Neramiais krizių, karo Ukrainoje ir infliacijos paženklintais 2022-aisiais žmonės balsavo, kurie visuomenininkai, jų vertinimu, turi didžiausią įtaką Lietuvoje. Nors elito ir visuomenės renkamuose sąrašuose esančios pavardės skiriasi eilės tvarka, tačiau jų viršūnėse – visiems jau gerai pažįstami žmonės: į žiniasklaidą grįžtantis Edmundas Jakilaitis, istorikas Alfredas Bumblauskas, politologas Linas Kojala ir kiti įvairių sričių atstovai.
„Lietuvos įtakingiausieji 2022“ – unikalus Delfi projektas, kuriuo jau aštuntus metus iš eilės tiriama, kas visuomenės ir atskiros jos grupės – elito atstovų – akimis turi reikšmingiausią įtaką šalies gyvenimui.
Rezultatams turėjo įtakos karas Ukrainoje: pirmajame dešimtuke – nauja pavardė
Žurnalo „Reitingai“ atliktos vadinamosios elito grupės apklausos duomenimis, įtakingiausiu visuomenininku antrus metus iš eilės tapo E. Jakilaitis, kuris neseniai pranešė grįžtantis į darbą žiniasklaidoje.
Antroje pozicijoje yra Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC), politologas L. Kojala, pernai užėmęs trečią vietą, kurioje šiemet – istorikas Alfredas Bumblauskas.
Ketvirtas elito renkamame įtakingiausių visuomenininkų sąraše 2022-aisiais – pagalbą su rusų okupantais kovojančiai Ukrainai renkantis organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. Jo šiame sąraše anksčiau nebuvo.
Iš antros vietos pernai į penktąją šiais metais nusileido kunigas Ričardas Doveika. Šeštas pagal įtakingumą, anot elito, antrus metus iš eilės yra Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, septinta – rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, aštuntas – virusologas profesorius Saulius Čaplinskas.
Devintoje vietoje iš tryliktos vietos praėjusiais metais pakilęs kardinolas Sigitas Tamkevičius, o elito reitinguojamo sąrašo dešimtuką užbaigia kunigas Algirdas Toliatas. Jis pernai buvo 9-oje vietoje.
Respondentai taip pat turėjo galimybę įrašyti savo siūlomus įtakingus visuomenininkus. Laukelyje „kita“ buvo įrašytos buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, VDU Teisės fakulteto dekano Dainiaus Žalimo, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, religijotyrininkės Mildos Ališauskienės bei kitų žymių žmonių pavardės. Aštuoni žmonės čia taip pat įrašė Andriaus Tapino, kuris buvo reitinguojamas žiniasklaidos atstovų sąraše, pavardę.
Kaip Delfi sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, visuomenininkų sąrašą sudaryti bei vertinti yra kebliausia, nes yra nemažai žmonių, kuriuos galima priskirti ir prie kitų kategorijų: pavyzdžiui, žiniasklaidos ar popkultūros atstovų.
„Pavyzdžiui, Jakilaitis visuomenininkų sąraše atsidūrė todėl, kad jis, kol jo žmona buvo premjerės I. Šimonytės patarėja, buvo nusišalinęs nuo aktyvios žiniasklaidos veiklos ir jis aktyviai reiškėsi visuomeniniuose projektuose. Dėl jis čia buvo įtrauktas, o žmonės jį įrašydavo ir prie žiniasklaidos. Aš linkęs manyti, kad kitais metais vėl kitaip viskas bus, nes jo žmona atsistatydino, Jakilaitis grįžo į žiniasklaidą, tad tikėtina, jog jis atsidurs žiniasklaidos sąraše“, – komentavo G. Sarafinas.
„Dalį žmonių apskritai sunku kažkam priskirti, nes jie veikia įvairiose plotmėse, daugialypiškai, daug projektų vykdo, užsiima eile iniciatyvų“, – paaiškino jis.
Nepaisant to, pasak žurnalo vyr. redaktoriaus, vadinamosios elito grupės atstovai šiemet aktyviai balsavo už žmones, kurie kažkokia forma dirba su pagalba karo Ukrainoje pabėgėliams ar komunikuoja karo tema.
„Žmonėms reikia dviejų atspirties taškų: pirmas dalykas – išaiškinimų. Čia L. Kojala, J. Ohmanas ar kiti duoda atsakymus, valdo informaciją ir gerai valdo žodį. Tai žmonėms kelia pasitikėjimą. (...) Antras dalykas: svarbūs tie žmonės, kurie aktyviai prisidėjo prie paramos Ukrainai“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Be to, kaip paaiškino pašnekovas, žmonėms reikia savotiško nusiraminimo, atsvaros ir vertybinių išaiškinimų.
„Tad natūralu, kad kai kurie dvasininkai kilo, o kai kurie aukštai išliko. Visuomenei per tą neramų laikotarpį, ypatingai pavasarį, reikėjo palaikymo, išaiškinimo, drąsos žodžio, įkvėpimo. Dvasininkai tą puikiai išreiškė ir parodė, davė žmonėms to, ko jie tikėjosi“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Jis taip pat pastebėjo, kad, kitaip nei visuomenės reitinguotame sąraše, šiame kultūros atstovai užima kiek žemesnes pozicijas.
„Išskyrus K. Sabaliauskaitę ir A. Grigorian, visi kiti kažkaip gana stipriai nukritę. Vadinasi, sujaukties, nerimo ir karo aplinkybėmis (elito grupės) respondentams svarbūs ir įtakingi pradeda atrodyti tie žmonės, kurie gali išaiškinti, dvasiškai sustyguoti, padėti suprasti ar patys aktyviai dalyvauja palaikymo akcijose“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Visuomenė linkusi pasitikėti kultūros atstovais, savo sričių ekspertais
Bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą, pagal kurią pirmasis įtakingiausių visuomenininkų sąraše yra istorikas A. Bumblauskas. 2021-aisiais šioje vietoje buvo rašytojas, buvęs laidų vedėjas Algimantas Čekuolis, kuris šiemet sąraše antras.
Trečioje vietoje rikiuojasi kunigas R. Doveika, ketvirtoje – politologas L. Kojala, penktoje – E. Jakilaitis.
Šeštas sąraše šiais metais yra teatro režisierius Oskaras Koršunovas, septinta – operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ji praėjusiais metais, visuomenės vertinimu, buvo antroje įtakingiausių visuomenininkų sąraše. Toliau – aštuntoje vietoje – rikiuojasi operos solistė Asmik Grigorian, devintoje – choreografė Anželika Cholina. Dešimtuką baigia muzikologas Donatas Katkus.
Kaip Delfi sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas, šiame sąraše visuomenė aukštai reitinguoja skirtingus savo srities profesionalus.
„A. Grigorian, pavyzdžiui, yra viena iš ryškesnių Lietuvos žvaigždžių apskritai. (...) Šis sąrašas yra žmonių, kurie veikia skirtingose labai sferose. Tai susiję, be abejo, su matomumu arba tam tikru daugiamečiu įdirbiu“, – paaiškino sociologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad keleriais metais anksčiau E. Jakilaitis būdavo renkamas žiniasklaidos atstovų, o ne visuomenininkų sąraše, tad šie dalykai, kaip pastebėjo I. Zokas, kinta, atsižvelgiant į aplinkybes.
„Principas yra tas pats – tai yra savo srityje geriausiai matomi ir žinomi žmonės. Šiek tiek šiemet Čaplinskas žemiau, nes, kaip ir politikoje, yra tam tikri žmonės, kurie siejami su labai konkrečiais dalykais. Kaip Adamkus turi tam tikrą garbės vietą politikų sąraše, taip, matyt, čia yra Čekuolis, nors ir pasitraukęs iš aktyvios veiklos, dabar jau gerokai mažiau matomas. Labai garbaus amžiaus žmogus, bet jis išlaiko tą garbės titulą savo viso gyvenimo nuopelnais“, – pastebėjo I. Zokas.
Taip pat daug įtakos šio sąrašo eiliškumui, pasak pašnekovo, lemia ir aktualijos.
„Korona iš darbotvarkės yra gerokai pasitraukusi, nors galbūt ir grįš, ir mes matome, kad žmonės, kurie siejami labiausiai su pandemija, kaip S. Čaplinskas, yra šiek tiek žemiau, pasitraukę iš pirmųjų pozicijų. Taip pat prasidėjo karas, dėl to tikriausiai yra aukščiau L. Kojala kaip politikos ekspertas, kalbantis šia tema“, – aiškino sociologas.
I. Zokas pastebėjo, kad A. Bumblauskas išlaiko savo aukštą poziciją ne pirmus metus iš eilės, visuomenė taip pat gerai vertina meno, kultūros atstovus.
„Austėja Landsbergienė (sąraše 11-oje vietoje) yra aukštai dėl kelių parametrų: yra matoma kaip stipri savo srities specialistė, atstovė, iš kitos pusės – ne paskutinį vaidmenį tikrai vaidina ir pavardė“, – komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas.
„Kai kurie žmonės yra tiesiog „brand'ai“ (prekiniai ženklai). Tai yra jų daugiamečio įdirbio rezultatas, jie daug metų matomi viešojoje erdvėje“, – sakė I. Zokas.
Rezultatai maloniai nustebino: žinių šaltiniu tampa įvairių sričių ekspertai
Visuomenės įtakingiausiuoju visuomenininku išrinktas A. Bumblauskas Delfi pakomentavo tyrimo rezultatus.
„Galbūt tas mano santykis su istorija visuomenei imponuoja. Čia turbūt taip yra, nes istorikų yra daug, yra daug rimtų dalykų nuveikusių ir padariusių specialistų“, – kalbėjo profesorius.
A. Bumblausko teigimu, neblėstantis visuomenės susidomėjimas juo kaip istoriku, patį šiek tiek stebina.
„Atsirado jaunimo naujo. Štai L. Kojala – žmogus, kuris išmano pasaulinę politiką. (...) Jaunimas kyla į areną. Tas pats E. Jakilaitis, kuris moka klausytis, ir man atrodo, kad viską, ką aš žinau, jis irgi jau žino. Tad šiame kontekste mane tai stebina.
Aš visada didžiuodavausi, kad esu renkamas šalia Leonido Donskio – net neįsivaizdavau, kad galėčiau prilygti jam erudicija ir įvairių sričių išmanymu, bet yra, kaip yra. Belieka tik džiaugtis“, – sakė A. Bumblauskas.
Rezultatai maloniai nustebino ir Rytų Europos studijų centro direktorių (RESC) L. Kojalą. Jis šiemet visuomenės reitinguojamame sąraše yra ketvirtas, o elito grupės vertinimu – antras.
„Kadangi mano karjeros veikla yra vieša, tai, be abejo, džiugu matyti pasitikėjimą – aš tai labiau siečiau ne su įtaka, o su pasitikėjimu, kuris turbūt įprasmina ne tiek mano paties asmeninę veiklą, bet labiau komandinį darbą tiek RESC, tiek Vilniaus universitete, kur dėstau“, – Delfi sakė L. Kojala.
Tai, pasak jo, yra tarsi signalas, kad „pasaulyje, kuriame yra ir karas, ir daugybė kitų iššūkių, o tie iššūkiai vis aštresni, reikia ieškoti žinių šaltinio“.
„Jei prie to gali prisidėti politologai, gana džiugu“, – kalbėjo L. Kojala.
Ekspertas taip pat pasidžiaugė, kad sąrašo viršuje yra daug kitų garbingų ir visuomenėje žinomų žmonių.
„Didelė garbė būti greta tokių asmenybių. Manau, kad tai irgi turbūt signalizuoja, jog šiandieninėje situacijoje yra reikalingas supratimas iš skirtingų perspektyvų, nes apie karą negalime kalbėti atskirai nuo politikos, negalima kalbėti apie tai atskirai ir nuo ekonomikos, moralės, tų pačių kultūrinių aspektų.
Įvairios temos bei iššūkiai, kurie šiandien yra dominuojantys, turi būti pamatomi įvairiai. Kuo platesnis bus tas matymo spektras, tuo turbūt yra realistiškesnis tikslas matyti kaip įmanoma objektyvesnį paveikslą“, – teigė RESC direktorius.
„Labai smagu matyti, kad labai skirtingos asmenybės, labai skirtingos profesijos, skirtingi kampai, bet jie visi ir visuomenei, ir elito grupei atrodo reikšmingi“, – pridūrė L. Kojala.
