Ne viena krizė bei karo Ukrainoje kontekstas padarė nemažą įtaką įtakingiausiųjų valstybės tarnautojų ir pareigūnų rinkimuose. Didžiausią šuolį į viršų šiame sąraše padarė už migrantų krizės valdymą ir vykdymą iš dalies atsakingos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas bei kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Pirmosiose lentelės vietose gana stabiliai išsilaiko žvalgybos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai.
Delfi aštuntus metu iš eilės vykdo projektą „Lietuvos įtakingiausieji“. Paskutinėje tyrimo ciklo dalyje – įvairių ekspertų, dar kitaip vadinamosios elito grupės, renkami įtakingiausieji šalies tarnautojai ir pareigūnai.
Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, šiemet į pirmą sąrašo vietą iš antrosios pernai pakilo Valstybės Saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Antroje vietoje šiemet – STT direktorius Žydrūnas Bartkus, praėjusiais metais sąraše buvęs ketvirtas.
Trečioje vietoje, kaip ir pernai, – policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Į ketvirtą šio sąrašo vietą net iš 20-os pernai pakilo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas V. Rupšys. Penkta sąraše – prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, 2021-aisiais buvusi septinta, šeštoje vietoje šiemet – Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius. Jis, dar eidamas užsienio reikalų viceministro pareigas, pernai lentelėje užėmė 13 vietą.
Septinta šiemet įtakingiausiųjų tarnautojų sąraše – generalinė prokurorė Nida Grunskienė, pernai buvusi aštunta, o aštuntoje vietoje – net iš 65 vietos praėjusiais metais pakilęs R. Liubajevas. Jis yra per daugiausiai pozicijų šiame tyrime, palyginus su 2021-aisiais, pakilęs pareigūnas. Tą pačią devintą vietą antrus metus iš eilės šio sąrašo lentelėje užima Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, o lyderių dešimtuką baigia Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pernai buvo šeštas.
Kas ir kodėl sąraše kilo ir leidosi žemyn
Kaip Delfi sakė tyrimą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, pirmasis dvidešimtukas šios apklausos rezultatuose rodo, kad žmonės aiškiai didžiausią įtaką priskiria jėgos struktūrų vadovams, o tai natūraliai kyla iš įvykių konteksto.
„Tai natūralu, žinant, kas vyko praeitą vasarą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, ir žinant, kad vasario 24 dieną prasidėjo karas. Normalu, kad pakilo Lietuvos kariuomenės vado įtaka, galia, nes jo visi klausia, laukia kažkokio nuraminimo, tikisi to. Taip pat visos kitos institucijos kaip VSD, policija, Generalinė prokuratūra – visų šių tarnybų vadovai tokiomis neramiomis aplinkybėmis tikimasi garanto, užtikrinimo ir kad jie tvirtai laikysis“, – komentavo pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad sąrašo aukštose pozicijose šiemet mažiau prezidento, premjerės patarėjų.
„Gal taikos sąlygomis jų kalbos „eina į dangų“, o dabar žiūrima labiau rezervuotai“, – svarstė G. Sarafinas.
Taip pat, kaip atkreipė dėmesį žurnalo vyr. redaktorius, įvairių teismų vadovų įtaka šiemet neatrodo labai įspūdinga.
„Galima suprasti, kad Dainius Žalimas (pernai sąraše jis buvo pirmas, tačiau, pasibaigus kadencijai, šias pareigas perėmė Danutė Jočienė, – aut.p.) buvo Konstitucinio Teismo pirmininku tiek metų, tai jis išsiaugino tą savo įtaką, o pernai, kai turėjo išeiti, atėjo D. Jočienė, kuri šiemet 13 vietoje, tad jai reikia kelerių metų užsiauginti tą įtaką. Ji po truputį kils“, – paaiškino G. Sarafinas.
Jo vertinimu, R. Liubajevo šuolį lentelės pozicijose lėmė ne tik pareigos, bet ir profesinės, asmeninės savybės.
„Mes pamatėme, kad mūsų valstybė, įskaitant ir jį, ir jo vadovaujamą tarnybą, sugebėjo išspręsti problemą, kuri atrodė dramatiška praėjusiais metais. Šią savaitę užbaigėme tiesti tvorą ir su tais sugrąžinimais problema artėja prie finišo. Vadinasi, žmogus savo rogėse: jis savo darbais, atsidavimu, patriotiškumu įrodė, kad galima įveikti ir sudėtingiausias problemas. Tokiu iššūkių sprendimų visuomenė tikisi ir iš kitų struktūrų vadovų“, – sakė pašnekovas.
Būtent dėl to, esant karo Ukrainoje kontekstui, anot jo, išauga supratimas ir apie policijos, VSD bei STT vadovų įtaką.
„Žiūrint į policiją, į Požėlą ar į STT vadovą Bartkų, galima sieti jų ir jų tarnybų nuveiktus darbus su gerais rezultatais, nes iš principo visuomenė nusikalstamumo požiūriu jaučiasi pakankamai saugi.
Prieš kokius 20-25 metus išeiti į gatvę nebūdavo taip saugu. Dabar aš žiūriu į savo dukrą: ji net nesupranta, kad vakare į lauką, kiemą ar į barą gal šiek tiek pavojinga eiti. Aš atsimenu laikus, kad buvo gerokai nesaugiau. Dabar lietuviai vidinio saugumo prasme gyvena saugiausią gyvenimą, bet, aišku, širdis virpina karas Ukrainoje ir aplink esantis neramumas“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Kalbėdamas apie asmenines tarnautojų ir pareigūnų savybes, ekspertas paminėjo dabartinį Lietuvos ambasadorių ES, buvusį užsienio reikalų viceministrą A. Pranckevičių.
„Jis yra malonus žmogus, aktyviai dalyvaujantis, nuolat besišypsantis, žiniasklaidos mielai kalbinamas ir komentuojantis, tai jis nesukuria atgrasaus įvaizdžio. Žmonės palankiai žiūri į tokius asmenis.
Kita vertus, daugybė valstybės tarnautojų viešojoje erdvėje nesistengia šmėžuoti, (...) bet panašu, kad jų postai juos kelia aukštyn. Žmonės suvokia šių postų svarbą ir įtaką“, – apibendrino G. Sarafinas.
Liubajevas: tai įvertinimas visai tarnybai
VSAT vadas generolas R. Liubajevas pripažino, kad toks įvertinimas jam buvo staigmena.
„Manyčiau, kad tai pirmiausia parodo, jog visuomenė pasitiki valstybės sienos apsaugos sistema – ji ne tik atlaikė Lukašenkos režimo inspiruojamą hibridinę ataką prieš Lietuvą, bet ir, reikia pripažinti, reikšmingai sustiprėjo, tapo atsparesnė išoriniams veiksniams“, – Delfi sakė pareigūnas.
Jo vertinimu, visų pasieniečių pasiaukojimo, sunkaus darbo ir profesionalumo dėka pavyko apsaugoti valstybę ir bendrai ES ne tik nuo neteisėtos migracijos, bet ir nuo nedraugiškų valstybių piktų kėslų.
„Tikiu, kad ir ateityje glaudus bendradarbiavimas su kitomis institucijomis – Lietuvos kariuomene, policija ir kitomis, padedančiomis mums užtikrinti sienos apsaugą – ir ateityje padės mums išlikti tokiais vieningais, visada randančiais kompromisus ir gebančiais atlaikyti visus iššūkius. Jų indelis neteisėtos migracijos krizės metu buvo labai svarbus“, – akcentavo R. Liubajevas.
Tad, pasak generolo, tokį įvertinimą jis laiko ne asmeniniu, o skirtu visai tarnybai, kuri, kartu su visa sienos apsaugos sistema apskritai, kilus neteisėtos migracijos krizei sustiprėjo.
„Mes dabar daug lanksčiau reaguojame į tokius iššūkius, išaugo mūsų pasieniečių profesionalumas. Reikia pripažinti, kad galbūt daug metų mūsų pasieniečiai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos dirbo kitomis sąlygomis. Kartais net per visą savo tarnybos laikotarpį neteko net ir sulaikyti valstybės sienos pažeidėjų. Dabar profesionalumo, techninio aprūpinimo prasme tikrai labai aukštą lygį pavyko pasiekti mūsų pareigūnams“, – sakė pasieniečių vadas.
Jis atkreipė dėmesį, kad hibridinė ataka tęsiasi. Nors jos intensyvumas, kaip pastebėjo pareigūnas, galbūt nėra toks, koks buvo praėjusiais metais, bet ir toliau mūsų valstybės sieną šturmuoja neteisėti migrantai, o jiems aktyviai padeda Baltarusijos pasieniečiai arba kitų institucijų atstovai.
„Tad ir šiandien mūsų pasieniečiai sunkiai dirba kiekvieną dieną, kiekvieną valandą būdami prie valstybės sienos, dirbdami visomis oro sąlygomis. Nuotaikos tikrai yra optimistinės, pareigūnai pavargę, bet tikrai mato savo veiklos rezultatą, mato visų Lietuvos žmonių įvertinimą, palaikymą. Tai tikrai padeda mums visiems“, – pridūrė R. Liubajevas.