Laidų vedėjas, „Laisvės TV“ įkūrėjas, paramos akcijų Ukrainai organizatorius Andrius Tapinas – įtakingiausias visuomenininkas, rodo Lietuvos elito ir visuomenės apklausos. Taip pat tarp įtakingiausiųjų – politologai, dvasininkai, kultūros lauko profesionalai. Sąrašų viršuje yra ir naujų pavardžių.
Portalo Delfi užsakymu žurnalas „Reitingai“ atliko vadinamojo elito, o rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ – visuomenės apklausas, po kurių paaiškėjo, ką laikome Lietuvos įtakingiausiais visuomenininkais.
Respondentams buvo pateiktas įtakingiausiųjų apibrėžimas. Tai – asmenys, kurie turi didžiausios įtakos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – Lietuvos raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams.
Apklausų organizatoriai sudarė du atskirus rezultatų sąrašus.
Tiek elito, tiek visuomenės nuomone, įtakingiausias visuomenininkas yra laidų vedėjas, „Laisvės TV“ įkūrėjas, paramos akcijų Ukrainai organizatorius A. Tapinas.
Antrąją vietą elitas skyrė paramą Ukrainai renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovui Jonui Ohmanui, visuomenė – Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonui kunigui Ričardui Doveikai.
Trečioji vieta, elito nuomone, atiteko Rytų Europos studijų centro direktoriui politologui Linui Kojalai, visuomenės nuomone, – profesoriui istorikui Alfredui Bumblauskui.
A. Tapinas anksčiau taip pat lyderiavo įtakingiausiųjų sąrašuose, tačiau ne visuomenininkų, o žiniasklaidos atstovų.
Politologų ir kultūros profesionalų šuoliai
J. Ohmanas praėjusiais metais visuomenininkų sąraše elito buvo reitinguotas į ketvirtąją vietą, L. Kojala – į antrąją. R. Doveikai po visuomenės apklausų praėjusiais metais atiteko trečioji vieta, A. Bumblauskui – pirmoji.
Elito A. Bumblauskas šįmet buvo reitinguotas į ketvirtąją vietą įtakingiausiųjų visuomenininkų sąraše (pernai buvo trečias).
Penktoje vietoje – R. Doveika (pernai buvo penktas), šeštoje – Mykolo Romerio universiteto lektorė politologė Rima Urbonaitė (pernai buvo šešiolikta), septintoje – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas (pernai buvo šeštas).
Aštuntoje vietoje po elito apklausų atsidūrė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas politologas Mažvydas Jastramskis (pernai buvo tryliktas), devintoje vietoje – tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (pernai reitinguotas tarp žiniasklaidos įtakingiausiųjų, buvo aštuntas), dešimtoje vietoje – menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (pernai buvo septinta).
Visuomenės nuomonė dėl įtakingiausių visuomenininkų kiek kitokia, sąrašo viršuje – mažiau politologų, daugiau kultūros skleidėjų.
Visuomenė ketvirtą vietą skyrė L. Kojalai (pernai taip pat buvo ketvirtas), penktą – J. Ohmanui (pernai buvo dvyliktas), šeštą – režisierei, „Vilnius City Opera“ vadovei Daliai Ibelhauptaitei (pernai buvo septinta), septintą – režisieriui ir aktoriui Rolandui Kazlui (pernai buvo tryliktas).
Aštuntoje vietoje po visuomenės apklausų atsidūrė grupių „Antis“ ir „KAnDIs“ vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas (pernai buvo penkioliktas), devintoje vietoje – operos solistė Asmik Grigorian (pernai buvo aštunta), dešimtoje – socialinių mokslų daktarė, edukologė, privačių darželių ir mokyklų tinklo vadovė Austėja Landsbergienė (pernai buvo vienuolikta).
Sarafinas: karas paveikė suvokimą apie įtakingiausius
Delfi kalbintas žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pasakojo, jog peržvelgė penkerių metų įtakingiausiųjų visuomenininkų dvidešimtukus, kurie sudaryti remiantis elito nuomone. Sąrašuose, pasak pašnekovo, atsikartojo tam tikra tendencija: į viršų patenka akademinio pasaulio atstovai, kultūros lauko nariai ir dvasininkai.
„Galiu matyti, kad yra trys grupės asmenybių. Viena grupė – politologai ir ne tik politologai, o bendrąja prasme tai profesoriai, dėstytojai, rektoriai – akademinis pasaulis. Antroji grupė yra žmonės, susiję su kultūra, – teatralai, muzikai, rašytojai. Jų irgi sočiai pirmajame dvidešimtuke. Trečioji grupė – dvasininkai, kurių irgi gausu“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Tokie dvasininkai kaip G. Grušas, R. Doveika, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios kapelionas kunigas Algirdas Toliatas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, pasak pašnekovo, visuomet atsiduria įtakingiausių visuomenininkų dvidešimtuke, ir taip, anot jo, yra, nes esame tikintys.
„Lietuva – tikintis kraštas. Yra tokių, kuriems šių žmonių autoritetas imponuoja“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis pabrėžė, kad anksčiau dvejus metus iš eilės pirmoje įtakingiausių visuomenininkų vietoje būdavo žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris Edmundas Jakilaitis, kurį laiką jis buvo palikęs darbą žiniasklaidoje. Dabar į žurnalistiką E. Jakilaitis sugrįžo, taigi yra reitinguojamas žiniasklaidos atstovų sąrašuose.
„Šiais metais, atsižvelgus į visuomeninius projektus, daugybę projektų vienaip ar kitaip susijusių su karu Ukrainoje, į visuomenininkų sąrašą buvo įtrauktas A. Tapinas. Buvo tiek visuomeninių projektų, kad Delfi jį iš žiniasklaidos sąrašų nusprendė perkelti į visuomenininkų. Ir jis – natūralu – iš karto atsidūrė pirmojoje pozicijoje“, – tęsė G. Sarafinas.
Anot jo, galima pastebėti, kad tam tikros asmenybės nuolat atsiduria įtakingiausiųjų sąrašuose, bet yra žmonių, kuriuos sąrašuose kilsteli laikmetis ir su tuo susijusios aktualijos. Tai, pasak G. Sarafino, aktualu kalbant tiek apie A. Tapiną, tiek apie J. Ohmaną.
„Pavyzdžiui, kai buvo COVID-19 pandemija, pirmajame dvidešimtuke dvejus metus iš eilės buvo [virusologas] Saulius Čaplinskas. Kai prasidėjo karas, iš karto aukštyn ėmė lipti žmonės, kurie dalyvavo įvairiuose visuomeniniuose projektuose, susijusiuose su pagalba Ukrainai. 2021 metais J. Ohmanas buvo gana žemai (išvis nebuvo reitinguojamas – Delfi), 2022 metais jis – jau ketvirtoje pozicijoje, o šįmet – antroje“, – dėstė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Dėmesys Žalimui
Elito akimis, anot G. Sarafino, pastaruoju metu stipriai augo ir K. Sabaliauskaitės įtaka:
„Kažkada ji buvo penkioliktoje vietoje, dar žemiau, o dabar yra pirmajame dešimtuke. Tai irgi susiję su jos kūryba, knygomis, taip pat ir su visuomenine veikla. Jeigu jūs pajutote, šią vasarą ji dalyvavo visuomeninėse akcijose.“
Kalbėdamas apie politologus, kurie elito taip pat buvo pakelti aukštyn įtakingiausių visuomenininkų sąraše, G. Sarafinas pabrėžė, kad tiek R. Urbonaitė, tiek L. Kojala ar M. Jastramskis yra gerai atpažįstami ir dažnai girdimi bei matomi, esą dėl to ir reitinguoti aukštai.
„Jie „neišlipa“ iš žiniasklaidos priemonių, praktiškai girdėti kasdien. Minėtų žmonių išmanymas šitoje srityje didžiulis, jie domisi šia sritimi ir juos natūraliai žmonės atpažįsta, pasitiki, vertina jų nuomonę bei išmanymą“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Sarafinas paminėjo, kad apklausos respondentai galėjo patys įrašyti, jų manymu, įtakingus visuomenininkus, o ne balsuoti už jau pateiktus. Nemažai elito atstovų, pasak pašnekovo, įrašė buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą:
„Žmonės <...> ėmė vertinti jo pasisakymus, susijusius su Konstitucija, teise bendrąja prasme, geopolitinį išmanymą.“
Šįmet į sąrašo viršų, kaip pastebėjo G. Sarafinas, pakopė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. 2022 metais jis buvo dvidešimtoje sąrašo vietoje, šįmet – septynioliktoje.
„Seniau rektoriai būdavo trečiame, ketvirtame, penktame dešimtukuose, o dabar jis atsidūrė septynioliktoje pozicijoje. Tai susiję su daugybe renginių, su Vilniaus jubiliejaus minėjimu, su valstybės dienomis. Jis daug kur aktyviai šmėžavo, reiškėsi, pasisakė“, – kalbėjo redaktorius.
Zokas: įtakingumas koreliuoja su žinomumu
Apie visuomenės apklausos rezultatus Delfi kalbintas „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad A. Tapinas geriausiai įkūnija tai, ką žmonės supranta kaip visuomenininką Lietuvoje.
„Jis savo visuomenininko poziciją labiausiai išreiškęs, jis ją įkūnija, yra ryškiausias visuomenininkas Lietuvoje“, – komentavo bendrovės vadovas.
Pažymėjus, kad šįmet visuomenė palankiai įvertino ne tik A. Tapiną, bet ir J. Ohmaną, kuris iš dvyliktos vietos šoktelėjo į penktąją ir kuris, taip pat kaip ir A. Tapinas, itin daug padarė dėl užpultos Ukrainos, I. Zokas tikino, jog šių asmenų situacijos skiriasi.
„A. Tapinas – čia atskira istorija, jis jau seniai yra žinomas. J. Ohmano situacija truputį kitokia. Jis iš esmės buvo žinomas, bet didesnis žinomumas, turbūt, įsisuko su karo pradžia, – kalbėjo pašnekovas. – Kaip visuomenininkas, jis atsirado ir visuomenėje bendrai tapo žinomas vėliau. Turbūt užtrunka laiko, kol pavardė įsisuka, – kaip ir prekės ženklas, lygiai taip pat ir žmogaus pavardė, kol tampa pažįstama ir pripažinta kaip eksperto arba įtakingo.“
„Pati problematika, kurios srityje J. Ohmanas reiškėsi, niekur nedingo, karas kaip vyko, taip ir vyksta. O jis vienas iš ryškiausių veidų šiame kontekste, neskaitant, galbūt, kitų ryškių asmenybių <...>. Dėl to jo paaugimas gana natūralus“, – tęsė I. Zokas.
Kalbėdamas apie kitus į įtakingiausių visuomenininkų dešimtuką patekusius asmenis, pašnekovas teigė, kad aukštas jų vertinimas susijęs su atpažįstamumu.
„Be abejo, įtakingumas visada koreliuoja su žinomumu. Mes žinome ir kitus sąrašus, be abejo, aukščiausios vietos yra tiems, kurie labiausiai matomi. Tą geriausiai iliustruoja žurnalistai: aukščiausios pozicijos teko televizininkams. Tiems, kurie žmonėms geriausiai atpažįstami“, – dėstė I. Zokas.
Urbonaitė: svarbiausia, kiek yra naudos iš mano darbo
Delfi kalbinta politologė R. Urbonaitė sakė nesureikšminanti savo šuolio į vieno iš sąrašų viršų – elitas iš šešioliktos vietos tarp įtakingiausiųjų visuomenininkų ją kilstelėjo į šeštą.
Politologė svarstė, kad šuolis susijęs su jos matomumu, ir pažymėjo, jog reiškimasis visuomenėje su žiniomis, analitika, įžvalgomis yra jos darbo dalis.
„Aš į tai žiūriu ramiai, be didesnių emocijų. Bet gerai, kad darbas matomas, kad darbas vertinamas. Man svarbiausia, kiek naudos iš to darbo visuomenei. Norisi tikėtis, kad tam tikrus dalykus visuomenė išgirsta, o galbūt ir kai kurių naujų dalykų išmoksta, ir savo žinias apie politiką sustiprina. Turbūt man tai yra svarbiausia, o ne vieta kažkokiame reitinge“, – teigė R. Urbonaitė.
Delfi kalbintas kunigas R. Doveika, paklaustas, kaip vertina, jog žmonių priskiriamas prie įtakingiausių visuomenininkų, ir kaip mano, kodėl, svarstė, jog tai susiję su matomumu ir atpažįstamumu bei tarpusavio santykių kūrimu.
„Tokio formato apklausos dar kartą parodo mūsų visų poreikį palaikyti tarpusavio santykius. Man žmogus visuomet yra santykio būtybė. Ir būtent, kad mes galime vienas į kitą gyvenime žengti per tą santykį su atsakomybe, pagarba, rūpesčiu, dėmesiu, bendrakeleivyste. Tai, turbūt, ir tampa svarbiausiais mus vienijančiais dalykais, kurie leidžia gyventi visavertį žmogišką gyvenimą.
Tą žodį „įtakingiausias“ aš keisčiau „matomas, atpažįstamas“, prie kurio galima prisiliesti, į kurį galima atsiremti, kuris tikrai tampa bendrakeleiviu kiekvienam iš mūsų. Ir tai svarbu, nes – pasikartosiu – esame santykio žmonės, esame ženklų žmonės, esame bendrystės žmonės“, – kalbėjo R. Doveika.
Bendrai rezultatai, pasak jo, rodo ir tai, jog turime dėl ko vienas kitu pasitikėti.
Doveika: kunigo žodis šiandien – kelrodis
„Mes turime kuo pasitikėti savo visuomenėje, į ką atsigręžti, į ką atsiremti. Mes esame ne nuskriausti, ne kažkokie besitikintys malonės iš kitų svetimų. Kaip visuomenė, esame turtinga, galinti atliepti visų mūsų čia esančius skirtingus poreikius.“
Pažymėjus, jog žmonės prie įtakingų visuomenininkų priskiria ir daugiau dvasininkų, R. Doveika svarstė, jog tai rodo, kad žmonėms kunigo žodis šiandien svarbus ir reikalingas.
„Kalbant apie religinius dalykus, vertybinius dalykus, prigimtinius dalykus, taip, kunigo žodis šiandieną yra didelė kelrodė žvaigždė arba kelrodė nuoroda, kaip atsirinkti, kaip nepasimesti, kaip savęs neišbarstyti. Kiti, galbūt, [taria žodį] iš savo kuruojamų. Ir ta visa mozaika, kuri susideda, tampa mūsų bendruoju visuomenės gėrio lobynu.
O iš to lobyno kiekvienas pasisemiam: šiandien man reikia dvasininko žodžio, rytoj man reikės politiko sprendimo, poryt man, galbūt, reikės mediko ar teisininko paramos. Ir tas bendrasis lobynas, kai žinau, kad jis egzistuoja, kad aš galiu prie jo prisiliesti, man suteikia ir stabilumą, ir tvirtumą, ir ramybę, ir užtikrintumą: nepasiduodamas nusivylimui, aš į visus savo gyvenimo iššūkius įžengiu su jėga, ir ta jėga tampa už mane ir man esanti. Mano naudai esanti“, – dėstė R. Doveika.
Delfi projektas „Lietuvos įtakingiausieji“ vykdomas devintus metus iš eilės. Tai – unikalus tyrimas, padedantis suprasti, kokie žmonės daro didžiausią įtaką mūsų visuomenei ir valstybei.
Daugiau apie 2023 metų Lietuvos įtakingiausiuosius – čia. Praėjusių metų tyrimo rezultatus rasite čia.
prenumeratoriams. Įsigykite prenumeratą ir sužinokite kas tapo šių metų įtakingiausiais.