Delfi pradeda skelbti jau aštuntus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Šis unikalus tyrimas padeda suprasti, kokie žmonės daro didžiausią įtaką mūsų valstybei ir visuomenei. Pirmoje ciklo dalyje – įtakingiausi 2022-ųjų politikai.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Septynių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.
Elito lyderių dešimtuke – pokyčiai: daug lėmė ne tik karas
Jei 2021 metais pasaulį toliau kausčiusi pandemija atrodė kaip užsitęsusi neganda, kurią pagaliau tikimasi nugalėti, tai 2022-aisiais koronavirusas ne tik po truputį vėl atsigauna, bet vasario mėnesį prasidėjo dar viena katastrofa – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Nemaža dalimi dėl jo išsivystė ir eilė kitų problemų, pradedant rekordine infliacija, energetikos bei kitomis krizėmis.
Politikų gebėjimai imtis atsakomybės, siūlyti savo sprendimus bei alternatyvas ir kiti įvairūs veiksniai lėmė rezultatus šiuose įtakingiausiųjų rinkimuose. Lyderių dešimtuko pokyčiams įtakos taip pat turėjo ne tik karas, bet ir migrantų krizė bei „valstiečių“ skilimas, po kurio atsirado nauja politinė jėga – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Vertinant bendrus elito balsus, įtakingiausiųjų sąrašo pirmieji du lyderiai nesikeičia. Kaip ir ankstesniais metais, elitas labiausiai įtakingu asmeniu laiko premjero pareigas einantį žmogų. Šiemet ir praėjusiais metais tai – Ingrida Šimonytė. 2020-aisiais juo buvo tuometis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.
Antroje vietoje – šalies vadovas Gitanas Nausėda, o trečioje – pokyčiai: 2021-aisiais penktoje vietoje buvęs konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakilo į trečią vietą, iš kurios į ketvirtąją nusileido Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tiesa, skirtumas tarp šių politikų tėra trylika balsų.
Penktoje elito renkamo įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus, o šeštą vietą užima profesorius Vytautas Landsbergis. Šie politikai, lyginant su 2021-aisiais, apsikeitė vietomis, tačiau balsų skirtumas yra minimalus.
Septintoje vietoje, kaip ir praėjusiais metais, rikiuojasi buvusi valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė, aštuntoje – ekspremjeras Saulius Skvernelis. Šioje vietoje pernai buvęs „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis šiemet elito sąraše yra šešioliktas.
Šiais metais į devintą vietą iš 24 vietos pernai pakilo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, o dešimtuką užbaigia anksčiau penkioliktas buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 2021 m. devintoje ir dešimtoje vietose buvo Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei S. Skvernelis.
Apklausoje dalyvavę elito atstovai galėjo įrašyti ir savo siūlomas pavardes, kurių nėra sąraše. Čia elito atstovai minėjo socialdemokratą Liną Jonauską, filosofę Nida Vasiliauskaitę, ekonomistą, disidentą Antaną Terlecką, Alytaus merą Nerijų Cesiulį, Palangos merą Šarūną Vaitkų, Kazlų rūdos merą Mantą Varašką, parlamentarus Ričardą Jušką, Eugenijų Sabutį, Joną Pinskų, Liną Slušnį, Giedrių Surplį.
Vadinamosios elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Delfi sakė, kad šiemet apklausą atlikti buvo įdomu, nes respondentų aktyvumas buvo didelis dėl, jo vertinimu, jautraus įvairių krizių konteksto.
„Žmonės karo sąlygomis yra labiau susijaudinę ir buvo aktyvesni“, – komentavo sociologas.
G. Sarafinas akcentavo, kad elito nuomonę apie įtakingiausius politikus labai smarkiai lemia asmeninės simpatijos ar antipatijos, politinės priklausomybės.
„Nesvarbu, kokias jie pareigas užimtų – ar patys būtų ministrai, ar merai, – jie kartais dirbtinai linksta balsuoti už savus arba už tuos, kuriems prijaučia“, – paaiškino pašnekovas.
Apklausą atlikusio žurnalo atstovas taip pat pasakojo, kad nuo pat tyrimo pradžios elitas aiškiai išskyrė, jog, jų vertinimu, I. Šimonytės įtaka yra didesnė nei G. Nausėdos.
„Kai stebi raidą, ji dramatiškai atsiplėšė nuo prezidento G. Nausėdos. Iškart aplenkė, „nuvažiavo“ be jokių variantų pasivyti. Žmonės mato, kad jos įtaka ir galia pati didžiausia visomis kryptimis, apimtimis. Nors Konstitucija bei valstybės sąranga tarsi sako kitaip, bet realybė elito atstovams rodo kitokį vaizdą“, – sakė G. Sarafinas.
Jo teigimu, elito atstovai iš regionų labiau buvo linkę atiduoti balsus už R. Karbauskį, S. Skvernelį, įrašyti savo siūlomų įtakingų politikų pavardžių. Tai, anot eksperto, taip pat sietina daugiau su asmeniniu palankumu.
Visuomenės ir elito nuomonė sutampa iš dalies
Vertinant visuomenės balsus, jie su elito sąrašo pirmuoju dešimtuku sutampa iš dalies – pavardės praktiškai tos pačios, bet skiriasi jų eiliškumas. Pirmoje vietoje čia, kaip ir pernai, – prezidentas G. Nausėda, kurį prie įtakingiausiųjų priskyrė 49,4 proc. respondentų. Antroje vietoje tradiciškai rikiuojasi ministro pirmininko pareigas einantis asmuo, taigi šiemet čia – premjerė I. Šimonytė, gavusi 45,1 proc. apklaustųjų.
Visuomenės vertinimu, trečioje įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, kuri sulaukė 28,3 proc. respondentų palaikymo. Praėjusiais metais D. Grybauskaitė šiame tyrime buvo septintoje vietoje.
Ketvirtoje įtakingiausių politikų vietoje šiais metais, visuomenės nuomone, yra buvęs prezidentas Valdas Adamkus, penktoje – profesorius Vytautas Landsbergis. Tiesa, įvertinus galimą 3,1 proc. paklaidą, 3-5 vietų rezultatai iš esmės yra tapatūs.
Šeštoje vietoje rikiuojasi parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, kurią prie įtakingiausių politikų priskyrė 25,1 proc. respondentų, septintoje – TS-LKD lyderis G. Landsbergis.
Aštuntas, pagal visuomenės balsus, šiemet šiame sąraše yra buvęs premjeras S. Skvernelis, devintas – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Dešimtuką užbaigia pernai 8 vietoje buvęs LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
Apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas paaiškino, kad, kaip ir visada, turintieji formalią valdžią politikai yra šio sąrašo viršūnėse, nes visuomenės akyse išlaiko didžiausią įtaką.
„Postas ir suteikia tam tikros galios įrankius, ir tą pačią įtaką, tad natūralu, kad prezidentas bei ministrė pirmininkė yra sąrašo viršuje“, – sakė ekspertas.
Taip pat, pasak jo, nereikėtų stebėtis, kad į lentelės viršų kyla šiuo metu aktyviausi ministrai bei opozicijos atstovai kaip S. Skvernelis ar R. Karbauskis.
„Arūnas Dulkys, kaip ir visi, kurie buvo susiję su kovidu, nepaisant to, kad lyg nesibaigia šis dalykas, pakrito. Žmonės priprato, praėjo didžiausios baimės, tad susidomėjimas bei įtakos suvokimas yra atslūgęs“, – argumentavo I. Zokas.
Sociologas taip pat pastebėjo, kad visuomenės reitinguotame sąraše gana aukštai – 15-oje vietoje – yra vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Taip tikriausiai yra įvertinus visą kontekstą: valstybės saugumo, civilinės saugos poreikius, buvusius Baltarusijos sienos dalykus, bet šiaip daugumo ministrų pozicijos tradiciškai yra pakankamai silpnos. Norėtųsi stipriau matyti, nes jie šiandien turi tos galios įrankius savo srityse“, – konstatavo „Spinter tyrimų“ vadovas.
Lyderių pozicijų kaita rodo nepalankias tendencijas kelioms partijoms
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas, komentuodamas tyrimo rezultatus, paaiškino, kad natūralu, jog vadinamojo elito atstovai premjerę vertina kaip įtakingesnę nei prezidentą.
„Ekspertai supranta, kad realiai ministras pirmininkas turi daugiau galių, (…) o visuomenė mano, kad prezidentas yra pirmoje vietoje, kadangi jis prezidentas. Čia nieko nuostabaus“, – Delfi sakė ekspertas.
V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį į visuomenės vertinimą, kuriuo A. Anušauskas yra aukščiau už socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Ši politikė sąraše yra vienuolikta.
„Karbauskis ekspertų apklausoje jau neįeina į dešimtuką, o buvo aštuntas. Taip pat pastebėjau, kad A. Armonaitė dingo iš pirmo dešimtuko šiais metais. Žinome Laisvės partijos reitingus, kurie jau 5 proc. nesiekia kartu su Darbo partija, tai rodo tam tikras tendencijas“, – kalbėjo MRU ekspertas.
Panašius požymius įžvelgė ir G. Sarafinas.
„Galingai krito Armonaitės įtaka. Panašu, kad ji gal ne tas temas akcentavo, kas žmonėms labiau rūpėjo. Krito beveik šimtu balsų, palyginus su pernai. Tai rodo, kad raida vyksta“, – pasakojo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
V. Dumbliauskas pastebėjo, kad ir vadinamojo elito, ir visuomenės reitinguoti įtakingiausių politikų sąrašai praktiškai sutampa – skiriasi tik pavardžių eiliškumas.
„Visi verdame toje pačioje košėje“, – įvertino politologas.
Taip pat, pasak pašnekovo, tam tikrą dėsningumą rodo ir tai, kad S. Skvernelis abiejų sąrašų pirmuose dešimtukuose yra aukščiau R. Karbauskį.
„Apskritai manau, kad S. Skvernelio partija po truputį, nes dar du metai iki Seimo rinkimų, turėtų išstumti „valstiečių“ partiją. „Valstiečiai“ jau dabar su klaustuku – šiek tiek virš 5 proc., bet dar yra du metai. Aišku, čia toks būrimas iš kavos tirščių“, – svarstė V. Dumbliauskas.
Kad R. Karbauskio bei S. Skvernelio „apsikeitimą“ šio tyrimo rezultatų lentelėje lemia politinės arenos pokyčiai, sakė ir I. Zokas.
„Tai priklauso nuo tendencijų. Šiuo atveju, Karbauskio partija pastaruosius metus buvo daužoma, blaškoma, skaidoma ir ėjo silpnėjimo tendencija: buvo daugelio labai matomų, ryškių bendražygių pasitraukimas, Skvernelio atsitraukimas. Skvernelis ne tik atsiskyrė, bet yra pakilimo bangoje, nes yra vienas iš ryškiausių opozicijos politikų“, – priminė jis.
Visuomenei patinka stiprios asmenybės: buvusi prezidentė šiame sąraše pakilo
Į akis krenta ir tai, kad visuomenės sąraše į trečiąją vietą iš septintos pakilo buvusi prezidentė D. Grybauskaitė. Politologo vertinimu, tai yra susiję su šiais metais suaktyvėjusiais politikės komentarais.
„Ji šiais metais labai laiku ir vietoje kritiškai pakomentavo Vyriausybės veiksmus. Žmonėms patinka stiprios asmenybės. Mes neturime stiprių asmenybių dabar. Šiaip Šimonytė stiprus žmogus, bet ji kažkaip to neparodo. Apskritai šiai Vyriausybei su komunikacija prastai, o D. Grybauskaitė tai parodė keliais feisbuko įrašais, kuriuos paskui visi citavo. (…) Tai užkabino visuomenės stygą, nes visuomenė to pasigenda“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tuo pačiu ekspertas atkreipė dėmesį, kad trys buvę šalies vadovai yra įtraukti į abiejų sąrašų pirmąjį dešimtuką: ir V. Adamkus, ir D. Grybauskaitė, ir V. Landsbergis.
„Tai savotiškai įdomu, savotiška pagarba mūsų buvusiems lyderiams. Matosi tęstinumas ir ekspertų, ir visuomenės sąmonėje. Buvę valstybės vadovai figūruoja visuose – ir pernai, ir šių metų – sąrašuose“, – akcentavo MRU politologas.
G. Sarafinas pastebėjo, kad, nepaisant to, buvusių vadovų įtakos vertinimas, elito požiūriu, šiek tiek mažėjo.
„Žmonės už juos didele dalimi atiduoda balsus ne dėl jų įtakos, nes ji tikrai mažesnė nei dabar esančių pareigose, bet iš pagarbos“, – kalbėjo jis.
I. Zokas taip pat sakė, kad buvusių valstybės vadovų atsiradimas tokių sąrašų pirmuosiuose dešimtukuose labiausiai yra dėl jų turimo moralinio autoriteto.
„Pirmiausia dėl to suvokiamas jų įtakos svoris. Jei žmogus, kuris turėjo didelį autoritetą, yra žinomas visuomenėje, vėl pradeda aktyviau reikštis, į jį atkreipiamas dėmesys. Tai, matyt, čia taip atsitiko su D. Grybauskaite“, – akcentavo sociologas.
Tai, kad G. Landsbergis, nors ir nedideliu balsų skaičiumi, aplenkė Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen bei tai, jog į pirmąjį dešimtuką patenką krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, pasak V. Dumbliausko ir G. Sarafino, lėmė karo kontekstas. Be to, į elito reitinguoto sąrašo dešimtuką dėl to taip pat, kaip pažymėjo jie, pateko ir L. Kasčiūnas.
Apibendrindamas vadinamosios elito grupės balsų rezultatus, G. Sarafinas teigė, kad galima aiškiai matyti, jog visuomenės susiskaldymas yra gana ryškus.
„Vieni už tą „sisteminę“ dalį, kiti – prieš. Gavau įvairias pastabas, kodėl vieni neįtraukti – pavyzdžiui, I. Vėgėlė. Jis buvo vienose pareigose, dabar jau matosi, kad galbūt yra kitokių, politinių minčių. Apskritai buvo nemažai šį kartą žmonių, kuriuos sunku kažkur įrašyti. Taip dar nei vienais metais nebuvo. Čia trys priežastys: karantinai, „Šeimų maršai“ ir karas Ukrainoje tuos žmones stipriai paskaldė visomis prasmėmis“, – pridūrė pašnekovas.
