“, – pastebi G. Sarafinas.
Tai, kad sąraše į aukštas pozicijas kyla „youtuberiai“ ir apskritai auga interneto žiniasklaidos vaidmuo, pasak G. Sarafino, didžiąja dalimi lemia miestų gyventojai.
„Mes matome, kad regionuose tai dar nėra labai išplitę, nes balsuoja ir, pavyzdžiui, merai ar vicemerai – jiems tie asmenys dar neatrodo labai įtakingi. Bet miestų gyventojai, vadinamasis elitas, jiems tai tampa įdomu, jie domisi, užsisakinėja ir perka. Tad kalbant apie S. Malinauską ar panašius, nors dabar daug kas metasi į šitą grupę, bet tokių labai prasimušusių, kurie turėtų labai daug sekėjų, galinčių mokėti už tą žiniasklaidos turinį, kitiems be S. Malinausko kol kas nepavyksta proveržio padaryti“, – kalba G. Sarafinas.
Vien socialinių tinklų nepakanka
Pats S. Malinauskas neslepia maloniai nustebęs, kad šiemet buvo taip aukštai įvertintas tiek ekspertų, tiek visuomenės.
„Bet aš manau, kad pirmiausia, kai mes kalbame apie įtaką arba panašius dalykus, žmonės turbūt renkasi dažniausiai matomus, atpažįstamus veidus. Tai tie žmonės, kurie yra dažniausiai kalbinami tuose pačiuose portaluose, tradicinėje medijoje, jie labai dažnai yra vertinami kaip žmonės, turintys vienokią ar kitokią įtaką. Tad be jokios abejonės, nors socialiniai tinklai arba „Youtube“ prisideda prie žinomumo, bet manyčiau, kad jei būtų tik šis kanalas ir nebūtų nieko aplink, būtų žymiai sudėtingiau. Aš gana aiškiai matau skaičius: sakykime, mano kanalą Lietuvoje bent vieną kartą yra pažiūrėję apie 350 tūkst. žmonių, o tai tikrai nėra tokia auditorija kaip, pavyzdžiui, televizijos arba portalų. Bet kadangi taip atsitinka, kad tu daliniesi informacija, savo požiūriu, savo pozicija, o paskui tai yra įdomu ir tradicinei medijai, tokiu būdu tu gauni žymiai didesnį matomumą: tai labai stipriai nulemia visuomenės nuomonę, matyt, ekspertų taip pat“, – svarsto jis.
„Aš šiaip labai džiaugiuosi patekdamas į šį sąrašą – prieš tai esu patekęs į valstybės tarnautojų sąrašą, kai dirbau premjero patarėju, bet aš suprantu, kad man tiesiog taip susidėliojo gyvenimas, kad aš visą laiką jį gyvenau labai viešą. Ir dirbdamas žurnalistu, ir patarėju, ir dabar. Aišku, aš niekada nebuvau taip aukštai, tai šiek tiek ne tik stebina, bet ir įpareigoja iš tikrųjų saugoti savo reputaciją: jei jau tave kažkas mato, žiūri ir įsiklauso, turi bent jau pasistengti, kad ta informacija, kurią teiki, nebūtų melagiena, neverstų žmonių daryti nusikaltimų ir panašiai. Aš apie tokius dalykus irgi gana daug galvoju, kad tu gali iš tikrųjų greitai susikurti populiarumą, bet didelis klausimas yra, ką daryti toliau. Juk yra žmonių, kurie šiandien labai greitai tokį populiarumą susikuria kartais labai radikaliomis priemonėmis, bet man atrodo, kad tai savaime jokiu būdu nėra tikslas. Jei tu esi socialiniuose tinkluose, nes tavo tikslas yra artimiausi rinkimai ir panašūs dalykai, tai būtų nelabai gerai“, – kalba jis.
S. Malinauskas priduria taip pat puikiai suprantantis, kaip, dirbant blogeriu „Youtube“, viskas yra laikina: „Tą galiu pasakyti labai atvirai: gali būti, kad po metų manęs nebus ne tik dešimtuke, bet ir šimtuke. viskas priklauso nuo to, kiek esi įdomus, o gali būti ar kažkokia klaida, ar gal sušlubuos sveikata ar dar kas nors atsitiks, tu dingsi iš viešumos ir tave žmonės greitai pamirš. Tai aš tiesiog į tai žiūriu šiek tiek kaip į žaidimą, bet, aišku, būti pastebėtam visą laiką yra labai malonu“.
Įžvelgia neraminančias tendencijas
S. Malinauskas pats sako šiuo metu pastebintis įvairius žiniasklaidoje vykstančius pokyčius.
„Vienas iš tų pokyčių šiuo metu turbūt yra akivaizdus ir labai neraminantis. Dabar, kai išgyvenama daug krizių, ar jos būtų susijusios su nelegalais, ar su skiepijimosi klausimais, ar su žmonėmis, kurie kuria naujus destruktyvius politinius judėjimus, kurių tikslas yra sugriauti nepasakant, ką pastatysi vietoje to, mes matome, kad yra jėgos, kurios labai sąmoningai meluodamos, dezinformuodamos pradeda žmones nuteikinėti prieš tradicinę žiniasklaidą, arba prieš jiems nepatinkančius blogerius ir panašiai. Mes tą tendenciją matome labai stipriai, pavyzdžiui, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – kalba jis.
„Šiandien mes matome, kad pasitikėjimas žiniasklaida mažėja, ir nors tai yra visiškai natūralu, ir tai, kad žmonės yra kritiški, yra puiku, bet jie nesupranta žodžio žiniasklaida prasmės. Jie išsirenka sau naujus autoritetus kažkur socialiniuose tinkluose, kurie yra tiesiog labai prastos reputacijos, turintys kriminalinę praeitį, teisti, sėdėję ir meluojantys – o jų akyse tai yra lygiai ta pati žiniasklaida. Jie pasirenka tokį informacijos šaltinį vietoj to, kuris atrenka informaciją ir ją patikrina“, – pastebi jis.
„Dar vienas dalykas, kuris, mano galva, labai ryškiai matosi, tai, kad žmonės pradeda nebesuprasti žurnalisto darbo funkcijų. Pavyzdžiui, tu nueini į socialinius tinklus ir ten yra pačių įvairiausių kažkokių sąmokslų teorijų, ir tada jie sako, o kodėl tokie dalykai, kokie nors marginalūs veikėjai neaptarinėjami tradicinėje žiniasklaidoje? Jie nesuvokia, kad žurnalisto funkcija yra atrinkti, patikrinti informaciją, nepateikinėti visko iš eilės meluojant. Tai iš tiesų yra matomas tektoninis lūžis, kai ta labiau išsilavinusi, kritiškesnė visuomenės dalis, labiau pasitikinti autoritetingais šaltiniais, turinčiais gerą reputaciją, staiga atsistoja prieš tą visuomenės dalį, kuriai pakanka tiesiog pasakyti, žiūrėkit, mus skiepijant sučipuos ir mums dabar reikia eiti prie Seimo daužyti langus, ir žmonės eina, nesusimąstydami, gal net ir galvodami, kad jie gera daro“, – komentuoja S. Malinauskas..
Tapinas: po pandemijos grįš ir pasitikėjimas žiniasklaida
Įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu tiek visuomenės, tiek ekspertų nuomone išrinktas A. Tapinas svarsto, kad tokio įvertinimo turbūt sulaukė ne tik dėl tiesioginės veiklos, bet ir dėl vykdomų visuomeninių akcijų. „Šį kartą man ypatingai smagu, kad ekspertų ir visuomenės nuomonė sutapo“, – sako jis.
Kalbėdamas apie žiniasklaidos situaciją, A. Tapinas sako, kad ji darosi vis labiau fragmentuota: „Tai yra neišvengiamas procesas, todėl, kad iš principo dabar vienas žmogus gali tapti žiniasklaida. Mes matome pačių įvairiausių pavyzdžių, tą patį S. Malinauską, kuris štai yra abiejuose dešimtukuose, ir tam tikra prasme jis yra žiniasklaidos priemonė, mes matome galbūt mažiau gerų pavyzdžių, tai yra kitų žmonių arba įmonių, tokių, kurios labiau užsiiminėja turbūt melagienų kūrimu, ir jos dabar yra ypatingai aktyvios – turbūt nespėja kiti kolegos ir tikrinti jų pareiškimų, ypatingai, kas susiję su vakcinomis, skiepais, pasieniečiais ir kitomis mūsų valstybės problemomis. Tad tas suaktyvėjimas yra labai aiškiai matomas, ypatingai socialininėje erdvėje.
Taip pat, manau, prisideda ir tai, kad informacinis fonas intensyvėja – iš tiesų turbūt nebeliko vienos aiškios linijos ir žmonės gaudami labai skirtingą informaciją pasimeta. Turbūt tas pasitikėjimas mažėja dėl to, kad viena žiniasklaidos priemonė tau sako, kad dangus yra žydras, o kita, kad jis yra toks raudonos spalvos, tai gal dėl to ir mažėja pasitikėjimas“, – pastebi A. Tapinas.
Visgi, jis tiki, kad tai yra laikini ir išsprendžiami klausimai.
„Apskritai turbūt krizinėje situacijoje tas fragmentavimasis yra neišvengiamas. Bet krizės yra laikinas dalykas, mes iš jų išbrisime – tikrai išeisime iš Covid krizės, tikrai pasiskiepysime, mes tikrai po truputėlį susitvarkysime su tuo visuomenės pasipriešinimu, kuris, manau, irgi yra laikinas, ir pradėsime daugiau dėmesio kreipti į dalykus, kurie yra svarbūs universaliai visiems, ar tai būtų mūsų ekonomika, ar mūsų gerovės valstybės siekimas. Ir manau, kad kai mes grįšime į normalų gyvenimo ritmą, turbūt atsistatys ir tas pasitikėjimas žiniasklaida: žmonės gal išeis iš krizės truputį pasimokę, kuo galima tikėti, kuo ne. Juk vis tiek kažkada paaiškėja, kas meluoja, kas ne: negali meluoti visą laiką, išsigalvoti – kažkada vis tiek tave sugauna, ir aš manau, kad žmonės į tai atkreips dėmesį.
Aišku, niekada nebus tokio pasitikėjimo žiniasklaida kaip buvo anksčiau, bet čia turbūt irgi yra natūralus procesas, kai kiekvieną dieną žiniasklaidos priemonių, ar žmonių, kurie tampa žiniasklaidos priemonėmis, daugėja. Tad kai mes išeisime iš tos krizės ir truputėlį visi nusiraminsime, giliai pakvėpuosime ir pamatysime, kad galbūt daug kas iš to dabartinio susipriešinimo buvo laikini dalykai, iššaukti pandemijos, manau, grįš ir pasitikėjimas“, – prognozuoja jis.
