Lietuvos žiniasklaidos sektorius išlieka stabilus ir, vertinant įtakingiausiųjų sąrašą, didelių pokyčių lyginant su praėjusiais metais nematyti. Šiais metais tiek visuomenės, tiek elito nuomone įtakingiausio žurnalisto titulas atiteko Edmundui Jakilaičiui, kuris jį susigrąžino po to, kai laikinai buvo paskelbęs apie savo kaip politikos žurnalisto darbo pertrauką. Žiniasklaidos ekspertai sako, kad kasmet pasikartojantys vardai – logiška pasekmė to, kad karjerai šioje srityje reikalingas ilgametis įdirbis, neatsirandantis per naktį.
Jakilaitis – pirmas ir visuomenės, ir elito nuomone
Kaip rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausos duomenys, visuomenės nuomone įtakingiausias žurnalistas Lietuvoje yra Edmundas Jakilaitis, toliau rikiuojasi Rita Miliūtė, Rimvydas Valatka, Nemira Pumprickaitė, Rasa Tapinienė, Rūta Mikelkevičiūtė, Vytautas Bruveris, Daiva Žeimytė-Bilienė, Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Indrė Makaraitytė.
Vadinamosios elito grupės apklausą atliko žurnalas „Reitingai“. Pagal elito vertinimus, įtakingiausias Lietuvoje žurnalistas yra Edmundas Jakilaitis, antroje vietoje – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, trečioje – Rimvydas Valatka, toliau seka Rita Miliūtė, Vytautas Bruveris, Rolandas Barysas, Nemira Pumprickaitė, Indrė Makaraitytė, Tomas Balžekas, Aurimas Perednis.
Pernai pirmąją vietą tiek visuomenės, tiek elito nuomone, užėmęs Andrius Tapinas šiemet buvo vertintas visuomenininkų kategorijoje. E. Jakilaitis, daręs darbo žiniasklaidoje pertrauką, pernai šioje kategorijoje vertintas nebuvo.
Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius, atkreipė dėmesį, kad šiame sektoriuje tam tikrus atstovus dažnai sunku priskirti tik žiniasklaidai.„Ar kalbėsime apie E. Jakilaitį, ar apie A. Tapiną, jų kiti veiksmai irgi daug nulemia. Pavyzdžiui, galvojant apie visuomeninę veiklą, projektus Ukrainai, pernai E. Jakilaitis buvo visuomenininkų sąraše, nes jis tuo metu buvo viešai deklaravęs, kad traukiasi iš žiniasklaidos, bet kai jo žmona išėjo iš Vyriausybės ir jis sugrįžo, tada sugrąžinome jį į žiniasklaidos sąrašą. O A. Tapinas šiais metais daugiau reiškėsi visuomeniniuose projektuose ir atsidūrė visuomenininkų sąraše“, – aiškino G. Sarafinas.
Šiemet žiniasklaidos įtakingiausiųjų sąraše neliko ir Skirmanto Malinausko. „Dažnu atveju šnekantis su influenceriais, jie patys net negali pasakyti, kuriam laukui jie tiesiogiai priklauso ir kur juos užrašyti – ar jie yra žiniasklaidos atstovai, ar visuomenininkai, verslininkai, ar pop kultūros atstovai. S. Malinauskas irgi atsiduria praktiškai keturiuose laukuose, šiemet buvo įrašytas prie visuomenininkų. Bet kai mes šnekamės su žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis, yra aiškios taisyklės, kas yra žiniasklaidos atstovas, o kas – kito lauko veikėjas“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Atspindi ilgo įdirbio rezultatus
G. Sarafinas pastebėjo, kad žiniasklaidos sektorius išskirtinis tuo, kad čia greiti pokyčiai – beveik neįmanomi. „Įdomu tai, kad žiniasklaidoje lemiantis yra ilgo įdirbio rezultatas – čia nėra kaip politikoje ar valstybės tarnyboje, kai po rinkimų ar žmogui užėmus naujas pareigas, jis iš karto ima kilti sąraše aukštyn, dažnai net per keliasdešimt pozicijų. Žiniasklaidoje to nėra – tai yra juodo, įtempto ir ilgo darbo rezultatas“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, kai kurie pavyzdžiai įrodo, kad kartais žiniasklaidoje galima įtaką pasididinti tiesiog sąžiningai, nuosekliai dirbant.
„Paimkime žmones, kurie nėra žiniasklaidos priemonių savininkai ar direktoriai, bet jie minimi pirmajame dvidešimtuke, pavyzdžiui, Aurimas Perednis. Jis nėra vadovas, bet vien nuosekliu, atsidavusiu, sąžiningu darbu, visiškai nežaisdamas jokių pokiliminių žaidimų, neatstovaudamas interesų grupėms, pasiekia aukštą vertinimą, gerą žmonių požiūrį į jį ir aukštą įtaką. Tokių yra ir daugiau, kaip Daiva Žeimytė-Bilienė ir kiti. Tai yra gražus jų įdirbis, vertas pastebėjimo“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Žiniasklaidos sektoriuje, kaip ir politikoje ar versle, matomiausi žmonės dažnai yra vertinami ir kaip įtakingiausi, o einantys aukštesnes pareigas ar valdantys žiniasklaidos priemones sąraše dažnu atveju atsiduria žemiau.
„Natūralu, kad žmogus, kuris valdo žiniasklaidos priemonę, kolektyvą, prisiima atsakomybę už kryptį ir jo įtaka yra milžiniška, bet jo šmėžavimas ekranuose yra palyginti menkas. Reikia turėti omenyje ir tai, kad kai žmonės balsuoja, respondentai yra iš įvairiausių regionų, pavyzdžiui, tarp politikų apklausėme merus, tarp verslininkų – ne tik Vilniaus, Kauno, bet visų regionų verslininkus, visuomenininkus. Jie dažnu atveju to, kas nešmėžuoja žiniasklaidoje, nelabai mato, o pastebi tuos, kas nuo ryto iki vakaro šmėžuoja ekranuose – čia vienu metu suveikia ne tik maksimalios įtakos, bet žinomumo, įvaizdžio, reputacijos klodai. Tad tokiu atveju jie duoda balsą už tai, su kuo praktiškai kas vakarą gyvena atsidarę dalį žiniasklaidos priemonių“, – komentavo G. Sarafinas.
Jam antrino ir tyrimų bendrovės „Spinter“ vadovas Ignas Zokas ir pabrėžė, kad tendencija išlieka ta pati – aukščiausiose pozicijose žiniasklaidos sąraše yra žmonės, atpažįstami iš televizijos ekranų, o kiti, nors galbūt turintys didelę tiesioginę įtaką žiniasklaidai kaip verslui yra kiek žemesnėse pozicijose.
„Tai jau dėsninga – kažkokių didelių revoliucijų nebuvo. Vėlgi, bet kurį sąrašą paimtume, vietą jame reikia užsitarnauti kaip bet kuriam prekės ženklui – užtrunka, kol įsisuka, kol užsiima tą poziciją, o tada ir lieka. Tačiau tai logiška, kad normalioje, nusistovėjusioje visuomenėje bet kurioje srityje pokyčiai per vieną naktį neįvyksta – nebent tarp influencerių, būna, žvaigždučių per naktį pridygsta, bet visur kitur žmogus užsitarnauja poziciją ilgalaikiu darbu. Gal per ilgesnį laiką kažkas naujo iškils“, – svarstė jis.
Jakilaitis: nesijaučiu įtakingiausiu, bet žmonių nuomonė įpareigoja
E. Jakilaitis, nuo pat „Įtakingiausiųjų“ projekto pradžios, kone kasmet išrenkamas įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje arba bent jau užimantis antrą vietą, tikino rimtai to niekada nevertinantis ir suprantantis, kad žmonės į viena suplaka įtaką ir žinomumą.
„Apskritai žurnalisto įtaka man yra tokia gana keista formuluotė: įtaka kam – visuomenės nuomonei? Ar aš darau didžiausią įtaką iš visų Lietuvos žiniasklaidos žmonių visuomenės nuomonei? Nesu tuo tikras, turbūt, kad tikrai ne. Aišku, tai tam tikra prasme kažkaip įpareigoja, jei žmonės mini tave pirmiausiai iš visų kitų, koks tai kontekstas bebūtų. Aš labiau norėčiau, kad tai būtų kokio nors profesionaliausio žurnalisto ar dar koks kitoks titulas, bet iš bėdos tiks ir įtakingiausio“, – juokėsi jis.
Nors pernai E. Jakilaitis buvo vertintas tarp visuomenininkų, jis pabrėžė save laikantis žurnalistu ir visą laiką tokiu save laikysiantis.
„Mano visuomeninė veikla nėra profesionali, aš čia nedirbu, nesu kažkoks visuomeninių organizacijų darbuotojas – tai mano savirealizacijos forma, mano tam tikras sielos šauksmas prisidėti prie dalykų, kuriuos bent iš dalies gali pakeisti, šiuo atveju – padėti užpultai šaliai, jos žmonėms. Kiek galime, tiek prisidedame, ir nors, aišku, yra žmonės, kurie daro nepalyginti daugiau, bet mes irgi darome tikrai nemažai. Vėlgi, tas visuomeniškumas, labdaros ar paramos rinkimas nėra mano profesinė veikla – tai yra tai, ką aš darau savo laisvu nuo darbo metu ar aukodamas šiek tiek darbą, bet tai nesitęs amžinai ir labai norėčiau sau palinkėti, kad man visuomenininku nereikėtų būti“, – komentavo E. Jakilaitis.
Tai, kad žiniasklaidos sąraše kasmet kartojasi tie patys vardai, E. Jakilaičiui atrodo paprastai ir logiškai paaiškinama.
„Šiek tiek naujų vardų atsiranda, pavyzdžiui, Rasa Tapinienė, manau, labai pelnytai kyla į viršų tuose sąrašuose. Aišku, ji nėra jaunos kartos žurnalistė, ji yra mano vienmetė, bet, pagalvokite apie tai, kad šie „Įtakingiausiųjų“ rinkimai pradėti daryti maždaug prieš dešimt metų. Prieš dešimt metų bent aš žurnalistu jau dirbau penkiolika metų – vis tiek jau buvo padarytas didelis įdirbis, tu nenusileidi parašiutu į tą pirmą vietą“, – atkreipė dėmesį jis.
„Manau, kad žmonės, kurie dabar dirba žurnalistikoje, ateityje irgi taps labai matomi, pavyzdžiui, koks Augustinas Šulija, jaunas talentingas žmogus, ar Edvardas Kubilius, gerokai jaunesnis už mane, bet tikrai labai pastebimas, matomas, išsiskiriantis žurnalistas, taip pat kiti, kurie tikrai užims kažkokias vietas anksčiau ar vėliau. Vėlgi, aš čia sieju su žinomumu, nes jei tu esi kad ir labai kietas žurnalistas, rašantis portale ar dirbantis radijuje, tau patekti į tą yra žymiai sudėtingiau, nes vis dar kritinė dalis visuomenės daugiausiai informacijos gauna per televiziją – televizija yra tai, kas lengviausiai pasiekia visuomenę Lietuvoje. Čia tą irgi turbūt iš dalies atspindi tie įtakingiausių reitingai, o apie įtakingumą kaip apie kažkokį pokyčių darymą aš išvis nekalbu – mes kalbamės su tais, kurie daro pokyčius, o ne mes patys juos darome. Bet negali žmonėms uždrausti rinkti tave įtakingu, viskas gerai“, – šypsojosi E. Jakilaitis.
Radzevičius: esame konservatyvi visuomenė
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipė dėmesį, kad nors visuomenės nuomonę akivaizdžiai labiausiai lemia televizija, elito grupėje labiau atsispindi ir yra pastebimi žiniasklaidos atstovai iš įvairesnių medijų – radijo, interneto.
„Niekam ne paslaptis ir tyrimai tą rodo, kad Lietuvoje televizija pasiekia didžiausią dalį visuomenės, žmonės iš visų medijų labiausiai vartoja televiziją, tad logiška ir natūralu, kad tie žmonės, kuriuos rodo televizija, jiems ir atrodo įtakingiausi. O žmonės, kurie dar ir skaito, ir klauso, ir kalbasi – nes radijas ir kalbėjimąsi apima – įtraukia šiek tiek daugiau žmonių, kurie veikia su sprendimų priėmėjais, ne tik matomumo erdvėje, bet bendrauja ir mažesniuose ratuose, turiu omenyje kolegas, kaip, pavyzdžiui, Aurimą Perednį, kuris tikrai visuose formatuose, konferencijose, radijuje dirba ir, natūralu, kad elito grupė jo įtaką mato kaip didelę, bet skirtumas akivaizdus, kad visuomenėje dominuoja televizijos žmonės“, – komentavo jis.
D. Radzevičiaus nuomone, tai, kad žiniasklaidos priemonių ar redakcijų vadovai dažnu atveju sąraše atsiduria žemiau, parodo, kad Lietuvos žmonės ne visai supranta, kaip veikia žiniasklaida.
„Mes turim pripažinti, kad žiniasklaidoje dirbančių žurnalistų vaidmuo ir gerąja, bet gal ir blogąja prasme yra pervertintas, nepelnytai nuvertinant vyr. redaktorius ir net medijų vadovus. Taip, vadovai, greičiausiai nesikiša į kasdienį žurnalistų darbą ir tai turbūt yra labiau geras dalykas, bet vyr. redaktoriai, net to paties LRT ir kitų medijų naujienų tarnybų vadovai yra labai svarbūs žmonės. Tai tik rodo, kad žmonės, mano galva, greičiausiai iki galo nesupranta, kaip veikia žiniasklaida, ir jiems tai nelabai rūpi. Įtaka yra tai, kas matosi, o ne tai, kas yra iš tikrųjų. Negražu galbūt sakyti, bet turbūt žmonės nelabai supranta, iš ko ta žiniasklaidos sriuba verdama, bet jie mato skonį, ragauja ir galvoja, kad už viską atsakingas tik tas, kas jiems tą patiekalą patiekia“, – komentavo D. Radzevičius ir svarstė, kad tikroji žiniasklaidos įtaka plačiajai visuomenei ar didesnei jos daliai nėra matoma.
Tai, kad žiniasklaidos įtakingiausiųjų reitinge tarp lyderių kasmet kartojasi tie patys vardai, D. Radzevičiui atrodo natūrali situacija.
„Galima pajuokauti, kad jei pažiūrėtume į kitas kategorijas, ekonomikos, o ypač politikos srityje, ten kai kurie politikai jau kelis dešimtmečius iš savo įtakos neišlipa, nors jų postus jau užėmę kiti, jaunesni. Tai tik rodo mūsų visuomenės didelį konservatyvumą. Antras momentas, ne paslaptis, kad ir žiniasklaidoje dominuoja ne tiek ir daug tų veidų eteryje – esame maža šalis, neturime kažkokių kasmet gimstančių įtakingų žvaigždžių. Ir dar man atrodo svarbus aspektas, turbūt esminis, kad greičiausiai žmonės Lietuvoje įtaką ir vertina pagal tai, kiek kažkur veiki. Jei žmogus ne vienerius metus yra politikoje, versle arba žiniasklaidoje, tai ta turima didžiulė patirtis greičiausiai žmonėms rodo įtaką, nes jei tu tiek metų esi tenai, greičiausiai esi įtakingas. Čia visai logiška išvada. Konservatyvi visuomenė gana esame“, – apibendrino jis.
prenumeratoriams. Įsigykite prenumeratą ir sužinokite kas tapo šių metų įtakingiausiais.