Naujienų portalas „Delfi“ jau aštuntus metus įgyvendina Lietuvos įtakingiausiųjų projektą. Kaip ir kasmet, skelbiamas ir įtakingiausių Lietuvoje žiniasklaidos atstovų sąrašas. Lyderių dešimtukas jame, lyginant su praėjusiais metais mažai pasikeitė – pirmoji vieta tiek ekspertų, tiek visuomenės nuomone atiteko „Laisvės TV“ įkūrėjui Andriui Tapinui. Ekspertai pastebi, kad kalbant apie įtakingiausius žurnalistus, daugelis jų peržengia įprastas žiniasklaidos veiklos ribas – jie taip pat aktyviai prisideda prie įvairių visuomeninių akcijų ar patys jas organizuoja, taip pat išsako savo poziciją socialiniuose tinkluose, taip tapdami nuomonės formuotojais.
Įtakingiausieji išlaiko pozicijas
Žiniasklaidos sektorius Lietuvoje pasižymi stabilumu. Daugelis pavardžių įtakingiausiųjų sąraše – matomos kiekvienus metus. Kaip ir praėjusiais metais, pirmajame dešimtuke matome Andrių Tapiną, Ritą Miliūtę, Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, Rimvydą Valatką, Rolandą Barysą, Vytautą Bruverį, Indrę Makaraitytę, Skirmantą Malinauską, Nemirą Pumprickaitę, Eglę Bučelytę. Pirmą kartą į visuomenės nuomone įtakingiausių žurnalistų dešimtuką pateko Rasa Tapinienė, o ekspertų vertinimu jame atsirado Aurimas Perednis.
Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų vertinimu įtakingiausias žurnalistas Lietuvoje yra Andrius Tapinas, antroje vietoje – LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė, trečioje – Rita Miliūtė. Toliau seka Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Skirmantas Malinauskas, Aurimas Perednis, Nemira Pumprickaitė.
„Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad, visuomenės nuomone, įtakingiausias žurnalistas yra Andrius Tapinas, antroje vietoje – Rita Miliūtė, trečioje – Rimvydas Valatka, ketvirtoje – Skirmantas Malinauskas, penktoje – Daiva Žeimytė-Bilienė. Toliau rikiuojasi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Nemira Pumprickaitė, Vytautas Bruveris, Rasa Tapinienė, Eglė Bučelytė.
Išsitrynusios veiklos ribos
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad žiniasklaidos sektoriuje išsikovoti žinomumą, įtakos poziciją reikalauja ne vienerių metų matomumo ir ne vienerių metų įdirbio: „Turbūt niekam ne paslaptis, kad daugelis žiniasklaidos įtakingiausiųjų yra ne tik labai ryškūs žurnalistai, bet ir tie, kuriuos galima laikyti ir visuomenės veikėjais. Pavyzdžiui, Andrius Tapinas yra žurnalistas, bet jo žinomumą taip pat labai lemia įvairios socialinės akcijos ir iniciatyvos, kas jau turbūt išeina iš žurnalistikos ribų. Lygiai taip pat – tinklaraštininkai, kaip, pavyzdžiui, Skirmantas Malinauskas: jis linkęs save laikyti tinklaraštininku, bet mes vis tiek įtraukėme jį prie žiniasklaidos, susitarimo reikalas“.
I. Zoko nuomone, nusistovėjusioje, stabilioje, brandžioje visuomenėje šie sąrašai labai staigiai negali keistis. „Be abejo, išlieka tendencija, kad tarp įtakingiausiųjų yra daugiau tų, kurie matomi per televiziją: ar joje dirba, ar labai dažnai pasirodo. Bet to nepakanka – jie turi turėti ne vienerių metų įdirbį, turi būti aktyviausi, labiausiai matomi“, – kalbėjo jis.
Į žiniasklaidos įtakingiausiųjų sąrašą šiemet, kaip ir pernai, nebuvo įtrauktas daugelį metų jame lyderiu buvęs Edmundas Jakilaitis, kuris buvo pranešęs apie laikiną pasitraukimą iš aktualijų žurnalistikos, tačiau dabar paskelbė į ją sugrįžtantis.
„Čia yra slidi riba, nes yra ypatingai daug tokių žmonių, kurie pasitraukia arba grįžta. Arba, tarkime, ta pati riba tarp tinklaraštininkų-žurnalistų, arba influencerių-žurnalistų – modernioje visuomenėje daugelis tų kategorijų ribų gana išsitrynė, dėl to kuo toliau, tuo sunkiau yra į kažkokias lentynėles įdėti žmones, kurie savo veikloje yra daugialypiai, kurie savo įtakos svorį susirenka ne tik iš tos veiklos, pagal kurią bandome kažkaip grupuoti“, – komentavo I. Zokas.
Lūžiai visuomenėje keičia žiniasklaidos taisykles
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad žiniasklaidos sektorius yra viena iš mažiausiai kintančių sričių, o viena iš to priežasčių yra ir tai, kad jis pats iš principo traukiasi, mažėja, o norint susikurti realią įtaką, gerą reputaciją, užtrunka daug laiko.
„Pavyzdžiui, politikoje, versle ar valstybės tarnyboje pokyčiai būna žymiai didesni, nes keičiasi žmonių pareigos, postai, o žiniasklaidoje didelių pasikeitimų daug nebūna, gal kokie du per metus, nebent dalis žiniasklaidos priemonių apskritai išnyksta iš akiračio“, – kalbėjo jis.
G. Sarafinas neslėpė, kad jį nudžiugino A. Perednio pakilimas įtakingiausiųjų sąraše – ekspertų vertinimu, šiemet jam atiteko devintoji vieta, kai pernai jis buvo dvyliktoje.
„Jis pasirinkęs tokį metodą, kad tiesiog dirba sąžiningai, ir žmonių pasitikėjimą pelno tuo profesionalumu, dorumu, ne kažkokiomis manipuliacijomis, ir tas pasitikėjimas toliau kyla. O kitos pavardės nei kiek nestebina – stebina nebent tai, kad žiniasklaidoje daugėja žmonių, nebetelpančių į jos rėmus: jie yra ir visuomenininkai, ir verslininkai, ir pop kultūros atstovai, jie yra sunkiai apibrėžiami, bet išvertus į paprastą žodį, tai yra nuomonės formuotojai, influenceriai“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis prognozavo, kad kitais metais įtakingiausiųjų dešimtuke matysime virsmų, kai į vertinimą vėl bus įtrauktas šiemet visuomenininkų sąraše buvęs E. Jakilaitis.
„Kalbant apie kitus žiniasklaidos atstovus – A. Tapiną, R. Miliūtę, R. Valatką, V. Bruverį, I. Makaraitytę – jie yra ne vien žiniasklaidos atstovai, bet ir nuomonės formuotojai: jie aktyviai veikia savo socialiniuose tinkluose, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, anksčiau tuose, kurie buvo susiję su karantinais, dabar – su tuo, kas susiję su karu Ukrainoje, jie pasisako įvairiais klausimais, renka paramą, prisideda įvairiais projektais, tad natūralu, kad yra labiausiai pastebimi visomis prasmėmis“, – kalbėjo G. Sarafinas.
„Antras aspektas, kad žiniasklaida kaip sektorius pats traukiasi, todėl kad šiais laikais kiekvienas žmogus pats sau yra žiniasklaida, pats rašytojas, pats fotografas, pats dėsto, ką nori, žiniasklaidos atstovų reikia vis mažiau ir tokiu atveju tos pavardės, kurios susikūrė savo įvaizdį, savo autoritetą ankstesniais metais, jos ir važiuoja. Taip pat, jei stebint karo eigą nuo vasario 24-os dienos, galima pamatyti, kad aktyviausiai apie karą rašantys žiniasklaidos atstovai taip pat yra tie, kurie yra pirmajame dvidešimtuke“, – komentavo G. Sarafinas.
Ar tai, kad žurnalistai tuo pačiu yra ir nuomonės formuotojais, rodo, kad žiniasklaida išgyvena fundamentalius pokyčius?
„Taip, maždaug prieš dešimt metų mokant jaunuosius žurnalistus visada buvo akcentuojama, kad dera ir svarbu atskirti faktą ir nuomonę, kad negalima diktuoti, primetinėti savo vertinimų, nuomonių, tačiau kai vyksta tokie lūžiniai įvykiai, kaip pastaraisiais metais – tai kovidai, tai karai – keičiasi ir pati žiniasklaidos sandora. Matome, kaip viskas pačioje visuomenėje vartosi, kokia ji yra susipriešinusi bet kokiu klausimu, tad tie žmonės, dirbantys žiniasklaidoje, užima kažkokią poziciją, nes jiems atrodo, kad valstybei kyla pavojus. Nes jeigu, tarkime, pasirenki tokią jokią poziciją ir stebi iš šono, matai, kad pavojus auga – nemokslas bando įveikti mokslą, vertybes bando užgožti nevertybės. Tu matai, kad tai vyksta, tad jie ėmė pasisakinėti aktyviau, ir tokiu atveju jie patraukia gana daug žmonių, bet kartu ir susiranda daug priešų.
Tuos žmones, kurie yra nesisteminiai, tai atstumia, jie baisisi, kaip žiniasklaidos atstovai gali elgtis taip šališkai, bet kartu jie turi ir daug palaikytojų, tik jie nuolat sukasi viename burbule. Pasaulis taip sparčiai keičiasi, kad šiais laikais pasakyti, kad būtent taip yra tikra ir teisinga, sudėtinga. Man kaip žmogui, pavyzdžiui, atrodo priimtiniau, kaip elgiasi A. Perednis, kuris ir šiandien nesiekia tapti influenceriu, bet čia yra mano nuomonė, kitiems gal kaip tik labai imponuoja tai, kad žurnalistai renka paramą, dalyvauja kalnuose projektų, socialiai pilietiškai patriotiškai aktyvina visuomenę. Tad čia irgi galima pasidžiaugti, kad skatina pilietiškumą, bet senoji žurnalistikos mokykla buvo kitaip sukomponuota ir kitaip aiškino“, – sakė G. Sarafinas.
Aurimas Perednis: neutralumas man labai svarbus
A. Perednis, paklaustas, kaip vertinantis tendenciją, kad didžioji dalis žiniasklaidos įtakingiausiųjų tuo pačiu yra ir nuomonės formuotojai, ir kodėl jis neinantis šiuo keliu, prisipažino šiuo klausimu esantis konservatyvių pažiūrų.
„Šia prasme dar truputį esu tos senesnės gvardijos atstovas, dėl to labai rezervuotai žiūriu į socialinius tinklus žurnalistams, dirbantiems aktualijose. Būtent apie šitą žanrą kalbu – ne apie R. Valatkos ar A. Užkalnio žanro žurnalistiką, kur jie daugiau yra tokie kolumnistai, bet apie tą, kai žurnalistas kalbina politikus, siekia nuimti jų kaukes, atskleisti tam tikras pozicijas, vertybes. Tokiu atveju, manau, vis tiek labai svarbus dalykas yra neutralumas. Mes visi turime savo nuomonę, kažkokias simpatijas antipatijas, bet, man atrodo, kai tu sėdi prie mikrofono aktualijų laidoje, ir kalbini ir liberalą, ir nacionalistą, ir konservatorių, ir kokį socialistą, tai žiūrovas ar, dažniausiu mano atveju, radijo laidos klausytojas, neturėtų žinoti, už ką tu balsuoji, ką tu mėgsti, ko ne – daliai mūsų kolegų, man atrodo, neišlaiko šitoje vietoje nervai. Aš taip suprantu garbingą, sąžiningą darbą, kad tu kaip teisėjas futbole teisėjaudamas komandoms neparodai, koks tau žaidėjas labiau patinka ar nepatinka, bet tiesiog garbingai suteiki platformą atskleisti savo talentus ar minusus vieniems ar kitiems. Toks mano gal konservatyvus požiūris, mano draugai žino, kad aš tikrai ne iš tų, kuris neturi nuomonės, bet tiesiog aš ne iš tų, kuris ta nuomone įsijungus raudonai lemputei prie mikrofono stengiasi kuo greičiau pasidalinti“, – kalbėjo jis.
A. Perednis pastebėjo, kad svarbu ir tai, koks kalbant yra tavo vaidmuo – pavyzdžiui, jei jį kolegos pasikviečia į savo laidas kaip pašnekovą, jis savo nuomone dalinasi kur kas atviriau.
„Man nėra priimtinas žanras atskleisti savo politinę poziciją, bet jei kas šiaip kur mane pakviečia, pakalbina laidose, aš ten gana daug pasakau, šimtą kartų daugiau negu pats vesdamas laidą – nes aš nesijaučiu laidos vedėjas, kai tu esi kalbinamas, esi kitame žanre. Tada gali sau leisti pasakyti šiek tiek daugiau nei sėdėdamas prie mikrofono kiekvieną dieną“, – savo požiūrį aiškino jis.
Į patekimą tarp įtakingiausių Lietuvos žiniasklaidos atstovų A. Perednis sakė žiūrintis šiek tiek su šypsena ir to nesureikšminantis: „Priimu su gaidele humoro, o ne labai pamaldžiai susitelkęs žiūriu ir laukiu. Tikrai nesijaučiu darantis kažkokią didelę įtaką Lietuvos viešajai nuomonei – aš tiesiog bendrauju su auditorija apie tai, kas tą dieną aktualu. Kita vertus, gal malonu, kad žmogus pastebi, parduotuvėje prieina ir pakalbina, kartais pasako, ačiū, kad dirbate garbingai – tada kokią savaitę vaikštau su šypsena. Bet mūsų darbe, ypač pastaruoju metu, tai, kad kas nors pagirtų, yra retas dalykas – turbūt penkis kartus daugiau gauname kruopų nuo visų, ir tai yra visiškai normalu, dažnai tai yra pagrįsta. Atakuoja per silpnas mūsų vietas, ar per didelį angažuotumą, tendencingumą ar kažkur kitur: karo metu labai sunku būti neutraliam, aš tą suprantu ir emociškai išgyvenu. Labai sunkus metas dabar išlikti visiškai neutraliam Rusijos ir Ukrainos konflikto prasme – kaip tai padaryti, neįsivaizduoju“, – neslėpė žurnalistas.
Andrius Tapinas: matome esminius pokyčius ir teks prisitaikyti
Tiek visuomenės, tiek ekspertų nuomone įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu Lietuvoje, kaip ir pernai, tituluotas A. Tapinas neslėpė, kad šios pozicijos užėmimas jo nenustebino.
„Objektyviai žiūrint, pagal darbų kiekį mes per karo periodą, manau, buvome itin aktyvūs – tiek žurnalistine, tiek visuomenine, tiek aktyvizmo prasme. Mes matome, kad ši medija tikrai yra šiek tiek daugiau nei tiesiog „Youtube“ televizija – turbūt tai yra pastebima. Gal ne visi žiūri mūsų ar mano laidas, bet Bayraktaro akciją pastebėjo, ko gero, visi. Tad šie metai tikrai buvo intensyvūs – malonu, kad toliau vertina“, – kalbėjo jis.
Ar tai, kad įtakingiausi žurnalistai yra tie, kurie tuo pačiu yra ir nuomonės formuotojai, visuomenininkai, reiškia, kad tai tampa privaloma žurnalisto darbo dalimi?
„Ne, bet manau, mes turėtume šiek tiek peržiūrėti įvairias rašytas ar nerašytas taisykles, kaip veikia žiniasklaida dabartiniame gyvenime. Aš kalbu ne tik apie karą – kalbu ir apie socialinius tinklus, ypatingai apie juos, taip pat kalbu apie suaktyvėjimą pilietinių iniciatyvų, kur tu esi dalyvis ar inspiratorius, ar savanoris. Tarkime, pasižiūrėkime, kiek žurnalistų aktyviai savanoriavo tiek per kovido epidemiją, tiek Ukrainoje – teoriškai irgi, savanoriai turėtų būti savanoriais, žurnalistas turėtų nušvietinėti šituos dalykus. Bet aš kalbu apie tokį, manau, labai esminį paradigmos pasikeitimą, kad to, kaip mes įsivaizduojame žurnalistą, ribos gerokai prasiplėtė. Aš manau, kad mes turėtume patys susivokti, šioje srityje dirbantis žmogus turi pats sau atsakyti, ar aš esu tas klasikinis žurnalistas, kaip, pavyzdžiui, žinių vedėjas, naujienų portalo ar naujienų agentūros redaktorius, ar esu socialinių tinklų žurnalistas, o gal aš esu multimedijos žmogus – aš pats turbūt save labiausiai apibrėžčiau kaip multimedijos žmogų, nes tikrai kai kuri mano veikla yra ne žurnalistinė ir neatitinkanti tam tikrų žurnalistikos kanonų, kurie buvo apibrėžti galbūt prieš 30 ar 40 metų“, – kalbėjo A. Tapinas.
„Tad aš manau, kad mes tikrai matome didžiules permainas, bet jų nereikia bijoti – todėl, kad iš principo tai, kuo tu save laikai, turbūt apibrėžia ir tavo veiklos modelį. Mes matome kai kuriuos žmones, kurie labai aktyviai veikia medijose, pasisako ir save vadina žurnalistais, bet jiems turbūt labiau taikytinas būtų antižurnalisto terminas, nes ten jie tikrai neleidžia, kad faktai jiems gadintų gerą istoriją. Bet tai yra normalu, jie irgi turi teisę veikti toje prasiplėtusioje erdvėje, tiesiog taisyklės keičiasi ir prie jų reikia adaptuotis“, – komentavo jis.
A. Tapino nuomone, šiuos pokyčius atnešė ne pasaulį drebinantys pastarųjų metų įvykiai kaip pandemija ir Ukrainoje vykstantis karas, o socialinių medijų specifika.
„Socialinės medijos kiekvieną pavertė kone kaip informacijos skleidėju – bet ne žurnalistu. Aš manau, kad tai nėra laikinas dalykas – tai yra esminis paradigmos pasikeitimas tarp informacijos skleidėjo ir informacijos gavėjo. Klasikiniu požiūriu žurnalistas yra kaip gatekeeper, vartų sargas, kuris, kai kažkas įvyksta, įvertina situaciją, išklauso abiejų pusių ir tada perduoda klausytojui, žiūrovui, skaitytojui informaciją. Šitas modelis vis dar veikia, jo niekas neatšaukė, bet išsiplėtė ir atsirado kiti modeliai. Manau, kad bus dar daugiau modelių, tikrai matysime dar daugiau kažkokių technologinių pasikeitimų, technologinio proveržio, atsiras ir daugiau žiniasklaidos darbo, verslo modelių, matysime įvairių hibridinių modelių ir panašiai. Manau, į tai tikrai reikia žiūrėti lanksčiai, suprasti, kad žurnalistika, žiniasklaida, kaip ir bet kuri gyvenimo sritis, keičiasi ir keičiasi labai sparčiai – prie to reikia prisitaikyti, žinoti tam tikras taisykles ir suprasti, kada tai yra nuomonė, kada tai yra visiškai tik pranešimas visuomenei, nes panašu, kad po tuo vienu žodžiu žurnalistas ir klasikiniu apibrėžimu mes tikrai nebegalime visi sutilpti“, – sakė A. Tapinas.
Jis pats prisipažino, kad pats prisistatytų labiau visuomenininku nei žurnalistu: „Jei taip žiūrėti, kaip aš įsivaizduoju žurnalistinę veiklą, tai aš aktyviai ją dariau paskutinį kartą turbūt 2016 metų pabaigoje, kai turėjau savo laidą Lietuvos televizijoje, kuri buvo informacinė, publicistinė, tos, sakykime, rimtosios, klasikinės žurnalistikos laida. Tai, ką mes darome dabar, jau tikrai yra postžurnalistika, labiau infotainment, kur yra visiškai kitos žanro taisyklės. Taip pat socialiniai tinklai, kur aš tikrai esu labai aktyvus – ten yra dar trečios žanro taisyklės. Taip kad aš save vadinčiau multimedijų žmogumi, jei taip reikėtų įvardinti. Gal net sąskambiai yra su Vitruvijaus žmogumi, jei jis buvo Renesanso metu, tai pas mus galėtų būti terminas multimedijų žmogus – iš tiesų labai ne daug yra žmonių, kurie dabar dirbtų su informacija tik vienam kažkokiam kanale“, – pastebėjo jis.
„Mano konkretus pavyzdys: per karą dirbdamas su iniciatyvomis ir matydamas, kad mums reikia šiek tiek tarptautinės paramos, aš atradau „Twitter“ – tai dar vienas naujas socialinės medijos kanalas, kuris turi dar kitokias taisykles, ir vėl turi adaptuotis, išmokti. Tad vien socialinėje erdvėje mes matome labai skirtingus kanalus, su skirtingomis taisyklėmis – mes čia esame tokioje neprastoje mišrainėje“, – kalbėjo A. Tapinas.
Galbūt A. Tapinas jau veikia, ar ruošiasi veikti ir vis populiarėjančiame „TikTok“ socialiniame tinkle?
„Žiūriu aš į jį viena akimi, kol kas bandau suvokti auditoriją ir iki galo suprasti, kaip jis yra išnaudojamas, bet jei taip realiai žiūrėti, na, vis dėlto yra ribota fizinė aprėptis žmogaus, kuris viską daro pats, o aš visus savo socialinius tinklus darau tik pats – niekas už mane nieko nėra rašęs, publikavęs, nors žinau, kad yra žmonių, kurie turi tai darančias komandas, bet man tada dingsta pati socialinių tinklų prasmė. Tad aš vis dėlto galvoju, kad maksimum žmogus gali turėti tris aktyvius tinklus, nes jų yra ir daugiau, nes tai yra gana sudėtingas darbas. Todėl, kad tu turi laikytis ir tam tikrų socialinių tinklų higienos reikalavimų, turi suteikti tą abipusį ryšį, kas vėlgi yra labai svarbus visų žurnalistinių paradigmų pasikeitimas“, – sakė A. Tapinas.
„Mes buvome įpratę, kad to abipusio ryšio, kalbu apie klasikinę tą žurnalistiką, yra labai nedaug – gal yra laiškas redakcijai, ar dar kažkas. Bet atsiradus portalams tas ryšys iš esmės pasikeitė, įvyko vienas lūžis, atsiradus socialinių tinklų komentarams – dar vienas, dabar vėl matome pasikeitimus, Lietuvos portalai uždarinėja komentarus ir, atrodo, nieko nenutiko, dabar yra užduotis suvaldyti komentarus socialinėje erdvėje, kur irgi vyksta peripetijos. Tad aš matau tikrai kaip labai gaivališką tos naujosios žiniasklaidos masę su naujomis taisyklėmis, kur mes vis dar mokomės ir mokomės visi, ir visi darome klaidas, ir iš jų vėlgi mokomės – labai įdomus metas dirbti žiniasklaidoje“, – apibendrino jis.
