Aštuntus metus iš eilės Delfi drauge su įvairių sričių elito atstovais ir visuomene renka bei skelbia įtakingiausius Lietuvos žmonės. Šiandien pristatome popkultūros sąrašą – visuomenė ir savo sričių ekspertai rinko pramogų, kultūros bei mados pasaulio įtakingiausius asmenis. Šiemet čia matyti ryškūs pokyčiai, kuriuos, kaip teigia ekspertai, lėmė ir pasaulį supurtę įvykiai.
Lyderių trejetukas nepakito
Anot Lietuvos žmonių, 2022-aisiais įtakingiausiu asmeniu tarp popkultūros atstovų tapo Arūnas Valinskas – jis pirmąją vietą lentelėje užima jau trečius metus iš eilės. Tačiau ekspertų, kitaip dar vadinamo elito, nuomone, šou verslo atstovas įtakingiausiųjų sąraše yra trečias ir tai yra dviem pozicijomis aukščiau, nei pernai.
Elitas nubalsavo, jog įtakingiausias šių metų popkultūros žmogus – atlikėjas Andrius Mamontovas, tuo tarpu tyrimų bendrovės „Spinter” surengtos apklausos rezultatais jis liko trečias. Tiesa, šia pozicija jis gali didžiuotis jau ne pirmus metus. Ekspertų lentelėje antroji vieta atiteko Marijonui Mikutavičiui, kuris šiemet pakilo per vieną poziciją aukštyn, o tauta jam skyrė taip pat antrąją vietą.
Elitas Haroldui Mackevičiui skyrė ketvirtą vietą – dar pernai garsus TV prodiuseris karaliavo antroje pozicijoje. Lietuvos žmonės „Dviračio žinių“ kūrėjui skyrė tik 21-ąją poziciją – pernai H. Mackevičius čia buvo 19-tas.
Ketvirtasis, liaudies nuomone, liko Andrius Užkalnis, ekspertų balsavimu rašytojui skirta 6-oji pozicija.
Į penketuką pateko ir pernai metais elito lentelėje debiutavęs 4-tuoju numeriu, o pagal visuomenės balsą 7-tas likęs „G&G Sindikato” narys, Šaulių sąjungai priklausantis Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Šiemet ekspertai jam skyrė penktąją vietą, o apklausoje dalyvavusių žmonių nuomone atlikėjas liko devintas.
Elito nuomonės tyrimą portalo „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“. Jo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas įsitikinęs, kad popkultūros pirmąjame penketuke esantys žmonės turėtų padaryti išties grubias klaidas, kad būtų iš sąrašo išstumti. Tačiau, pasak G. Sarafino, jie yra patyrę vilkai ir įprastai tokių klaidų nedaro.
„Kalbant apie popkultūros sektorių, galima pastebėti, kad čia eiliškumas keičiasi mažiausiai. Žvelgiant į politiką, verslą ar valstybės tarnybą – ten daug kas priklauso nuo užimamų pareigų, postų. Popkultūroje – nieko panašaus. Jei pažvelgtume į pirmąjį šešetuką, pamatytume, kad iš principo kasmet lieka tos pačios pavardės, tik jos tarpusavyje kartais keičiasi. A. Mamontovas, M. Mikutavičius, A. Valinskas lyderių topuose šmėžuoja metai iš metų. Matyti jų kone viso gyvenimo įdirbis, profesionalumas, autoritetas. Jų įtaka formavosi ilgai, – įsitikinęs G. Sarafinas. – Popkultūroje įtaką lemia ne užimamas postas, kaip tai galima pastebėti politikoje ar versle, bet tam tikri įvykiai, pavyzdžiui tokie, kaip „Eurovizija“, grandiozinis muzikos ar kino reiškinys.“
Neretai visuomenės ir ekspertų vertinimai išsiskiria, pasak reputacijos agentūros „Winning“ vadovo Andriaus Baranausko, taip yra todėl, nes žmonės įtakingus asmenis vertina ne pagal vienodus kriterijus.
„Visuomenė dažniausiai renkasi tuos žmones, kuriuos myli ir atpažįsta, dažniausiai manoma, kad žinomas žmogus yra įtakingas. Kalbant apie elitą, jame yra apibrėžtas ratas žmonių, kurie, mano nuomone, stengiasi ne tik vadovautis matomumo faktoriumi, bet kartu stengiasi įvertinti, ką žmogus nuveikė per pastaruosius metus, lygina kandidatus tarpusavyje, jų darbus ir stengiasi pateikti tokį vertinimą, kuriame atsispindėtų to verti žmonės“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
„Į įtakingumą įeina labai daug dalykų. Pavyzdžiui, įtaką visada duoda valdžia ir galia, tiesa, šie dalykai nėra tapatūs – žmogus, kuris turi valdžią, nebūtinai turi galią ir atvirkščiai. Įtaką taip pat suteikia reputacijos kapitalas, žmonių pagarba, ar visuomenė įsiklauso į šį žmogų, taip pat žinomumas. Juk galima labai gerbti žmogų, bet jei jis žinomas tik siaurame rate, jo įtaka nebus didelė. Lygiai taip pat jei esi žinomas, dar nereiškia, kad esi įtakingas, galintis paveikti kito žmogaus nuomonę įvairiais klausimais, tam reikia ir kitų sudedamųjų, pavyzdžiui, valdžios resursų, ekonominės galios, autoriteto, reputacijos, pasitikėjimo. Įtakingumui neužtenka tik to fakto, kad esi žinomas. Tai yra kelių dalykų kombinacija“, – pridūrė ilgametis komunikacijos specialistas.
Jau keleri metai iš lentelės aukštumų, tiek ekspertų, tiek visuomenės nuomone, nesitraukia A. Valinskas, A. Mamontovas ir M. Mikutavičius. Kokia šių garsių vyrų paslaptis?
„Šie pavyzdžiai rodo, kad neužtenka būti vien žinomu ar talentingu, reikia ir nuolatinių pastangų. Šie žmonės savo srityje dirba labai daug metų, kitas dalykas – jie yra labai daug ką nuveikę, savo talento neiššvaistė, jo dėka kūrė darbą ir kiekvienas iš šių asmenų tai darė dešimtmečius. Kadangi jie tiek metų sugeba išlikti dėmesio centre, tai tos pastangos duoda rezultatą, kuris žmonėms patinka. Jie sugeba duoti kažką žmonėms, pavyzdžiui, pramogą. Tai yra masinės popkultūros atstovai, kurie yra verti didelės pagalbos vien už tai, kad daug metų deda pastangas ir nuolat sugeba nesikartoti, išlikti įdomiais. Su šiais žmonėmis išaugo ištisos kartos, dėl jų pačių nuopelnų juos žino labai platus spektras žmonių ir dėl to jie yra laikomi įtakingais“, – pastebėjo A. Baranauskas.
Ilgi įrašai socialiniuose tinkluose, aktyvūs pasisakymai spaudos priemonėse apie karą Ukrainoje išties padėjo aukščiau paminėtiems popkultūros atstovams. G. Sarafinas įsitikinęs, kad kelis balus žmonės jiems prideda ir už įsitraukimą į aktualius, visam pasauliui svarbius klausimus.
„Įtaka popkultūros sektoriuje – įvairiapusė. Labai svarbus šių žmonių žodis ir poveikis jaunajai kartai. Jaunimui išties svarbu, kaip jie mąsto, ką sako ir ką daro – jie dažnu atveju suklūsta, išgirsta, pamato. Vis tik ne kiekvieno interneto šnekėtojo žodis turi poveikį“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Sąraše – vos kelios moterys
Ekspertų lentelėje į dešimtuką, kaip ir pernai, pateko vos dvi moterys – šiemet „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavusi Monika Liu, kuri užėmė 8-tą vietą ir Justė Arlauskaitė-Jazzu, šiemet likusi 10-toji. Tuo tarpu liaudies balsas lėmė, kad Beata Nicholson užėmė garbingą 5-tąją vietą (ekspertų nuomone ji liko 11-ta), o J. Arlauskaitė-Jazzu žmonių balsavimu liko 8-ta. Pernai tarp moterų įtakingiausiųjų popkultūros sąraše karaliavusi Edita Mildažytė šiemet čia nepateko išvis.
Tai, kad įtakingiausių popkultūros sąraše moterų pavardžių yra vos kelios komunikacijos specialistas A. Baranauskas vertina kritiškai.
„Manau, kad čia yra labai geras klausimas sociologams ar visuomenės mokslininkams, nes pats faktas, jog tokia tendencija matoma jau ne pirmus metus rodo, kad tai yra iš tikrųjų verta tema disertacijoms ar tyrimams.
Mano nuomone, didelė dalis atsakymo yra tame, kad, iš vienos pusės, moterys vis dar turi mažesnes galimybes. Iš kitos pusės, mes tikrai dar turime patriarchalinės visuomenės palikimą. Pažiūrėkime, koks yra vyrų ir moterų santykis Seime ar sėkmingiausiųjų verslų sąraše. Turime daug moterų, kurios yra padariusios didžiulius nuopelnus Lietuvai ir mes gana dažnai matome, kad jos neretai naudoja tuos elgesio ar charakterio bruožus, kuriuos visuomenė tradiciškai yra įpratusi matyti vyruose, pavyzdžiui, ryžtingumas, tvirtumas, konkretus kalbėjimas, griežtas tonas. Matoma, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ar premjerė Ingrida Šimonytė nedemonstruoja tų vadinamųjų tradicinių moteriškų savybių, pavyzdžiui, švelnumo. Noriu pabrėžti, kad tiek šias, tiek kitas savybes gali turėti visos lytys, tačiau visuomenė neretai žiūri į tai stereotipiškai. Kalbant apie socialinius vaidmenis, žmonės yra įpratę matyti vyrą, kuris gali trenkti kumščiu į stalą. Lietuva nesibaigia Gedimino prospektu ar Vilniumi, mūsų šalyje iki šiol dažnai manoma, kad moteris turi kūrenti namų židinį, todėl moterys, kurios išlieka įtakos zonoje, yra tarsi priverstos dalinai perimti tuos bruožus, kurių visuomenė tikisi iš lyderių. O lietuviai ilgus metus lyderį matė kaip vyrą. Gerai, kad tai keičiasi, bet manau, kad ir šis tyrimas rodo, jog pokyčiai vyksta ne taip jau greitai.
Nesvarbu, ar kalbėsime apie politiką, verslą ar popkultūrą, mūsų visuomenė yra ta pati. Tai yra mūsų visų atspindys, žmonės, kurie čia užaugo. Kiekvienas iš mūsų turime tą įspaudą, net jei mums jis ir nepatinka. Mes galime neigti stereotipus, tuos tradicinius modelius, bet jie yra. Įtakingiausiųjų sąrašas yra geras signalas panagrinėti, kodėl taip yra. Be to, ši situacija rodo, kad dar tikrai turime ką nuveikti. Tai, kas įstrigę nuo seno, sunku pakeisti. Mes esame pirma arba antra karta, kuri išėjo iš tos labai tradicinės visuomenės, savo gyvenimą kuriančios kaime, rėmų“, – komentavo jis.
Monikos Liu nuomone, moterys vis dar lieka neįvertintos
Pirmą kartą į ekspertų sudarytą įtakingiausiųjų popkultūros atstovų sąrašą patekusi atlikėja Monika Liu teigia, kad „įtaka“ jai asocijuojasi su galimybe pasiekti didelę auditoriją ir tinkamai ją paveikti
„Dalyvaudama „Eurovizijoje“ supratau, kokią atsakomybę turiu, o tai, mano manymu, tolygu įtakai. Su atsakomybe suvoki, kad gali padaryti ką nors, kas bus geriau, nieko nepadaryti, arba padaryti ką nors, kas bus blogiau“, – Delfi sakė žinoma moteris.
Anot Monikos Liu, kiekvienas žmogus yra visuomenės atspindys, todėl turėtų sąmoningai apmąstyti, ką jam derėtų pasakyti, parodyti kitiems savo veikla pavyzdį, kuriuo sektų kiti: „Turbūt tuo galima pasinaudoti, kai turi didelį auditorijos pasiekiamumą.“
Atlikėja teigė, kad jai priskirta „Lietuvos įtakingiausiųjų“ popkultūros atstovų sąrašo vieta susijusi su dalyvavimu „Eurovizijoje“ bei konkurse skleidžiama aiškia ir gerai apgalvota žinute.
„Pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba skambėjo „Eurovizijos“ finale. Manau, tai susiję. O šiame visame kontekste, kai Ukraina kariauja, žinutė buvo sėkminga. Turbūt žmonės įvertino, tai parodė ir rezultatai. Aš tuo džiaugiuosi“, – šypsojosi pašnekovė.
Monikos Liu nuomone, ekspertų ir tautos įtakingiausiųjų sąrašo viršuje atsidūrė žinomi vyrai, kurie yra charizmatiški bei komunikabilūs. Anot jos, nenuostabu, kad žmonės juos vertina kaip įtakingiausius.
„Kartais keista, kad tie, kurie daug dirba, bet mažai kalba, lieka neįvertinti, bet panašu, kad komunikacija visuomenėje yra svarbiausia. Kiekvienas žmogus turi skirtingas stiprybes – vieni dirba, mažiau kalba, kiti priešingai, bet bendrai mes visi galime pasiekti daug gerų dalykų“, – Delfi sakė Monika Liu.
Paklausta, kodėl, jos nuomone, labai mažai moterų atsiduria įtakingiausiųjų sąraše, atlikėja sakė esanti įsitikinusi, jog visuomenė vis dar turi neteisingą požiūrį ir vyrus įsivaizduoja kaip įtakingesnius asmenis.
„Jie galbūt daugiau atsidavę darbui, bet tai netiesa. Netgi politikoje, tarp valdančiųjų yra labai stiprių moterų, kurios daro didelę įtaką. Čia veikia stereotipas, jis nėra teisingas, nes pati matau labai daug nuostabių ir aktyvių moterų, kurios gauna daug dėmesio. Jas labai vertinu ir myliu“, – teigė Monika Liu.
Anot atlikėjos, įtaką visuomenei iš dalies daro ir matomumo faktorius, vis dėlto ji sako tikinti, kad svarbiausia – kokia veikla žmogus užsiima.
„Labai noriu tikėti, kad žmonės sugeba atskirti dalykus ir ne tik todėl, kad asmuo yra viešas arba matomas, todėl turi autoritetą. Manau, vertinama pagal tai, kas yra daroma, kas nuveikiama. Tai yra svarbiausia“, – viliasi Monika Liu.
Skandalingi pasisakymai sutrukdė ne visiems
Nors praėjusių ir pastarųjų metų skandalai palietė Editos Mildažytės balsavimo rezultatus, sąraše gana aukštas pozicijas užėmė kita skandalinga asmenybė – Egidijus Dragūnas. Ekspertų nuomone, pagal įtaką popkultūros srityje jis Lietuvoje yra 17-tas, o žmonių nuomone užima 7-tą vietą (pernai liko 8-tas).
Skandalingi pasisakymai nekliuvo ir vertinusiems mados srities atstovus. Čia ir toliau įtakingiausiu išlieka dizaineris Juozas Statkevičius – tauta jam skyrė net 6-tą vietą (pernai džiaugėsi 10-tąja), ekspertų balsavimu jis tenkinosi 22-uoju numeriu.
Nors visuomenėje nepalankiai buvo sutikti ir E. Dragūno pasisakymai karo tema, ir neblaivi prie vairo sėdusi E. Mildažytė, įdomu tai, kad skandalingasis atlikėjas įtakingiausiųjų sąraše išliko, o štai E. Mildažytės neliko nė kvapo. Tam reputacijos agentūros vadovas A. Baranauskas turi paaiškinimą.
„Šiuo atveju, pas E. Mildažytę skandalas buvo, o pas E. Dragūną – ne. Selas elgiasi taip, kaip jis elgiasi visada. Jis paskutiniu savo elgesiu žmonių nenustebino. Kas iš jo tikėjosi kažko kito? Visi žino apie jau eiliniu tapusį paskutinį jo koncertą, žmonės iš šio atlikėjo nieko daug ir nesitiki. Tuo tarpu E. Mildažytė vertinama kaip žmogus, kuris yra gerbiamas. Daugeliui žmonių televizijos veidas automatiškai kelia pagarbą, todėl tokiems žmonėms keliami didesni lūkesčiai. Selas nenuvylė niekieno lūkesčių, bet E. Mildažytė nuvylė. Čia kalba eina ne apie skandalą, o apie tai, kokie lūkesčiai skirtingiems žmonėms yra taikomi. Juk žmonių reakcija bus visiška skirtinga, jei parke išvys studentą su buteliu ir tokioje pat situacijoje atsidūrusį profesorių. Emocija, reakcija į tą patį elgesį bus skirtinga. Kalbant apie Selą, jis sąraše išliko todėl, kad jis yra matomas, pastebimas, kad ir kaip bežiūrėtume į jo išsišokimus, jis nebūtų toks, jei jis tam nedėtų pastangų. O žmonės į jo koncertus eina patys, jų niekas nevaro, jie savo noru moka pinigus“, – pastebėjo jis.
Specialisto nuomone, net ir stipriai suklydus galima išlikti mylimu bei įtakingu, tačiau prireiks pastangų.
„Žinoma, kad galima sėkmingai išlipti iš skandalo, priklauso, kokias pastangas žmogus dės ir kokie lūkesčiai skiriami tam žmogui. Jeigu nutiko skandalas, žmogus padarė klaidą, visuomenė vertina, ar jis gailisi, kiek stiprus buvo tas įvykis ir ar jis stengsis visa tai atitaisyti. Jei žmonės patiki, jie atleidžia, jei nepatiki – tuomet ne. Viskas yra to žmogaus rankose, tik jo elgesys gali pelnyti atleidimą. Tiesa, ne jis nuspręs, kaip visuomenei apie jį galvoti, to nenurodysi. Popkultūroje tikrai turime pavyzdžių, kai žmonės suklumpa, bet visuomenė jiems atleidžia ir jie juda toliau“, – pasakojo A. Baranauskas.
Skandalų centre atsidūrę žinomi žmonės neretai atsiriboja tylos siena ar net pamiršta seną gerą „atsiprašau“, tačiau, komunikacijos specialisto nuomone, tokias garsenybių reakcijas galima paaiškinti.
„Tai yra žmogiška. Suklydus, pirmas instinktas yra ieškoti pasiteisinimų, išeičių. Tokie momentai žmogui tikrai būna psichologiškai sunkūs. Pripažinti savo klaidą ir ieškoti iš to išėjimo nėra lengva. Ypač nėra lengva tiems, kurie yra įpratę prie šypsenų, teigiamo dėmesio, kuomet patikima, kad tu visiems patinki, jog visi tave myli ir staiga jis atsiduria situacijoje, kuomet jis nebepatinka. Žmonėms, kurie nėra su tuo susidūrę, sunku suprasti, ką jie išgyvena, tos nuolatinės teigiamo dėmesio bangos įprastas žmogus negauna, bet yra asmenys, kurie taip gyvena, o kai staiga ta teigiama energija virsta neigiama, smūgis būna tikrai didelis. Čia dar kartą galima grįžti prie tų žmonių, kurie įtakingumo lentelėje yra lyderiai, nes tą dėmesį, palaikymo bangą jie išlaiko jau ilgą laiką ir už tai jie turi dėkoti patys sau“, – kalbėjo reputacijos agentūros vadovas.
Tuo tarpu G. Sarafinas tikino, kad kartais skandalų apsuptyje gelbsti vienas svarbus faktorius – didžiulis talentas.
„Juozas Statkevičius yra vertinamas pagal savo profesionalumą – jis vertinamas mados srityje. Tuo tarpu Egidijus Dragūnas, kad ir kaip bebūtų, geba sutraukti minias klausytojų. Žinoma, neapgalvotai kalbėdami jie tikrai praranda kažkiek simpatijų, tačiau moterys, dalyvavusios apklausoje, kaip rengėsi Statkevičiaus drabužiais, taip ir rengiasi – jos vertina jo talentą šioje srityje. Taip, gal žmonės kažkiek nusivilia Juozo šnekomis, bet vis tik jis neprarado aukščiausios prabos madoje“, – kalba žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Lentelėje – nauji vardai
Tarp naujokų šiemet – ne tik aukštomis pozicijomis galinti pasigirti atlikėja Monika Liu, bet ir žurnalistas Ramūnas Zilnys. Elito vertinimu jis užima 9-tą vietą, o tauta jam skyrė 20-tą poziciją.
Apklausoje dalyvavę ir įtakingiausius popkultūros atstovus rinkęs elitas galėjo įrašyti ir savo siūlomas pavardes, kurių nėra sąraše. Čia jie paminėjo Olegą Šurajevą, Artūrą Orlauską, Marių Jampolskį, Algį Kriščiūną, Algį Ramanauską, Martyną Starkų ir dar kelis kitus žinomus vardus.
„Šiuos popkultūros atstovus žmonės įrašinėjo ten, kur jiems atrodė tinkama. Pavyzdžiui, vieni A. Orlauską vertina kaip politiką, kiti – kaip popkultūros atstovą. Tokių žmonių, kurie išsidėstę per kelis sektorius, Lietuvoje daugėja. Respondentai mąsto ir vertina pagal save“, – sako „Reitingų“ redaktorius.
A. Baranauskas pastebi, kad šiais laikais daugelis turi panašias sąlygas tapti įtakingais, tačiau viskas priklauso nuo paties žmogaus noro.
„Mes gyvename šalyje, kurioje nėra luomų, kur socialiniai barjerai yra gana žemi, kur visi gali gauti tą patį bazinį startą, išsilavinimą, ar ištikus bėdazi gauti pagalbą. Labai didele dalimi ta įtaka priklauso nuo įdėtų pastangų, žinoma, būna įvairių aplinkybių. O ir rodyti pastangas neužtenka vieną savaitę ar dvi, tai neretai yra dešimtmečių darbas. Daugelis turi panašias galimybes, tad toliau viskas priklauso nuo įdirbio, pastangų, talento“, – tiki pašnekovas.
Išskirtinis projektas
„Lietuvos įtakingiausieji 2022“ – išskirtinis jau aštuntus metus DELFI vykdomas projektas, kurio metu renkami įtakingiausi asmenys šalyje. Tai yra tie, kurie turi didžiausios įtakos Lietuvos raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams. Respondentai nuolat atkreipia dėmesį, kad įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama.
Šešių dalių ciklas atskleidžia, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai/ekonomistai, tarnautojai/pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.
Šis projektas unikalus tuo, kad Lietuvos elito nuomonė lyginama su tautos balsu. Įtakingiausiųjų sąrašai pateikiami įvairiais pjūviais: pavyzdžiui, atskleidžiama, kuriuos ekonomistus įtakingiausiais laiko politikai, čia pat galima susipažinti, kurie politikai yra įtakingiausi ekonomistų akimis. Ir įvairių apklausiamųjų grupių vertinimai reikšmingai skiriasi.
Projekto partneriai - žurnalas „Reitingai“, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų „Spinter tyrmai“.
Žurnalas „Reitingai“ aiškinosi elito grupių nuomonę, o „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą. Visuomenės nuomonės apklausa atlikta aiškinantis įtakingiausius politikus, verslininkus/ekonomistus, visuomenininkus, žiniasklaidos ir popkultūros atstovus.
Tyrimo metodika
Apklausos buvo atliekamos šių metų liepos 18-25 dienomis. Tikslinė grupė - šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Apklausos metodas - CAWI (Computer assisted web interview). CAWI apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų visoje šalyje.
Duomenų analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas.
