Naujienų portalas Delfi pradeda skelbti jau devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Šis unikalus tyrimas padeda suprasti, kokie žmonės daro didžiausią įtaką mūsų visuomenei ir valstybei. Pirmoje ciklo dalyje – įtakingiausi 2023-iųjų politikai.
Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai.
Visuomenės ir elito pozicijos dėl įtakingiausio šalies politiko ir vėl išsiskyrė. Delfi kalbinti ekspertai ir apklausų rengėjai dėmesį atkreipia į stiprėjančias prezidento pozicijas, įsitvirtinančius ministrus ir netikėtas pavardes.
Elito lyderių dešimtuke – tvirtinamos pozicijos ir atotrūkio mažėjimas
Praėjus šokui dėl Rusijos pradėto brutalaus karo Ukrainoje, į politinę Lietuvos areną garsiau grįžo nacionaliniai klausimai ir vietiniai skandalai.
Vertinant bendruosius elito balsus, pirmieji du įtakingiausiųjų sąrašo lyderiai nesikeičia – ir 2022, ir 2021 metais jie buvo tokie patys.
Kaip ir kelerius metus anksčiau, elito nuomone, įtakingiausias politikas yra premjero pareigas einantis asmuo. Taigi, pirmąją vietą šiame sąraše užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Antroje vietoje nuo 2021 metų yra šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Pernai fiksuotas atotrūkis tarp premjerės ir prezidento surinktų balų stipriai sumažėjo. 2022 metais I. Šimonytė surinko 660 balų, G. Nausėda – 478 balus. 2023 metų rezultatas toks: I. Šimonytė surinko 656 balų, G. Nausėda – 614.
Užsienio reikalų ministras ir valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis jau antrus metus iš eilės užima trečią poziciją.
Ketvirtoje pozicijoje – Seimo pirmininkė, valdančiojoje daugumoje veikiančio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen; šioje pozicijoje ji jau antrus metus iš eilės.
Penktą vietą užima profesorius Vytautas Landsbergis, o šeštą – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Pernai, 2022 metais, V. Adamkus užėmė penktą vietą, o V. Landsbergis – šeštą.
Septintoje vietoje ir jau dvejus metus iš eilės rikiuojasi buvusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė, po jos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pernai krašto apsaugos ministras A. Anušauskas užėmė devintą vietą, taigi pakilo viena pozicija aukščiau.
Įtakingiausių politikų dešimtuką, anot elito atstovų išsakytų nuomonių, užima buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Pernai dešimtą vietą užėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šiemet jis užima vienuoliktą poziciją.
Advokatas Ignas Vėgėlė šioje apklausoje tarp elitui pateikiamų politikų buvo pateiktas pirmą kartą ir užėmė 15 poziciją. Pernai penkioliktą vietą užėmė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visuomenės ir elito nuomonės vėl sutampa tik iš dalies
Anot visuomenės nuomonės, pirmą poziciją ir toliau išlaiko dabartinis šalies vadovas G. Nausėda – jį prie įtakingiausiųjų priskyrė 45,3 procento apklaustųjų.
Antroje vietoje ir toliau tradiciškai rikiuojasi Vyriausybės vadovo pareigas einantis asmuo, taigi šiemet šią poziciją užima premjerė I. Šimonytė, surinkusi 39 procentų respondentų palaikymo.
Trečioje vietoje šiemet atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, surinkęs 30,8 procento apklaustųjų palaikymą. Pernai trečioje vietoje buvusi kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė šiemet užima ketvirtą poziciją – ji surinko 30 procentų respondentų palaikymą. Visgi, jų rezultatai, įvertinus galimą tyrimo paklaidą – 3,1 proc. – yra bene tapatūs.
Į penktą poziciją iš septintosios, užimtos pernai, pakilo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, Šeštoje vietoje – krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Pernai krašto apsaugos ministras A. Anušauskas užėmė devintą vietą.
Septintą vietą užima Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, pernai jos rezultatas – šeštoji vieta. Įvertinus galimą tyrimo paklaidą – 3,1 procento – jos ir A. Anušausko rezultatai yra tapatūs.
Aštuntoje vietoje, pagal visuomenės balsus, yra profesorius Vytautas Landsbergis. Pernai jis užėmė penktą poziciją.
Devintoje vietoje – opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, o dešimtuką užbaigia buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Daugėja elito, kuris renkasi balsuoti prieš“
Vadinamosios elito grupės apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Delfi sakė, jog šių metų apklausa pasižymėjo noru pakenkti ir savo balso neatiduoti.
„Žvelgiant į keletą metų iš eilės galima matyti, kad kažkiek auga žmonių, kurie balsuoja ne „už“, bet „prieš“. Teoriškai visi respondentai supranta, kad ir premjerė, ir prezidentas, ir Seimo pirmininkė, ministrai tarsi teoriškai yra įtakingos asmenybės ir įtakingi politikai.
Bet trečdalis neprisiverčia atiduoti savo balsų niekaip – nei už I. Šimonytę, nei už G. Nausėdą... Tai turbūt žmonės galvoja, kad jeigu jo balsas svarbus, tai bent jau taip pakenksiu – nebalsuodamas, nes tai yra tiesiog neapykanta. Tokiu atveju jie kažkiek parodo savo nuostatas. Reikėtų traktuoti, kad tokių žmonių gausėja, ypač artėjant kitų metų rinkimams“, – Delfi sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.
Dėmesį pašnekovas atkreipė ir į tai, kad pernai fiksuotas atotrūkis elito apklausoje tarp premjerės I. Šimonytės ir G. Nausėdos sumažėjo.
„Per tuos ataskaitinius metus gal prezidentas G. Nausėda parodė tvirtesnį savo stuburą, parodė, kad jis turi aiškią kryptį, savo indėlį užsienio politikoje. Buvo sočiai renginių, kur jis pasirodė kaip valstybininkas gerąja prasme. Tad visuomenė, jį matydama tarp pasaulio galingųjų ir matydama, kad NATO renginys buvo organizuojamas kokybiškai, aukštame lygyje, prideda (simpatijų Nausėdai – red. past.). Čia nėra iš principo įtakos padidėjimas, bet kaip padėka – vertiname, ką tu darai, tu atradai vietą kaip prezidentas“, – tikino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.
Yra ir asmenybių, kurios nuosekliai kelia savo įtaką – kaip pavyzdį G. Sarafinas įvardijo krašto apsaugos ministrą A. Anušauską, Seimo NSGK pirmininką L. Kasčiūną.
G. Sarafinas Delfi teigė, jog jį šiek tiek glumina faktas, kad vadinamasis „čekiukių“ skandalas ir iš jo kilęs Vyriausybės noras pasitraukti politinių pamatų nelabai sujudino.
„Panašu, kad pirmąją savaitę jis ir buvo sujudinęs, bet vėliau, kai pasimatė, kad yra daugybė politikų, kurie prie to prisilietė, ėmė, naudojo kelias korteles ir tokių yra visose partijose... Tai įvyko toks susitaikymas, neišeina kažko nubausti“, – savo įžvalgomis dalijosi G. Sarafinas.
Kas veikia visuomenės nuomonę?
Visuomenės apklausą atlikusių „Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas priminė, jog skirtingų metų apklausų duomenų lyginti tiesiogiai nereikėtų, nes politikų sąrašai kiekvienais metais skiriasi. Visgi, sociologo teigimu, patys įtakingiausi politikai visuomenės akyse nesikeičia. Įtakingiausiu politiku visuomenė mato šalies vadovą. Tam, pasak I. Zoko, yra bent kelios priežastys.
„G. Nausėda yra valstybės vadovas, Konstitucijoje esame labai aiškiai tai apsibrėžę. Kitas ne mažiau svarbus faktorius – tai yra pareigūnas, kurį tiesiogiai išsirenkame. Todėl ir natūralu, kad jis yra matomas kaip įtakingiausias politikas.
Dar svarbus faktorius – keletą paskutinių metų mes gyvenome gana militaristinėmis nuotaikomis. Prezidentas vadovauja Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdžiams, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Tai yra dar viena dalis, kuri leidžia dar labiau įtvirtinti savo įtaką, nedalyvaujant tiesioginėje ūkinėje veikloje“, – aiškino sociologas I. Zokas.
Visuomenės apklausa rodo kelis standartinius pjūvius, teigė pašnekovas. Premjerę I. Šimonytę labiau įtakinga laiko didmiesčių gyventojai, aukštesnių pajamų gavėjai ir aukštesnio išsilavinimą turintys žmonės. O G. Nausėda yra populiaresnis rajono centruose gyvenančių, vidutines pajamas gaunančių asmenų tarpe.
Komentuodamas augantį krašto apsaugos ministro A. Anušausko rezultatą, Delfi pašnekovas I. Zokas tikino, jog tai yra kelerių metų įdirbis.
„Jau keletą metų A. Anušausko populiarumas stabiliai auga. <...> Bet tai yra žmogus, kuris atsidūrė tinkamu metu tinkamoje vietoje. Jis daug ir aktyviai komunikavo“, – teigė sociologas.
Ne tik šis Vyriausybės narys tvirtina pozicijas visuomenės akyse.
„Dar ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis įsitvirtina. Jau daug metų jis yra valdančiosios partijos pirmininkas, tikrai labai atsakingos pareigos, tai per keletą metų toks dalykas ir išryškėja“, – teigė sociologas I. Zokas.
Pašnekovo teigimu, tvirtas pozicijas įtakingiausiųjų sąraše užima ir aktyvioje politikoje nebeveikiantys buvę šalies vadovai.
„Čia gal toks pagarbos ženklas. Arba jie jau pasiekę tokias politines aukštumas, kad įtaką išlaiko net ir atsitraukę“, – svarstė „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas.
Dėkingos pozicijos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi paaiškino, kodėl įtakingiausi šalies politikai elito ir visuomenės akyse išsiskiria.
„Ko gero, visuomenės vertinimas atspindi teorinę valdžių hierarchiją. Prezidentas yra valstybės vadovas, todėl jis privalo būti įtakingiausias. O jeigu žiūrime realiai, tai kasdieniam žmonių gyvenimui ir valstybės veikimui didžiausią įtaką turi ministras pirmininkas. Šioje vietoje populiarioji nuomonė ir ekspertų vertinimas išsiskiria“, – kalbėjo jis.
VDU politologo I. Kalpoko nuomone, G. Nausėdos šuolis elito akyse gali būti aiškinamas keliais aspektais. Aplinkybės, pasak pašnekovo, dėkingos būtent šalies vadovo įvaizdžiui.
„Jis buvo pakankamai aktyvus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad užsienio ir saugumo politika šiuo metu yra kertinė mūsų valstybės gyvenimo dalis, tiek ir dėl geopolitinio konteksto, tiek ir dėl pasiruošimo NATO viršūnių susitikimui.
Manau, kad aplinkybės šiuo metu yra tokios, jog to paketo veiksmų, kuriam atstovauja ir pagrindinius įgaliojimus turi prezidentas, svarba yra išaugusi, tad natūraliai ir G. Nausėdos svarba išaugo“, – tikino VDU politologas I. Kalpokas.
Jo teigimu, A. Anušausko pozicijų tvirtėjimas taip pat turėtų būti aiškinami panašiai – krašto apsaugos klausimai šiuo metu yra itin svarbūs.
„Ir A. Anušauską mes pastaraisiais metais matome kaip žmogų, kuris labai aktyviai bando formuoti politinį diskursą“, – teigė pašnekovas I. Kalpokas.
O užsienio reikalų ministras ir valdančiosios TS–LKD lyderis G. Landsbergis, pasak VDU politologo, savo įtaką įrodė ir viena spaudos konferencija, kurioje paskelbė, jog Vyriausybė žada trauktis.
„Kaip Tėvynės sąjungos vadovas jis turi didelę įtaką, užsienio reikalus irgi galima pridėti. Ką mes pamatėme „čekiukių“ skandalo kontekste – kad partijos pirmininkas gali viena spaudos konferencija sukelti krizę valstybėje. Tai signalizuoja, kad žmogus turi įtakos valstybėje“, – teigė I. Kalpokas.
Kaip jau minėta, elito apklausoje advokatas I. Vėgėlė užėmė 15 vietą, visuomenės nuomonės – 12-tą; politikų skiltyje jis atsidūrė pirmą kartą. Pasak VDU politologo I. Kalpoko, kol kas nėra aišku, kiek ši įtaka yra tikra, o kiek – skiriama avansu.
„I. Vėgėlė yra aiškiai matomas. Jis labai konkrečiai flirtuoja su dalyvavimu prezidento rinkimuose. Kaip mes matome, ar autentiškas, ar suorganizuotas, bet yra tam tikras palaikymas viešais laiškais ir kitokiomis formomis. Natūralu, kad į visa tai reikia atsižvelgti.
Kiek tai yra dabartinės įtakos ir kiek įtaka avansu – čia yra atskiras klausimas. Jis šiuo metu neužima jokių formalių pareigų, neturi savo politinės organizacijos, bet natūralu, kad savo pareiškimais pasiekia tam tikrą visuomenės sluoksnį. Turi dalies visuomenės palaikymą ir gali veikti jų nuomonę. Tad jis turi tokią neformalią galią“, – Delfi tikino VDU politologas I. Kalpokas.
Praėjusių metų įtakingiausių šalies politikų apžvalgą rasite čia.
